Turinys
Įvadas ………………………………………………………………………………………… 3
Teorija ………………………………………………………………………………………… 4
Apie įmonę ………………………………………………………………………………….. 15
Tyrimai ir analizė …………………………………………………………………………….16
Marketingo kompleksas…………………………………………………………………… . 17
Tikslai ………………………………………………………………………………… …… 18
SWOT analizė ………………………………………………………………………………..19
Darbo rezultatai ir jų aptarimas ………………………………………………………………20
Išvados ……………………………………………………………………………………….21
Informaciniai šaltiniai……………………………………………………………………….. 22
ĮVADAS
Marketingas – tai poreikių išaiškinimo ir jų teikimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padiedantys siekti žmogaus ar organizacijos tikslų. Marketigo žinių ir patirties šiandien reikia įvairiuose verslo įmonės valdymo lygiuose dirbantiems vadovams, nepriklausomai nuo to, ar tai prekes gaminanti ir parduodanti ar paslaugas teikianti įmonė. Kiekvienos įmones strateginis tikslas – sukurti tokią perkę ar paslaugą, kurį geriausiai tenkintu vartotoju, visomenes poreikius ir garantuotu įmones galimybes gauti stabilų pelną. Siekiant šio tikslo, reikia suformuoti atitinkamus konkrečius marketingo uždavinius. Galima išskirti tris uždavinių grupes: analizuoti vartotojų poreikius ir tirti rinkos savybes;
gaminamą produkciją priderinti prie vartotojų poreikių;
formuoti pirkėjų poreikius.
Kursiname darbe aš nagrinėjau įmonės „Martono taksi“ paslaugų veiklą. Rašant kursinį darbą aš pasirenkau problemą – „Ar įmonės paslaugą yra kokybiška?“. Ši problemą bus nagrinejama viso kursinio darbo metų.
Darbo uždaviniai: 1) sužinoti, ar pakankamai vartotojas informotas apie įmonę;
2) sužinoti, ar esami klientai patenkinkti paslaugos kokybe;
3) sužinoti ką reikia patobulinti veikloje;
4) sužinoti kokią rinkos dalį užima įmonė.
5) parenkti įmonei marketingo kompleksą ir atlikti SWOT analizė;
Šitie uždaviniai turi padeti sužinoti apie paslaugos kokybę ir ar įmonė laikosi marketingo komplekso. Informacija aš gavau iš pačių įmonių vadovų, bei darbuotojų. Taippat atlikau apklausą, kad sužinoti nuomonę apie įmonę iš vartotojų. Darbe pateiktas įmonės marketingo strateginis planas.
Tyrimo objektas – įmonė “Martono taksi”, teikianti taksi paslaugas.
TEORIJA
Marketingas kitaip negu daugelis kitų teotijų gime ne mokslininkų kabinetuose. Jo negalima priskyrti prie genialių atradimų. Patirties kaupimas, santykių tarp gamintojo ir vartotojo, tarp gamybos ir rinkos praktikos apiendrinimas tapo pirmaisiais marketigo šaltiniais.marketingo požiūris yra nukreiptas į vartotojo poreikių išaiškinimą ir prekių arba paslaugų, kurios tenkina šį poreikį, pateikiamą vartotoui. Tarp įmonės galimybių ir vartotojui suteikiamos naudos turi būti pusiausvyra. Marketingo principai ir metodai kelia gamintojui tradicinius klausimus: kam gaminti prekę, kokiomis vartotojiškomis savybėmis turi pasižynėti paslauga, kada ši paslauga reikalinga vartotojui, kokio didžio turi buti ši paslauga. Taigi glaustai marketigą galima apibrežti kaip vartotojų poreikių supratimą, jų patenkinimą gera paslauga, kuri būtų įvesta į rinką tokiu būdu ir tokios kainos, kad skatintų ją naudotis. Marketingas reikalauja orientuotis į vartotoją, tikslą ir vadovautis sisteminiu požiūriu.
Orientacija į vairuotoją – tai nuostata, kad verslo veikla turi buti grindžiama vartotojų norų ir poreikių išsiaiškinimų, po to pereinant prie šių norų ir poreikių tenkinimui reikalingu prekių bei paslaugų gamybos, taip pat pateikinimo į rinką organizavimo ir vykdymo sieniant kuo geriau patenkinti vartotojų reikmes.
Tikslo orentacija numato, kad pastangos turetų būti nukreiptos į klientą ar vartotoją, o tenkinant jo reikmes būtų siekiama verslo įmones tikslu, dažniausiai pelno, įejimo į rinką, rinkos dalies įgijimo ir panašiai.
