Makroekonomika – nagrinėja bendrąsias ekonominių sistemų problemas –
užimtumą, nedarbą, nacionalinį produktą, infliaciją.
Makroekonomika nagrinėja ekonominę sistemą kaip visumą.
(Mikroekonomika – tiria gamintojų ir vartotojų veiklą ir elgesį)
NACIONALINIS PRODUKTAS
Nacionalinis produktasSamprata:
Žmonių ūkinė veikla nenutrūkstama. Gamybą lydi vartojimas. Savo ruožtu,
vartojimas skatina gamybą, t.y. vartojimas yra gamybos stimulas. Valstybių
ūkiai (economy) (ūkis valstybės lygmeniu) gamina įvairiausių prekių ir
paslaugų (maistą, automobilius, medicinines, kultūrines, išsimokslinimo
paslaugas). Gaminių ir paslaugų įvairovė sąlygoja problemą: kaip įvertinti
(išmatuoti) tai kas pagaminta.Norint apskaičiuoti šalyje pagamintos visos produkcijos (paslaugų) apimtį,
bendru matu tampa rinkos kaina. Sumuodami per tam tikrą laiką šalyje
pagamintų įvairių produktų/paslaugų kainas, gauname nacionalinį produktą.
Konkrečios šalies nacionalinis produktas dažniausiai skaičiuojamas metams.Taigi, nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta prekių ir
paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį (dažniausiai per metus),
vertėTaigi (atkreipkite dėmesį), nacionalinį produktą nusako gamybos apimtis ne
konkrečiam momentui, bet laiko tarpui (pvz. metams)
NP rodikliai
NP rodikliai (pagrindiniai):
1. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
2. Bendrasis vidaus produktas (BVP)
3. Grynasis nacionalinis produktas (GNP)
4. Nacionalinės pajamos (NP)
5. Asmeninės pajamos (AP)
6. Grynosios asmeninės pajamos (GAP)I. BNP (Gross Nacional Product)
Pagrindinis nacionalinio produkto rodiklis yra bendrasis nacionalinis
produktas (BNP).BNP (Gross Nacional Product) – yra bendra galutinių produktų (prekių ir
paslaugų), pagamintų šalies ūkyje per tam tikrą laiką (pvz. metus) suma,
išreikšta einamosiomis kainomis.BNP skaičiavimo pagrindinės sąlygos (kriterijai) (būtina prisiminti, norint
paskaičiuoti ir suprasti BNP esmę):
1. BNP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurios buvo parduotos tais
metais rinkoje
2. Į BNP įeina tik tais metais pagaminta produkcija
3. Be to, BNP-ą sudaro baigtinių prekių ir paslaugų vertė
4. Skaičiuojant BNP labai svarbu to paties produkto neįvertinti kelis
kartus, t.y eliminuoti visas prekių perpardavimo operacijas
5. Į BNP, paprastai, įeina tik oficialios rinkos operacijos. Nelegalūs
sandėriai, „šešėlinės ekonomikos” (neapskaitomos) produktai/ paslaugos
BNP-e neatsispindiTačiau paprastai bandoma apskaičiuoti „šešėlinę ekonomika“: Lietuvoje –
Adlys: 1997 03 24 – 10-15 proc. Kt. – iki 30 proc., statistika – apie 15%.Jei prekė tais metais buvo pagaminta, bet nerealizuota, jos vertė į BNP
pateks tik tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinės atsargos (šių atsargų
prieaugis įeina į BNP)Tai padaryti nėra paprasta, nes gaminiai (tarpiniai) dažnai pereina daugybę
gamybos stadijų. Jie daug kartų parduodami, kol patenka į vartojimo sferą.
Pvz. televizoriaus gamintojai perka įv. plokštes, mikroschemas ir pan.
Tačiau nustatant nacionalinio produkto vertę, įtraukiama tik televizoriaus
vertė. Gaminant duoną, naudojami miltai ir visokie kt. Priedai, tačiau tik
duonos vertė patenka į BNP.Kadangi nuo pat pradžių susiduriame su galutinio ir tarpinio produkto
sąvoka, būtina išsiaiškinti jų esmę.Galutinis produktas yra prekė ar paslauga, skirta galutiniam vartojimui
(nesvarbu kokiame ekonominiame sektoriuje šis vartojimas vyksta), bet ne
tolesniam perdirbimui ar perpardavimui.Tarpinis produktas yra prekė/paslauga, perkama tolesniam perdirbimui arba
perpardavimui ir naudojama kaip ištekliai kitų prekių/paslaugų gamyboje.Tai nėra paprasta įvertinti.
