Makroekonomikos santrauka
5 (100%) 1 vote

Makroekonomikos santrauka

1121314151

Makroekonomika – nagrinėja bendrąsias ekonominių sistemų problemas –

užimtumą, nedarbą, nacionalinį produktą, infliaciją.

Makroekonomika nagrinėja ekonominę sistemą kaip visumą.

(Mikroekonomika – tiria gamintojų ir vartotojų veiklą ir elgesį)

NACIONALINIS PRODUKTAS

Nacionalinis produktasSamprata:

Žmonių ūkinė veikla nenutrūkstama. Gamybą lydi vartojimas. Savo ruožtu,

vartojimas skatina gamybą, t.y. vartojimas yra gamybos stimulas. Valstybių

ūkiai (economy) (ūkis valstybės lygmeniu) gamina įvairiausių prekių ir

paslaugų (maistą, automobilius, medicinines, kultūrines, išsimokslinimo

paslaugas). Gaminių ir paslaugų įvairovė sąlygoja problemą: kaip įvertinti

(išmatuoti) tai kas pagaminta.Norint apskaičiuoti šalyje pagamintos visos produkcijos (paslaugų) apimtį,

bendru matu tampa rinkos kaina. Sumuodami per tam tikrą laiką šalyje

pagamintų įvairių produktų/paslaugų kainas, gauname nacionalinį produktą.

Konkrečios šalies nacionalinis produktas dažniausiai skaičiuojamas metams.Taigi, nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta prekių ir

paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį (dažniausiai per metus),

vertėTaigi (atkreipkite dėmesį), nacionalinį produktą nusako gamybos apimtis ne

konkrečiam momentui, bet laiko tarpui (pvz. metams)

NP rodikliai

NP rodikliai (pagrindiniai):

1. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)

2. Bendrasis vidaus produktas (BVP)

3. Grynasis nacionalinis produktas (GNP)

4. Nacionalinės pajamos (NP)

5. Asmeninės pajamos (AP)

6. Grynosios asmeninės pajamos (GAP)I. BNP (Gross Nacional Product)

Pagrindinis nacionalinio produkto rodiklis yra bendrasis nacionalinis

produktas (BNP).BNP (Gross Nacional Product) – yra bendra galutinių produktų (prekių ir

paslaugų), pagamintų šalies ūkyje per tam tikrą laiką (pvz. metus) suma,

išreikšta einamosiomis kainomis.BNP skaičiavimo pagrindinės sąlygos (kriterijai) (būtina prisiminti, norint

paskaičiuoti ir suprasti BNP esmę):

1. BNP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurios buvo parduotos tais

metais rinkoje

2. Į BNP įeina tik tais metais pagaminta produkcija

3. Be to, BNP-ą sudaro baigtinių prekių ir paslaugų vertė

4. Skaičiuojant BNP labai svarbu to paties produkto neįvertinti kelis

kartus, t.y eliminuoti visas prekių perpardavimo operacijas

5. Į BNP, paprastai, įeina tik oficialios rinkos operacijos. Nelegalūs

sandėriai, „šešėlinės ekonomikos” (neapskaitomos) produktai/ paslaugos

BNP-e neatsispindiTačiau paprastai bandoma apskaičiuoti „šešėlinę ekonomika“: Lietuvoje –

Adlys: 1997 03 24 – 10-15 proc. Kt. – iki 30 proc., statistika – apie 15%.Jei prekė tais metais buvo pagaminta, bet nerealizuota, jos vertė į BNP

pateks tik tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinės atsargos (šių atsargų

prieaugis įeina į BNP)Tai padaryti nėra paprasta, nes gaminiai (tarpiniai) dažnai pereina daugybę

gamybos stadijų. Jie daug kartų parduodami, kol patenka į vartojimo sferą.

Pvz. televizoriaus gamintojai perka įv. plokštes, mikroschemas ir pan.