Sisteminis požiūris reiškia visumos organizavimą į sistemą, arba skirtingų vienetų grupės organizavimą į nuosekliai integruotą visumą. Svarbiausias sisteminio požiųrio reikalavimas – suprasti ir pažinti, kad visuma susideda iš elementų, tačiau jos negalima pažinti nagrinėjant tik ją sudarančius elementus.
Marketingą būtų sunku nagrineti išsamiai nagrinėti, suprasti ir atsietai nuo tokių sąvokų kaip svajonės, norai, poreikiai, paklausa konteksto.
Svajonė – yra žmogaus fantazijos kuriami vaizdiniai, aplenkiantys tiktovės galimybes.
Noras – tai abstraktus jausmas, kad kažko trūksta.
Poreikiai – tai konkrečią išraišką įgiję norai.
Paklausa – perkamąją galia pagristi poreikiai.
Marketigo priemonių ir pastangų rezultatai konkretizuojami mainų sandorio forma. Marketingas – tai vieno asmens ar
organizacijos pastangos pasikeisti kuo nors vertingu su kitu asmeniu arba organizacija. Taigi marketingas, siekiant patenkinti vartotojų norus ir reikmes, apima visą mainų kųrybos ir skatinimo veiklą.
Mainai – tai savanoriškas pasikeitimas vertybėmis.
Marketige reikia gebeti pasirinkti verslo orientacija, nustatyti įmones tikslus ir būdus jiems pasiekti. Verslo orentacija – tai pagrindinė idėja, leminanti įmonės tikslus ir jų pasiekimo budus. Verslo koncepcija ir verslo orentacija yra dvi tos pačios raiškos formos. Įmonių vadovai visada savo sprendimus grindžia tam tikrais įsitikimais, idėjomis. Dalis jų yra sukurtos jų pačių, dalį kiekvienas perima ir pritaiko iš kitų įmonių praktikos. Todėl kiekvienu metu galima sutikti verslininkų, kurie grindžia savo veiklą ir konservatyviomis ir labai novatoriškomis idėjomis. Plačiausiai žinomos penkios verslo koncepcijos ir jomis pagrįstos verslo orientacijos: gamybos, prekės, pardavimo, marketingo, socialinio etinio marketingo.
Gamybos orientacija – tai tokia verslo orientacija, kutios esmę sudaro įmones pastangos siekti savo tikslu vis labiau tobuliant gamybos procesą ir didinant jos mąstą, taip mažinant paslaugų savikainą bei kainą.
Prekės orentacija –tai tokia verslo orientacija, kurios esmę sudaro įmones pastangos siekti savo tikslų gerinant prekių arba paslaugų kokybę.
Pardavimo orientacija – tai tokia verslo orientacija, kurios esmę sudaro įmones pastangos siekti savo tikslu gerai įvaldytais priekių arba paslaugų siūlymo būdais, dėl to parduodant kuo daugiau prekių.
Marketingo orientacija – tai tikia verslo orientacij, kurios esme sudaro įmones pastangos siekti savo tikslu kuo geriau tenkinant vartotojų poreikius.
Socialinis-etinis marketingas – tai kokia verslo orientacija, kurios esme sudaro pastangos siekti verslo tikslų tenkinant vartotojų poreikius ir kartu atsižvelgti į visuomenes interesus.
1. Verslo aplinka
Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams. Į marketingo aplinką reikia žiūrėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčių veiksnių poveikis. Marketingo aplinką sudaro mikroaplinka ir makroaplinka.
Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Iš marketingo makroaplinkos išskiriami keli elementai, kurie savo ruožtu taip pat yra tam tikros aplinkos. Tai ekonominė, socialinė ir kultūrinė, politinė ir teisinė, mokslinė ir technologinė bei gamtinė aplinka. Šie makroaplinkos komponentai sąlygoja vadinamuosius nekontroliuojamus veiksnius, kurie turi įtaką įmonės veiklai, tačiau jų įmonė ir jos marketingo tarnyba negali valdyti.
Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams. Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie svarbiausi rodikliai:
– šalies bendrasis vidaus produktas
– pirkėjų pajamos
– kaupimo lygis
– prekių kainų lygis
– kreditavimo gavimo galimybės
Palankiais verslui ekonomikos poslinkiais, laikytina:
• užsienio šalių kapitalo pritraukimas, įgyvendinti konkrečius investicinius projektus;
• kainodara: lemiama kainų dalis respublikoje, susiformuoja be vyriausybės kišimosi, t.y susidaro prekių arba paslaugų paklausos ir pasiūlos santykio pagrindu;
• dirbančiujų atlyginimo kilimas ir tuo pačiu perkamosios galios didėjimas.