Jei bendrasis nacionalinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies firmų
tais metais pagamintų visų, o ne tik baigtinių prekių verčių suma,
neišvengiamai kelis kartus susumuotume daugelį tarpinių produktų.Išimtys:
Išimtys (pvz.) daromos investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui.
Šios Prekės (darbo priemonės) taipogi laikomos galutiniu produktu ir įeina
į BNP pagrindinių fondų dydžiu.
Kt.Pakartotinų sumavimų išvengiama kiekvienoje gamybos stadijoje kiekvienam
produktui skaičiuojant pridėtinę vertę.Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų
tarpinių produktų vertės. Tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos
stadijoje.
Nominalus ir realus BNP
Sumuodami visų baigtinių prekių/paslaugų kainas išmatuojame šalies metinės
produkcijos dydį. Tačiau kainos dėl infliacijos keičiasi. Todėl norėdami
lyginti įvairių metų BNP rodiklius, turime vertinti kainų kitimo įtaką.Tuo tikslu nustatomas bazinis kainų lygis – tai pasirinktų kokių nors metų
kainų lygis. BNP-ą matuodami bazinių metų kainomis gauname duomenis apie
realųjį BNP-o dydį ir jo dinamiką. Einamųjų metų kainos vadinamos
faktinėmis kainomis. Bazinių metų kainos, naudojamos kitų metų BNP
skaičiuoti, vadinamos palyginamosiomis/sugretinamosiomis kainomis.Skaičiuojant baigtinių prekių ir paslaugų apimtį faktinėmis kainomis
nustatomas nominalusis BNP, o
skaičiuojant palyginamosiomis/
sugretinamosiomis – realusis BNP.Taigi, nominalusis BNP (nominal) – visų baigtinių prekių/paslaugų,
pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma faktinėmis (einamosiomis)
kainomis. Realusis BNP (real) – perskaičiuotas nominalusis BNP
atsižvelgiant į kainų lygio pasikeitimo tempą arba visų baigtinių
prekių/paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma
palyginamosiomis kainomis.Kainų pasikeitimas nustatomas naudojant kainų indeksus.
Kainų indeksas yra santykis tarp prekės/paslaugos vertės faktinėmis
kainomis ir jų vertės sugretinamosiomis kainomis.
Pvz. 1994 m. 1 kg. Dešros kainavo 25 Lt.
1995 m. ……………………………. 30 Lt
Vadinasi dešros kainų indeksas:
30/25=1,2Iš visų kainų indeksų populiariausias yra vartojimo prekių ir paslaugų
indeksas (Consumer Price Index).
Paprastai jis skaičiuojamas kaip vidutines pajamas gaunančios miestiečių
šeimos vieno mėnesio išlaidų, apibrėžtam tipiškam prekių/paslaugų rinkiniui
(“krepšeliui”) įsigyti, santykis su ankstesnių metų to paties periodo
išlaidomis tam pačiam rinkiniui (krepšeliui).
BNP skaičiavimo metodai
BNP skaičiavimo metodai:
1. Išlaidų
2. Pajamų
3. Gamybos
1. Išlaidų sumavimo metodas
BNP skaičiuojant išlaidų metodu išskiriamos šios pagrindinės išlaidų
grupės, kurios atitinka ūkinės veiklos subjektų sektorius:
A. Asmeninis vartojimas
B. Investicijos
C. Valstybiniai/vyriausybiniai pirkimai
Grynasis eksportas
A. Asmeninis vartojimas (C) – tai visos išlaidos prekėms/ paslaugoms,
kurias padaro namų ūkiai (šeima, individai) bei nekomercinio pobūdžio
organizacijos. Išimtis – gyventojų išlaidos namui, žemei ir kitam
nekilnojamam turtui įsigyti: Tai priskiriama investicijoms.
Šios išlaidos prekėms įsigyti skirstomos į trumpalaikio ir ilgalaikio
naudojimo prekes.