Tačiau nustatant nacionalinio produkto vertę, įtraukiama tik televizoriaus

vertė. Gaminant duoną, naudojami miltai ir visokie kt. Priedai, tačiau tik

duonos vertė patenka į BNP.Kadangi nuo pat pradžių susiduriame su galutinio ir tarpinio produkto

sąvoka, būtina išsiaiškinti jų esmę.Galutinis produktas yra prekė ar paslauga, skirta galutiniam vartojimui

(nesvarbu kokiame ekonominiame sektoriuje šis vartojimas vyksta), bet ne

tolesniam perdirbimui ar perpardavimui.Tarpinis produktas yra prekė/paslauga, perkama tolesniam perdirbimui arba

perpardavimui ir naudojama kaip ištekliai kitų prekių/paslaugų gamyboje.Tai nėra paprasta įvertinti.

Jei bendrasis nacionalinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies firmų

tais metais pagamintų visų, o ne tik baigtinių prekių verčių suma,

neišvengiamai kelis kartus susumuotume daugelį tarpinių produktų.Išimtys:

Išimtys (pvz.) daromos investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui.

Šios Prekės (darbo priemonės) taipogi laikomos galutiniu produktu ir įeina

į BNP pagrindinių fondų dydžiu.

Kt.Pakartotinų sumavimų išvengiama kiekvienoje gamybos stadijoje kiekvienam

produktui skaičiuojant pridėtinę vertę.Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų

tarpinių produktų vertės. Tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos

stadijoje.

Nominalus ir realus BNP

Sumuodami visų baigtinių prekių/paslaugų kainas išmatuojame šalies metinės

produkcijos dydį. Tačiau kainos dėl infliacijos keičiasi. Todėl norėdami

lyginti įvairių metų BNP rodiklius, turime vertinti kainų kitimo įtaką.Tuo tikslu nustatomas bazinis kainų lygis – tai pasirinktų kokių nors metų

kainų lygis. BNP-ą matuodami bazinių metų kainomis gauname duomenis apie

realųjį BNP-o dydį ir jo dinamiką. Einamųjų metų kainos vadinamos

faktinėmis kainomis. Bazinių metų kainos, naudojamos kitų metų BNP

skaičiuoti, vadinamos palyginamosiomis/sugretinamosiomis kainomis.Skaičiuojant baigtinių prekių ir paslaugų apimtį faktinėmis kainomis

nustatomas nominalusis BNP, o
skaičiuojant palyginamosiomis/

sugretinamosiomis – realusis BNP.Taigi, nominalusis BNP (nominal) – visų baigtinių prekių/paslaugų,

pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma faktinėmis (einamosiomis)

kainomis. Realusis BNP (real) – perskaičiuotas nominalusis BNP

atsižvelgiant į kainų lygio pasikeitimo tempą arba visų baigtinių

prekių/paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma

palyginamosiomis kainomis.Kainų pasikeitimas nustatomas naudojant kainų indeksus.

Kainų indeksas yra santykis tarp prekės/paslaugos vertės faktinėmis

kainomis ir jų vertės sugretinamosiomis kainomis.

Pvz. 1994 m. 1 kg. Dešros kainavo 25 Lt.

1995 m. ……………………………. 30 Lt

Vadinasi dešros kainų indeksas:

30/25=1,2Iš visų kainų indeksų populiariausias yra vartojimo prekių ir paslaugų

indeksas (Consumer Price Index).

Paprastai jis skaičiuojamas kaip vidutines pajamas gaunančios miestiečių

šeimos vieno mėnesio išlaidų, apibrėžtam tipiškam prekių/paslaugų rinkiniui

(“krepšeliui”) įsigyti, santykis su ankstesnių metų to paties periodo

išlaidomis tam pačiam rinkiniui (krepšeliui).