Nepalankūs verslui ekonominiai veiksniai:
• pagrindinių ekonominių ir socialinių rodiklių blogėjimas (mažėja pramonės produkcijos apimtis, žemės ūkio produkcijos gamyba, pervežtų krovinių kiekis);
• ekonomiškai nepagrįstos mokesčių normos, stabdančios gamybą ir verslą;
• infliacijos didėjimas ir socialinė įtampa;
Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką. Prie įmonės mikroaplinkos priskiriami: pirkėjai, konkurentai, pardavimo tarpininkai, pardavimo pagalbininkai ir tiekėjai. Kiekvienas vartotojas skiriasi savo skoniu charakteriu norais ir įpročiais. Tik išanalizavus vartotojo porekius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir ką gali apmokėti. Svarbu yra įvertinti, kas nulemia vartotojo pasirinkimas: kaina kokybė tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai kontaktai, politiniai įsitikinimai. Kitas vidinys verslo aplinkos veiksnys – konkurentai. Dažnai konkurentai lemia kokia produkcija gaminti ir kokia kaina parduoti. Konkurencija vyksta ne tik dėl vartotojo, bet ir dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves. Nuo konkurencijos lygio priklauso verslininko darbo sąlygos, santykiai su pavaldiniais, darbo užmokestis. Kiekvienas verslininkas turi būti gerai susipažines su savo konkurentais turi pasimokyti iš jų, tada jis galės nuspręsti kiek turi kainuoti jo produkcija. Yra išskiriami trys konkurencijos tipai:
• rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies gaminių, paslaugų
• funkcinė konkurencija – tai konkurencija, kuomet konkuruoja skirtingos prekės, paslaugos,
tą patį poreikį
• komercinė konkurencija – konkurencija dėl vartotojų.
Dar vienas vidinis verslo veiksnys yra tiekėjai. Jų pasirinkimas yra rizikingas veiksmas, todėl prieš juos pairenkant juos reikia ištirti.
Verslo aplinkos analizė rodo, kad:
1) Didėjant politiniam, teisiniam ir ekonominiam verslo aplinkos stabilumui atsiranda galimybė gana tiksliai prognozuoti ne tik artimą, bet ir tolimesnię verslo ateitį
2) Didėjančios Lietuvos gyventojų relios pajamos sukuria prielaidas paslaugų verslui išvystyti
2. Marketingo kompleksas
Kiekvienos įmonės marketingas naudojasi t.t. koncepcija. Marketingo koncepcija besiremiančios įmonės tikslas – patenkinti vartotojų poreikius ir gauti pelną. Todėl visų marketingo veiksmų centras – vartotojas ir jo poreikiai. Tenkindama šiuos poreikius, įmonė daro sprendimus, susijusius su pačia preke ar paslauga ir jos kaina, jos pateikimu pirkėjui ir rėmimu. Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą.
Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus.
Marketingo komplekso elementas prekė. Prekės yra ne vien fiziniai daiktai, bet ir paslaugos. Paslauga- tai savarankiškos daiktinės formos neturinti prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu. Verslininkas turi galvoti kaip, kokius ir kokių gyventojų grupių norus bei poreikius ši prekė ar paslauga skirta tenkinti.
Marketingo komplekso elementas kaina apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su paslaugos kainos nustatymu, jos keitimu, nuolaidų, teikiamų pirkėjams, bei apmokėjimo sąlygų taikymu. Efektyviausiai kaina panaudojama tada, kai ji taikoma kartu su kitais marketingo komplekso elementais (preke, paskirstymu ir rėmimu). Jei egzistuoja daug pardavėjų – vyksta atvira kainų konkurencija. Jei gamyba ir pardavimas koncentruoti nedaugelio įmonių pardavėjų rankose, šios įmonės gali daugiau ar mažiau veikti rinką, taip pat ir kainas savo nuožiūra. Galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri gali priversti įmonę sumažinti nustatytą pradinę kainą arba ją padidinti. Nustatydama kainą, įmonė pirmiausia turi pasirinkti kainodaros tikslą, įvertinti prekių paklausą ir kaštus, atlikti konkurentų prekių kainų analizę.
Kiekvienoje veikloje viena iš marketingo veiklos sričių yra kainodara. Paslaugų kaina turi garantuoti pelną. Dažniausiai kainodaros tikslai yra tokie:
– išgyvenimas
– pelno maksimizavimas
– pardavimo apimties didinimas
– konkurencinio pariteto išlaikymas
– kokybės lyderio pozicijų užėmimas