B. Investicijos (I) – tai išlaidos pagrindiniams fondams bei atsargoms
įsigyti. Šios išlaidos skirstomos į:
1) Pagrindiniam kapitalui įsigyti (mašinos, įrengimai, pastatai)
2) Gyvenamiesiems namams
3) Gamybinių atsargų bei gatavos produkcijos prieaugiui
Visa investicijų suma vadinama bendrosiomis investicijomis. Jas sudaro dvi
dalys: a) atstatymo ir b) grynosios investicijos. Atstatymo investicijos
skiriamos susidėvėjusioms gamybos priemonėms atstatyti. Grynosios
investicijos – naujoms, papildomoms gamybos priemonėms įsigyti.Atstatymo investicijos daromos amortizacijos sąskaita (kapitalo vartojimo)
ir užtikrina pagrindinio kapitalo išsaugojimą. Grynosios investicijos
išplečia pagrindinį kapitalą. Visa investicijų suma patenka į BNP-ą, nes
visos investicinės prekės (tiek pagrindiniam kapitalui atnaujinti, tiek jam
plėsti) yra einamųjų metų gamybos produkcija ir į tarpinį produktą
nepatenka.
C. Valstybės (vyriausybės) išlaidos (G). Ši išlaidų dalis nėra vienalytė –
ji apima tiek išlaidas einamajam vartojimui (valstybės išlaikomosiose
institucijose), tiek investicines išlaidas. Vyriausybės daromos išlaidos,
skirtingai nuo fizinių ir juridinių asmenų daromų išlaidų nėra vieningai
visuomenėje traktuojamos kaip reikalingos visuomenės poreikiams tenkinti.
Pvz., išlaidos mokykloms, ligoninėms, kelių tiesimui – suprantamos kaip
reikalingos. Tuo tarpu ginklų pirkimui ir panašiai – dažnai vertinamos
neigiamai ir tam nepritariama. Nežiūrint visuomenės nuomonės pagal
nacionalinės sąskaitybos metodiką visos vyriausybės daromos išlaidos
įtraukiamos į BNP. Vyriausybės tiesioginiai (transferiniai išmokėjimai)
pervedimai asmenims ir organizacijoms (pašalpos asmenims, lęšų pervedimas
iš aukėtesniuųjų š žemesniasias organizacijas) nacionalinio produkto
nepadidina ir į BNP neįtraukiami.
D. Grynasis eksportas (X-Z). Kadangi BNP yra nacionalinio ūkio visuminio
produkto išraiška, tai kas einamaisiais metais buvo įvežta iš užsienio
(importuota) ir panaudota iš BNP išskaičiuojama (BNP-Z), o eksporto
apimtis pridedama (BNP+X), nors šalyje ji nebuvo suvartota (o tik
pagaminta). Tad grynasis eksportas yra skirtumas tarp eksporto ir importo
(X-Z).Susumavę minėtas keturias išlaidų grupes apskaičiuojame nacionalinį
produktą:
2. Pajamų sumavimo metodas
BNP gaunamas skaičiuojant visų piniginių pajamų sumą. Pajamų komponentai:
darbo užmokestis, renta, palūkanos, netiesioginiai mokesčiai, pelnas,
subsidijos1) Darbo užmokestis – išmokamas samdomiesiems darbuotojams už atliktą
darbą. Šis komponentas sudaro didžiąją šalies pajamų dalį. Į jį
įtraukiami ir įnašai į socialinio draudimo fondus.
2) Renta – tai pajamos už žemę ir kito nejudamo turto nuosavybę
3) Palūkanos – pajamos, gautos už paskolintus pinigus. Jas gauna bankų
indėlininkai, obligacijų savininkai (obligacijų savininkams mokomi
dividendai).
4) Pagrindinio kapitalo vartojimas – amortizaciniai atskaitymai
5) Netiesioginiai mokesčiai – pajamos iš mokesčių, kuriuos vyriausybė
nustato verslo įmonėms (pridėtinės vertės mokestis, akcizas, turto
mokestis, licenzijos, žemės mokestis, mokestis už aplinkos teršimą)
6) Pelnas – bendrovių grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos
kaštus.Taigi, BNP, apskaičiuotas pajamų sumavimo būdu, yra per metus gautų
atlyginimų, palūkanų, nuomos mokesčių, pelno, amortizacijos bei
netiesioginių mokesčių suma.3. BNP skaičiavimas gamybos metodu –
tai visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per ataskaitinį laikotarpį,
kaip galutinio gamybinio veiklos rezultato vertė pinigine išraiška.