BNP skaičiavimo metodai

BNP skaičiavimo metodai:

1. Išlaidų

2. Pajamų

3. Gamybos

1. Išlaidų sumavimo metodas

BNP skaičiuojant išlaidų metodu išskiriamos šios pagrindinės išlaidų

grupės, kurios atitinka ūkinės veiklos subjektų sektorius:

A. Asmeninis vartojimas

B. Investicijos

C. Valstybiniai/vyriausybiniai pirkimai

Grynasis eksportas

A. Asmeninis vartojimas (C) – tai visos išlaidos prekėms/ paslaugoms,

kurias padaro namų ūkiai (šeima, individai) bei nekomercinio pobūdžio

organizacijos. Išimtis – gyventojų išlaidos namui, žemei ir kitam

nekilnojamam turtui įsigyti: Tai priskiriama investicijoms.

Šios išlaidos prekėms įsigyti skirstomos į trumpalaikio ir ilgalaikio

naudojimo prekes.

B. Investicijos (I) – tai išlaidos pagrindiniams fondams bei atsargoms

įsigyti. Šios išlaidos skirstomos į:

1) Pagrindiniam kapitalui įsigyti (mašinos, įrengimai, pastatai)

2) Gyvenamiesiems namams

3) Gamybinių atsargų bei gatavos produkcijos prieaugiui

Visa investicijų suma vadinama bendrosiomis investicijomis. Jas sudaro dvi

dalys: a) atstatymo ir b) grynosios investicijos. Atstatymo investicijos

skiriamos susidėvėjusioms gamybos priemonėms atstatyti. Grynosios

investicijos – naujoms, papildomoms gamybos priemonėms įsigyti.Atstatymo investicijos daromos amortizacijos sąskaita (kapitalo vartojimo)

ir užtikrina pagrindinio kapitalo išsaugojimą. Grynosios investicijos

išplečia pagrindinį kapitalą. Visa investicijų suma patenka į BNP-ą, nes

visos investicinės prekės (tiek pagrindiniam kapitalui atnaujinti, tiek jam

plėsti) yra einamųjų metų gamybos produkcija ir į tarpinį produktą

nepatenka.

C. Valstybės (vyriausybės) išlaidos (G). Ši išlaidų dalis nėra vienalytė –

ji apima tiek išlaidas einamajam vartojimui (valstybės išlaikomosiose

institucijose), tiek investicines išlaidas. Vyriausybės daromos išlaidos,

skirtingai nuo fizinių ir juridinių asmenų daromų išlaidų nėra vieningai

visuomenėje traktuojamos kaip reikalingos visuomenės poreikiams tenkinti.

Pvz., išlaidos mokykloms, ligoninėms, kelių tiesimui – suprantamos kaip

reikalingos. Tuo tarpu ginklų pirkimui ir panašiai – dažnai vertinamos

neigiamai ir tam nepritariama. Nežiūrint visuomenės nuomonės pagal

nacionalinės sąskaitybos metodiką visos vyriausybės daromos išlaidos

įtraukiamos į BNP. Vyriausybės tiesioginiai (transferiniai išmokėjimai)

pervedimai asmenims ir organizacijoms (pašalpos asmenims, lęšų pervedimas

iš aukėtesniuųjų š žemesniasias organizacijas) nacionalinio produkto

nepadidina ir į BNP neįtraukiami.

D. Grynasis eksportas (X-Z). Kadangi BNP yra nacionalinio ūkio visuminio

produkto išraiška, tai kas einamaisiais metais buvo įvežta iš užsienio

(importuota) ir panaudota iš BNP išskaičiuojama (BNP-Z), o eksporto

apimtis pridedama (BNP+X), nors šalyje ji nebuvo suvartota (o tik

pagaminta). Tad grynasis eksportas yra skirtumas tarp eksporto ir importo

(X-Z).Susumavę minėtas keturias išlaidų grupes apskaičiuojame nacionalinį

produktą:

2. Pajamų sumavimo metodas

BNP gaunamas skaičiuojant visų piniginių pajamų sumą. Pajamų komponentai:

darbo užmokestis, renta, palūkanos, netiesioginiai mokesčiai, pelnas,

subsidijos1) Darbo užmokestis – išmokamas samdomiesiems darbuotojams už atliktą

darbą. Šis komponentas sudaro didžiąją šalies pajamų dalį. Į jį

įtraukiami ir įnašai į socialinio draudimo fondus.

