Bankai, būdami kredito antrais virstamūsų ūkio širdimi, kuri traukia į save ir vėl išmeta mūsų ekonominio organizmo gyvybės syvus – pinigus.
V. Jurgutis
Komerciniai bankai ir jų priežiūros raida Lietuvoje
Neabejotina, kad svarbiausias mūsų dienų ekonominės, o tuo, pačiu ir politinės pasaulio gerovės veiksnys yra tos įmonės, kurios valdo pasaulio pinigų iš kapitalo rinkas ir kuorios savo nuožiūra skirsto kreditus – šiuos žodžius, kuriais apibūdinama kredito įstaigų svarba, be jokios abejonės, galima taikyti ir šiandieniniam bankų vaidmeniui šalies ekonomikoje.
Bankininkystės istorijoje gausu skandalingų istorijų, bankrotų, sisteminių bankų griūčių, todėl visuomenė, negalėdama išsiversti be šių kredito įstaigų paslaugų, nuolat ieškojo būdų, kaip priversti bankus pateisinti jiems suteiktą pasitikėjimą ir pažaboti bankų savininkų norus rizikuoti kuo didesnės naudos vardan.
Taigi, galime teigti, kad bankai yra svarbiausi šalies ūkio centrai, kurie leidžia pinigus į “ekonominį gamybos darbą”, jie yra šalies ūkio smegenys, kurie leisdami pinigus, žiūri, kad jie dirbtų planingą, šalies ūkiui naudingą kūrybinį darbą.
Galime daryti išvadą, tas, kas vartoja bankinius pinigus, tas prisideda prie šalies ūkio kūrybinio darbo.
Pasak, Lietuvos banko steigėjo V. Jurgučio, bankai yra ne tik mūsų ūkio širdys, bet ir jo smegenys. Bankai nustato mūsų dinamikos gaires.
Tiksli banko sąvoka apibūdinama kaip:
Bankas – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas.
Pats žodis bankas yra kilęs iš italų albos žodžio “banco”,reiškusio stalą,prie kurio viduramžiuose prekymečiuose sėdėdavo žmonės,versdavęsi pinigų mainymu ir panašiom operacijomis.
Bankinkystė sena veiklos rūšis.paskolas teikiantys bei užsienio valiutas keiciantys bankai egzitavo jau senovės Babilonijoje ir
antikinėse civilizacijose,ypač Romoje.Pirmosios musų laikų bankų užuomazgos atsirado tik centralizuotose Rytų valstybėse.Pvz.Babilonijos bažnyčios buvo kartu ir bankais-saugiausia tais laikais brangianybių saugojimo vieta.
Bankų steigimas lietuvoje t.p. turi seną istoriją.Carinės rusijos valdžia ilgai neleido turėti savo kredito įstaigų,arba labai varžė jų darbą,įžvelgdama čia kaip pavojų valdžios politikai.Lietuvoje pirmos kredito bendrovės pradėjo kurtis 1907m ir iki 1915 jų jau buvo 52.Pati seniausia jų buvo Pabiržės.XX amž.pražioje ima kurtis stambiasnieji akciniai bankai: Centrinis žydų bankas,Lietuvos bankas,komercijos bankas.
Taigi trumpai apžvelgia,galime teigti kad iki Lietuvai tampant nepriklausom valstybe,bankinikystė joje nebuvo stipri.bankai ir kitos finansines operacijas atliekančios institucijos daugiausia orentavosi i paskolų ir kreditų teikimą žemės ūkiui.Bankinikystė nebuvo vieninga,neturinti įstatyminio pagrindo,buvo juntamas svetimų vaklstybių kišimasis.
Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos gražinti indėlinikui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai yra komercinės įstaigos, kurios gauna pelną už kitaip nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kuriems reikia skolintis, o už paslaugą dažniausiai ima tam tikrą sumą.
Į bankus galima žiūrėti kaip į pramonines korporacijas (bendroves), perkančias išteklius ir parduodančias produkciją. Ištekliai ir produkcija yra ne fizinis produktas, o pinigai. Piniginius išteklius bankai “perka” iš savo indėlinikų. Jie tampa bankų įsipareigojimais. Papildomos banko akcininkų kapitalo investicijos sudaro akcinį kapitalą arba nuosavą kapitalą. Bankas “parduoda” pinigus paskolų pavidalu.
Bankai dalyvauja valdant grynąją palūkanų maržą ir užtikrina, kad jos lygis bei rizikigumas atitiktų akcininkų siekiamą pelną ir rizikos laipsnį. Ir tai vadinama bankų turto ir įsipareigojimų valdymu.
Taigi bankai yra indėlių įstaigos, įkurtos su didesniu finansiniu kapitalu, kurių pagrindinės funkcijos – saugoti indėlius ir lėšas bei jas skolinti. Tačiau bankai taip pat teikia ir daug kitų finansinių paslaugų. Pagrindinė bankų funkcija – finansinis tarpinikavimas.
Finansų tarpininkas (financial intermediary)
– tai institucija, veikianti finansų rinkose ir jungianti paskolos gavėjus, arba taupytojus, ir investuotojus.
Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas. Visų pirma bankai turi garantuoti indėlių saugumą tiems , kurie nori taupyti. Indėlis banke iš tikrųjų yra ne kas kita kaip mano paskola (loan) bankui, ji yra lygi banko skolai (debt) man. Taigi indėliai banke apibūdinami kaip banko paskolinis kapitalas (loan capital). Kitas bankų uždavinys – suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. Tuo reiškiasi jų gyvybiškai svarbi funkcija ekonomikoje. Paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti einamąsias sąskaitas ir atlikti įvairias finansines operacijas. Paskolos vartotojams sudaro sąlygas atskiriems gyventojams bei šeimoms naudotis prekėmis ir paslaugomis iškilus poreikiui, o apmokėti jas ateityje iš būsimo atlyginimo. Todėl bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį, Jie tai pat turi svarbią reikšmę ir nedidelei visuomenės narių grupei – bankų akcininkams. Bankai, kaip
ir gamybinės firmos ar mažmeninės prekybos parduotuvės, dažniausiai yra privatūs. Vienas svarbiausių jų tikslų – garantuoti pelną savo akcininkams.