II. Bendrasis vidaus produktas (BVP) (Gross Domestic Product)
BVP yra vienas iš dažniausiai naudojamų ekonominių rodiklių, kurio pagalba
vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama
palyginamoji įvairių šalių raidos analizė.BVP – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje
šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį
(metus), t.y. – BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir
paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir
pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.Tuo tarpu BNP (bendrasis nacionalinis produktas) nusako baigtinių prekių ir
paslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės
veiklos rezultatus.Ir taip:
BNP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę“-“(minus) minusuojamos užsieniečių gautos pajamos konkrečios
šalies viduje
“+”(plius) pridedamos šalies piliečių pajamos iš investicijų
užsienyjeBVP gaunamas šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertė
“-“(minus) gautos pajamos iš investicijų užsienyje
“+”(plius) užsieniečių pajamos (už investicijas) konkrečios šalies
vidujeIII. Grynasis nacionalinis produktas (GNP)
Iš BNP atėmus amortizacijai skirtą sumą gaunamas grynasis nacionalinis
produktas (GNP). Amortizacijos suma išreiškia baigtinių prekių ir paslaugų
kiekį, kuris neišvengiamai turi grįžti į gamybą, kad kompensuotų
susidėvėjusias gamybos priemones ir užtikrintų iki tol buvusį gamybinį
pajėgumą. T.y GNP nusako produkcijos apimtį, kuri lieka visuomenei vartoti
bei gamybiniam kapitalui plėsti. Tačiau realūs gamybos priemonių
nusidėvėjimo mastai nustatomi labai apytiksliai, todėl apskaičiuoti
amortizacijos dalį BNP yra labai sudėtinga. Todėl nors grynasis
nacionalinis produktas (GNP) ekonomistų yra labiau vertinamas nei BNP, vis
dėlto dažniau yra naudojamas BNP-to, o ne GNP rodiklis.IV. Nacionalinės pajamos
Nacionalinių pajamų sąvoka dažnai naudojama kaip nacionalinio produkto
sinonimas. Tačiau iš tikrųjų nacionalines pajamas gausime iš GNP (grynojo
nacionalinio produkto) atėmę netiesioginius verslo mokesčius (akcizai, PVM,
muitai, renta, palūkanos). Šis rodiklis dar tiksliau nei GNP įvertina
šalies visumines visuomenines pajamas.
Nacionalinių pajamų rodiklis išreiškia tą visuomenėje sukurtą pajamų dalį,
kuri išreiškia visuomenės gamybos grynąją išeigą. Šis rodiklis naudojamas
retai.V. Asmeninės pajamos
Asmenines pajamas sudaro asmenims (n.ū) atitekusi BNP dalis, kaip ūkinės
veiklos rezultatas bei gaunami išmokėjimai iš valstybės biudžeto arba
bendrovių lėšų: t.y. darbo užmokestis (priskaičiuotas, įskaitant asmeninį
pajamų mokestį, įnašus į socialinio draudimo fondą) bei transferiniai
išmokėjimai (socialinės pašalpos, nedarbo pašalpos ir kt.).VI. Grynosios asmeninės pajamos (disponuojamos pajamos)
Ne visomis asmeninėmis pajamomis gavėjas gali naudotis (disponuoti). Dalį
jų privaloma tvarka gavėjas sumoka valstybei kaip asmeninių pajamų mokestį.
Disponuojamos pajamos yra likusi dalis – lėšos, kurias asmuo gali laisvai
naudoti vartojimui ar taupymui. Tai yra svarbus ekonominis rodiklis.
Kiti nacionalinio produkto rodikliai
Nacionalinio produkto mastai ir jo dinamika apibūdina šalies bendrą
ekonominį potencialą. Šalies ekonominio išsivystymo ir gyventojų gyvenimo
lygiui nustatyti skaičiuojamas nacionalinio produkto kiekis, tenkantis
vienam gyventojui. Tam dažniausiai naudojami rodikliai: BNP vienam
gyventojui (Gross Nacional Product per capita) arba BVP vienam gyventojui.
Šalies ekonominiam vystymuisi (dinamikai) nustatyti naudojamas BNP (arba
BVP)metinio prieaugio rodikliai
BNP(BVP) apskaičiavimo patikimumas: neapskaitoma ekonomika
BNP(BVP) atspindi ne visą šalyje sukurtą produktą (ne visus gamybinės
veiklos rezultatus):Apskaičiuojant BNP(BVP) galimi produkcijos nepriskaitymai:
1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus
2) Nepriskaitymai iš neformaliojo sektoriaus
3) Nepriskaitymai nelegalaus sektoriaus1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus (rinka be apskaitos) – tai
yra produkcija ir paslaugos, apie kurias oficialios
organizacijos/įmonės vyriausybei neteikia informacijos (nemoka
mokesčių-akcizo, apyvartos ir pan., nuslepia dalį produkcijos ir
pan.). Taigi šiuo atveju vyksta rinka be apskaitos.
