MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
VERSLO IR VADYBOS KATEDRA
SONATA NAVIKAITĖ
Buhalterinės apskaitos III kurso 3BA gr. studentė
PREKYBOS LOGISTIKOS REFERATAS
OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI
Tikrino : dėst. Eidukaitienė
Marijampolė , 2004
TURINYS
ĮVADAS 3
1. OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI 4
1.1 Veiksnių reikšmingumo metodas 5
1.2. Nuoseklaus eliminavimo metodas 7
1.3 Imitavimo metodas 8
1.4. Aspinwall prekių charakteristikų ir spalvų metodas 9
1.5 Finansinis metodas 11
1.6 Sandorio kaštų analizės metodas 12
1.7 Vadovų nuomone paremtas metodas 13
1.8 Ekonometriniai metodai 14
IŠVADOS 15
NAUDOTA LITERATŪRA 17
ĮVADAS
Paskirstymo logistika susiformavo šeštame dešimtmetyje, pradėjus
tobulinti ekspedicinių sistemų darbą. Paskirstymo ir įvairialypiškumo
specifika pasireiškia tuo, kad jame susikaupia eilės užsakovų interesų ir
jų tenkinimas yra vienas iš logistikos centrinių uždavinių.
Paskirstymo kanalas – tai organizacija ar atskiri asmenys, kurie
prisiima konkretų prekių ar/ir paslaugų nuosavybės teisę ir ją perduoda
kitiems, kurie prisiima nuosavybę kelyje nuo gamintojo iki vartotojo.
Tikslas: apžvelgti ir apibūdinti optimalios paskirstymo kanalų
struktūros metodus.
Uždaviniai:
1. Kas yra paskirstymo kanalas?
2. Kas tai yra optimali paskirstymo kanalo struktūra?
3. Išsiaiškinti kokie yra naudojami šiuo metu optimalios paskirstymo
struktūros nustatymo metodai.
4. Išanalizuoti ir apibūdinti optimalios paskirstymo struktūros
nustatymo metodus.
1. OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI
Optimali paskirstymo kanalo struktūra turi užtikrinti norimą
efektyvumą ir atlikti paskirstymo uždavinius kuo mažesnėmis sąnaudomis. Jei
vienas iš pagrindinių įmonės tikslų yra maksimizuoti ilgalaikį pelną, tai
ir paskirstymo kanalo struktūra turi būti suderinta su šiuo ir kitais
iškeltais tikslais.
Realioje situacijoje konkrečiam laikotarpiui parinkti optimalią
paskirstymo kanalo struktūrą gana sudėtinga: būtina nustatyti visas
alternatyvias paskirstymo kanalo formas ir kiekvienai jų apskaičiuoti
kaštus[1]. Išanalizavus gautus duomenis, parenkamas vienas iš alternatyvių
variantų, kuris labiausiai atitinka išsikeltus tikslus (pvz., užtikrina
didžiausią pelną).
Net išnagrinėjus visas alternatyvias paskirstymo kanalo struktūras,
sunku gauti vienintelį rezultatą, nes nėra reglamentuoto kaštų
apskaičiavimo metodo, kuriuo galima įvertinti ir palyginti visus
variantus[2]. Paskirstymo kanalo struktūroje yra be galo daug kintamų
elementų, kurie sunkina apskaičiavimus. Optimalios paskirstymo kanalo
struktūros parinkimo metodai siūlo nustatyti ir įvertinti visus kintamus
veiksnius. Visi išaiškinti veiksniai analizuojami, o vėliau įvertinama
kiekvieno veiksnio įtaka paskirstymo kanalo struktūrai. Atsižvelgiant į tai
, apskaičiuojami visų alternatyvų kaštai. Šių metodų trūkumas tas, kad
sunku numatyti kintamųjų dydį ir kryptį, todėl kartais tokie metodai nėra
tikslūs.
Norint įvertinti ir pasirinkti geriausią alternatyvą, naudojami
įvairūs matematiniai ir nematematiniai metodai – nuo proceso įvertinimo
metodų iki kompiuterinio modeliavimo bei matematinio programavimo. Proceso
įvertinimo metodai dažniausiai remiasi ekspertų vertinimais, todėl čia
galima derinti tiek ekonominius, tiek kokybinius kriterijus (pastarieji
dažniausiai įvertinami patirties dėka), taip pat galima numatyti
apribojimus.