2) Renta – tai pajamos už žemę ir kito nejudamo turto nuosavybę

3) Palūkanos – pajamos, gautos už paskolintus pinigus. Jas gauna bankų

indėlininkai, obligacijų savininkai (obligacijų savininkams mokomi

dividendai).

4) Pagrindinio kapitalo vartojimas – amortizaciniai atskaitymai

5) Netiesioginiai mokesčiai – pajamos iš mokesčių, kuriuos vyriausybė

nustato verslo įmonėms (pridėtinės vertės mokestis, akcizas, turto

mokestis, licenzijos, žemės mokestis, mokestis už aplinkos teršimą)

6) Pelnas – bendrovių grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos

kaštus.Taigi, BNP, apskaičiuotas pajamų sumavimo būdu, yra per metus gautų

atlyginimų, palūkanų, nuomos mokesčių, pelno, amortizacijos bei

netiesioginių mokesčių suma.3. BNP skaičiavimas gamybos metodu –

tai visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per ataskaitinį laikotarpį,

kaip galutinio gamybinio veiklos rezultato vertė pinigine išraiška.

II. Bendrasis vidaus produktas (BVP) (Gross Domestic Product)

BVP yra vienas iš dažniausiai naudojamų ekonominių rodiklių, kurio pagalba

vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama

palyginamoji įvairių šalių raidos analizė.BVP – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje

šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį

(metus), t.y. – BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir

paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir

pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.Tuo tarpu BNP (bendrasis nacionalinis produktas) nusako baigtinių prekių ir

paslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės

veiklos rezultatus.Ir taip:

BNP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę“-“(minus) minusuojamos užsieniečių gautos pajamos konkrečios

šalies viduje

“+”(plius) pridedamos šalies piliečių pajamos iš investicijų

užsienyjeBVP gaunamas šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertė

“-“(minus) gautos pajamos iš investicijų užsienyje

“+”(plius) užsieniečių pajamos (už investicijas) konkrečios šalies

vidujeIII. Grynasis nacionalinis produktas (GNP)

Iš BNP atėmus amortizacijai skirtą sumą gaunamas grynasis nacionalinis

produktas (GNP). Amortizacijos suma išreiškia baigtinių prekių ir paslaugų

kiekį, kuris neišvengiamai turi grįžti į gamybą, kad kompensuotų

susidėvėjusias gamybos priemones ir užtikrintų iki tol buvusį gamybinį

pajėgumą. T.y GNP nusako produkcijos apimtį, kuri lieka visuomenei vartoti

bei gamybiniam kapitalui plėsti. Tačiau realūs gamybos priemonių

nusidėvėjimo mastai nustatomi labai apytiksliai, todėl apskaičiuoti

amortizacijos dalį BNP yra labai sudėtinga. Todėl nors grynasis

nacionalinis produktas (GNP) ekonomistų yra labiau vertinamas nei BNP, vis

dėlto dažniau yra naudojamas BNP-to, o ne GNP rodiklis.IV. Nacionalinės pajamos

Nacionalinių pajamų sąvoka dažnai naudojama kaip nacionalinio produkto

sinonimas. Tačiau iš tikrųjų nacionalines pajamas gausime iš GNP (grynojo

nacionalinio produkto) atėmę netiesioginius verslo mokesčius (akcizai, PVM,

muitai, renta, palūkanos). Šis rodiklis dar tiksliau nei GNP įvertina

šalies visumines visuomenines pajamas.