Taigi pagal Lietuvos banko istatymą Lietuvos bankas yra juridinis asmuo,turintis savo statutą bei anspaudą ir tai yra Respublikos centrinis bankas,nuosavybes teise priklausantis Lietuvos valstybei ir tiesiogiaI pavaldus LR Seimui.
Lietuvos bankui vadovauja banko valdybą,kurią sudaro pirmininkas,jo pavaduotojai ir ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.Lietuvos banko valdybai vadovauja jos pirmininkas,kurį 7 metams skiria LR Seimas Vyriausybės teikimu .LB valdybos nariai bei pirmininko pavaduotojas skiriami 7 metams.Lietuvos banko kapitalą sudaro-pagrindinis kapitalas,iš pelno kaupiamas,bei kitas banko statute nurodytas kapitalas.Šį kapitalą LB valdo juo naudojasi ie disponuoja pagal įstatymus ir savo statutą.Pagrindinį kapitalą Lietuvos bankui skiria ir jo sumą nustato LR Seimas.LB pelno paskirstymą reglementuoja banko statutas.
LB gali būti likviduojamas SEIMO nutarimu,kuriama taip pat numatoma kaip toliau turi būti naudojamas jo turtas.
Pagrindiniai Lietuvos banko uždaviniai:
• Parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos,kredito,atsiskaitymo ir valiutinių santykių srityje
• Reguliuoti pinigų ir kredito apyvartą
• Vykdyti pinigų ir emisijos politiką
• Nustatyti ir regulioti šalies piniginio vieneto kursą
Pagrindinės Lietuvos banko funkcijos bei teisės:
• Leidžia į apyvartą Respublikos pinigus
• Organizuoja nacionalinės valiutos piniginių ženklų gaminimą
• Informuoja apie išleidžiamus ir išimamus iš apyvartos piniginius ženklus
• Nustato užsienio valiutos naudojimo šalyje tvarką
• Saugo LR aukso atsargas bei užsienio valiutos valstybinius rezervus
• Organizuoja banko vidaus ir užsienio atsiskaitymus
• Kartu su Finansų ministerija organizuoja kasinį valstybės biudžeto vykdymą
• Regulioja kreditų paklausą bei pasiūlą
• Duoda leidimus teigti kredito įstaigas,bendrus su užsieniu bankus arba jų skyrius
• Teikia ir ima paskolas
• Kartu su Financų ministerija organizuoja LR Vyriausybės išleidžiamų vidaus bei užsienio paskolų obligacijų pardavimą,išpirkimą,palūkanų išmokėjimą
• Kontroliuoja šalies bankininkystę
• konsultuoja Vyriasybę
• skelbia apžvalgas apie bankų veiklos Lietuvoje būklę
Lietuvos bankas negali būti šalies komercinių bankų pajininku arba akcini ninku.
Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymu keičiamas Lietuvos banko pagrindinis tikslas – vietoje pinigų stabilumo bankas privalės siekti kainų stabilumo, bei siekiama suderinti Lietuvos banko įstatymą su Europos Sąjungos teisės aktais.Mūsų nuomone, nėra būtina keisti dabar galiojančio pagrindinio Lietuvos banko tikslo – siekti pinigų stabilumo – tam, kad galima būtų suderinti įstatymą su ES teise.Norint apsaugoti valstybės nuosavybę banke, svarbu nedeleguoti bankui funkcijų, galinčių atnešti valstybei nuostolių.
Dėl banko nuosavybės
Įstatyme numatoma pakeisti formuluotę valstybės nuosavybei Lietuvos banke apibūdinti, išdėstant ją taip: „Lietuvos banko kapitalas nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei“. Toks formulavimas yra pagrįstas, kadangi nuosavybę išreikšti įmanoma tik vienu būdu – nuosavybe kapitale.
Suprantama, kad bankas, kurio kapitalas priklauso valstybei, tuo pačiu pats priklauso valstybei. Tačiau tai nereiškia, kad visas banke esantis turtas priklauso valstybei. Banke esantis ir jo balanse atvaizduotas turtas gali priklausyti tiek bankui, tiek įvairioms valstybės ir finansų institucijoms. Toks bankui nepriklausantis turtas yra įsipareigojimų pusėje esantys pinigai apyvartoje, komercinių bankų indėliai, vyriausybės indėliai, tarptautinių institucijų paskolos ir t.t. Būtent turto ir įsipareigojimų skirtumas parodo banko kapitalą. Dėl banko pirmumo teisės
Abejotina įstatymo nuostata dėl banko pirmumo ir teisės nurašyti lėšas iš įsiskolinusių kredito įstaigų. Įstatymas numato, kad Lietuvos bankas privalo suteikti paskolas tik tuo atveju, kai jos tinkamai apsaugotos. Pirmumo teisė gali mažinti paskolų teikimo pagrįstumą, o jeigu kredito įstaiga netinkamai panaudos gautą paskolą, jos indėlininkai ir klientai, nurašius Lietuvos bankui priklausančias lėšas, nukentės dar labiau. Siekiant neiškreipti Lietuvos banko santykių su kredito įstaigomis ir nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, įstatymas turi nustatyti, kad Lietuvos bankas yra eilinis kreditorių eilės dalyvis.