L.W.Stern, A.I.El-Ansary (1982) siūlo veiksnių reikšmingumo,
nuoseklaus eliminavimo ir imitavimo metodus. B.Rosenbloom (1990) pateikia
tokius metodus:
1. Aspinwall prekių charakteristikų ir paralelinių sistemų metodą,
2. Finansinį metodą,
3. Sandorio kaštų analizės metodą,
4. Vadovų nuomone paremtą metodą,
5. Paskirstymo kaštų metodą
Šiuo metodu įvertinami alternatyvių paskirstymo kanalų kaštai ir
pajamos, įmonei pasirinkus šį metodą reikia nustatyti visus būsimus
strateginius sprendimus ir ekonometrinis metodas.
L.W.Stern siūlomus metodus paanalizuosime, remdamiesi bendru
pavyzdžiu.
Įmonė prekiaujanti chemijos prekėmis, mažėjant pelnui, nusprendė
pateikti rinkai naują prekę – plaukimo baseinuose bakterijas naikinančią
medžiagą. Ji skiriasi nuo kitų prekių, todėl norint pasiekti vartotojus
reikia iš naujo parinkti paskirstymo kanalą.
Pirmas
žinksnis, nustatant galimų naudoti tarpininkų tipus – išskirti
atskirus tarpinikus, iš kurių baseinų savininkai gali įsigyti minėtą prekę:
1) specializuotos mažmeninės parduotuvės;
2) mažmenininkai, prekiaujantys plaukimo baseinų įranga;
3) baseinus aptarnaujančios įmonės;
4) stambios mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios plačiu prekių
asortimentu;
5) įmonės, priimančios užsakymus paštu.
Norėdama pasiekti šiuos mažmenininkus, įmonė gamintoja turi pasirinkti
ir atitinkamą didmeninę struktūrą. Išskiriamos šios alternatyvos :
1) paskirstyti per esamus tarpininkus (esamų tarpinimų alternatyva );
2) paskirstyti per naujus tarpininkus, bendradarbiaujančius su baseinų
savininkais (naujų tarpininkų alternatyva );
3) įsigyti nedidelę įmonę šioje rinkoje, siekiant panaudoti jos
paskirstymo kanalus (įsigyjimo alternatyva);
4) dideliais kiekiais parduoti naująją prekę, jau veikiančioms šioje
srityje įmonėms (įmonės ženklo alternatyva);
5) pardavimas per įmones, kurios priima užsakymus paštu (užsakymų
paštu alternatyva).
Kiekviena iš šių alternatyvų turi ir privalumų ir trūkumų, kuriuos
reikia labai atidžiai įvertinti ir išanalizuoti. Šiai situacijai išspręsti
galima panaudoti kelis metodus.
1.1 Veiksnių reikšmingumo metodas
Norint šiuo metodu įvertinti alternatyvas, reikia sudaryti sąrašą
kriterijų, pagal kuriuos bus vertinama. Kiekvienam jų skiriamas santykinis
reikšmingumas, visos alternatyvos įvertinamos pagal kiekvieną kriterijų ir
kiekvienai alternatyvai išvedamas bendras naudingumo indeksas. Šis metodas
susideda iš keturių etapų (B.Rosenbloom, 1990):
1) Pirmiausia apibūdinami ir parenkami veiksniai, pagal kuriuos bus
apibrėžiama paskirstymo kanalo forma;
2) Pasirinkti veiksniai įvertinami (balais ar procentais) pagal jų
įtakos svarbą;
3) Kiekvieno paskirstymo kanalo alternatyva pagal veiksnius ir jų
svarbą įvertinama, pažymint jų reikšmę;
4) Apskaičiuojamas bendras veiksnių įvertinimas pagal kiekvieną
paskirstymo kanalo formos alternatyvą.
1 lentelė
Veiksnių reikšmingumo metodo pritaikymas esamų tarpininkų alternatyvai
(L.W.Stern, A.I.El-Ansary, 1982; B.Rosenbloom, 1990)
| |Veiksnių |Veiksnio įvertinimas |Veiksnių |
|Veiksniai |reikšminguma| |įvertinim|
| |s | |as (2×3) |
| | |Esamų |Naujų |Įsigyji|Įmonės|Užsakymų|
| | |tarpinin|tarpinin|mo |ženklo|paštu |
| | |kų |kų | | | |
|1. Reikalingos |0,3 |0,8=T |0,6=T |0,2=N |0,9=T |0,9=T |
|investicijos | | | | | | |
|2. Pelno lygis |0,5 |0,5=T |0,8=T |0,6=X |0,5=T |0,4=N |
|3. Įmonės |0,5 |0,7=T |0,6=T |0,1=X |0,8=T |0,8=X |