2) Neapskaitoma produkcija iš neformaliojo sektoriaus – tai
nepriskaityta produkcija iš tokių
ūkinės veiklos subjektų, kurie
remiasi giminyste. Šiam sektoriui priskiriami namų ūkiai. Tai dar
vadinama gamyba be rinkos. Namų ūkyje sukuriama nemaža produkcijos,
kuri nepatenka į rinką ir BNP-e neapskaičiuojama. Manoma, kad net
išsivysčiusiose šalyse namų ūkiuose sukurtų produktų/paslaugų vertė
sudaro apie 10%. Besivystančiose šalyse namų ūkių sukurtų produktų
dalis dar didesnė. Todėl BNP (BVP) rodiklių lyginimas (per capita)
tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių yra nepalankus
pastarosioms: ekonominio išsivystymo lygio skirtumus tarp jų dėl
BNP skaičiavimo netobulumų dar labiau padidėja.
3) Nepriskaitymai iš nelegalaus sektoriaus. Į BNP nepatenka ir
nelegalios veiklos produkcija, t.y. ūkinės veiklos rezultatas,
kurią draudžia įstatymai: pvz. prekyba ginklais, narkotikais,
kontrabandinė veikla (nelegalus tranzitas: prekių, gyventojų), kuri
taipogi duoda pelną.Neapskaitomos ekonomikos atsiradimo prielaidos:
1) Vengimas mokesčių (siekiant papildomų pajamų)
2) Per dideli mokesčiai
3) Įstatymų netobulumasNeapskaitomos ekonomikos pasekmės:
Neapskaitomos (šešėlinės) ekonomikos pasekmės BNP:
1) Oficiali statistika, neįvertindama neapskaitomos ekonomikos
apimtis, sumažina oficialų gamybos augimą (pvz., pagal kai kuriuos
skaičiavimus BNP augimas Lietuvoje gali būti bent ¼ didesnė, jei
būtų apskaityta neapskaitoma ekonomika)
2) Oficiali statistika padidina tikrąjį infliacijos lygį, kadangi
nelegalios ekonomikos sektoriuje paprastai nusistovi žemesnės
kainos.
3) Oficiali nedarbo statistika padidina bedarbių skaičių, nes žmonės,
dirbantys neoficialiai šešėlinėje ekonomikoje paprastai
registruojasi darbo biržoje, nors iš tikrųjų jie užsiėmimą ir turi.Neapskaitomos ekonomikos vertinimai
Nėra būdų tiksliai apskaičiuoti neapskaitomą ekonomiką. Siekiant ją
apskaičiuoti taikomi įvairūs metodai: statistinė-ekonominė analizė,
ekspertiniai vertinimai, spec. tyrimai.Lietuvos statistikos departamentas organizuoja specialius tyrimus šešėlinei
ekonomikai įvertinti. Tyrimai atliekami tose veiklos srityse, kur gaminamos
prekės ir paslaugos. Apklausiami namų ūkiai apie naudojimąsi oficialiai
neregistruotų ūkio subjektų paslaugomis, apklausiami ekspertai. Bandoma
vertinti visuomenės nuomonę. Yra atlikti elito tyrimai:
Politikų elitas –
Valdininkų elitas
Žiniasklaidos elitas – 50%
Mokslo elitas
Verslo elitas – 44%
———————————-
Vidurkis – 43%Elito nuomone šešėlinė ekonomika labiausiai paplitusi nekilnojamo turto
prekyboje – (55%), mažmeninėje prekyboje – (51%); mažiausiai žemės ūkyje –
22%,
FISKALINĖS (IŽDO) POLITIKOS PRIEMONĖSValstybės biudžeto reguliavimo priemonės skirstomos į dvi grupes:
1. Savaiminio poveikio priemonės (stabilizatoriai)
2. Specialiosios tikslinės priemonės.I. Savaiminio poveikio priemonės (stabilizatoriai) yra tokios priemonės,
kurios pristabdo visuminės paklausos augimą, kai ekonomika sparčiai vystosi
ir didina visuminę paklausą, pradėjus reikštis ekonomikos smukimui. Visa
tai vyksta savaime, be specialių vyriausybės sprendimų [Aišku, tai vyksta
normaliai funkcionuojančios rinkos ekonomikos sąlygomis, o ne kaip mūsų –
ekonomikos transformacijos sąlygomis. Perėjimo nuo komandinės planinės prie
rinkos ekonomikos sąlygos mūsų šalyje ( kaip ir kitose šalyse su ekonomika,
pereinančia į rinkos sąlygas) labai iškreipia ekonominių ryšių ir
mechanizmų veikimą. Teoriniu požiūriu, jie sunkiai suprantami).] Šitaip