Nacionalinių pajamų rodiklis išreiškia tą visuomenėje sukurtą pajamų dalį,

kuri išreiškia visuomenės gamybos grynąją išeigą. Šis rodiklis naudojamas

retai.V. Asmeninės pajamos

Asmenines pajamas sudaro asmenims (n.ū) atitekusi BNP dalis, kaip ūkinės

veiklos rezultatas bei gaunami išmokėjimai iš valstybės biudžeto arba

bendrovių lėšų: t.y. darbo užmokestis (priskaičiuotas, įskaitant asmeninį

pajamų mokestį, įnašus į socialinio draudimo fondą) bei transferiniai

išmokėjimai (socialinės pašalpos, nedarbo pašalpos ir kt.).VI. Grynosios asmeninės pajamos (disponuojamos pajamos)

Ne visomis asmeninėmis pajamomis gavėjas gali naudotis (disponuoti). Dalį

jų privaloma tvarka gavėjas sumoka valstybei kaip asmeninių pajamų mokestį.

Disponuojamos pajamos yra likusi dalis – lėšos, kurias asmuo gali laisvai

naudoti vartojimui ar taupymui. Tai yra svarbus ekonominis rodiklis.

Kiti nacionalinio produkto rodikliai

Nacionalinio produkto mastai ir jo dinamika apibūdina šalies bendrą

ekonominį potencialą. Šalies ekonominio išsivystymo ir gyventojų gyvenimo

lygiui nustatyti skaičiuojamas nacionalinio produkto kiekis, tenkantis

vienam gyventojui. Tam dažniausiai naudojami rodikliai: BNP vienam

gyventojui (Gross Nacional Product per capita) arba BVP vienam gyventojui.

Šalies ekonominiam vystymuisi (dinamikai) nustatyti naudojamas BNP (arba

BVP)metinio prieaugio rodikliai

BNP(BVP) apskaičiavimo patikimumas: neapskaitoma ekonomika

BNP(BVP) atspindi ne visą šalyje sukurtą produktą (ne visus gamybinės

veiklos rezultatus):Apskaičiuojant BNP(BVP) galimi produkcijos nepriskaitymai:

1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus

2) Nepriskaitymai iš neformaliojo sektoriaus

3) Nepriskaitymai nelegalaus sektoriaus1) Nepriskaitymai iš formaliojo sektoriaus (rinka be apskaitos) – tai

yra produkcija ir paslaugos, apie kurias oficialios

organizacijos/įmonės vyriausybei neteikia informacijos (nemoka

mokesčių-akcizo, apyvartos ir pan., nuslepia dalį produkcijos ir

pan.). Taigi šiuo atveju vyksta rinka be apskaitos.

2) Neapskaitoma produkcija iš neformaliojo sektoriaus – tai

nepriskaityta produkcija iš tokių
ūkinės veiklos subjektų, kurie

remiasi giminyste. Šiam sektoriui priskiriami namų ūkiai. Tai dar

vadinama gamyba be rinkos. Namų ūkyje sukuriama nemaža produkcijos,

kuri nepatenka į rinką ir BNP-e neapskaičiuojama. Manoma, kad net

išsivysčiusiose šalyse namų ūkiuose sukurtų produktų/paslaugų vertė

sudaro apie 10%. Besivystančiose šalyse namų ūkių sukurtų produktų

dalis dar didesnė. Todėl BNP (BVP) rodiklių lyginimas (per capita)

tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių yra nepalankus

pastarosioms: ekonominio išsivystymo lygio skirtumus tarp jų dėl

BNP skaičiavimo netobulumų dar labiau padidėja.

3) Nepriskaitymai iš nelegalaus sektoriaus. Į BNP nepatenka ir

nelegalios veiklos produkcija, t.y. ūkinės veiklos rezultatas,

kurią draudžia įstatymai: pvz. prekyba ginklais, narkotikais,

kontrabandinė veikla (nelegalus tranzitas: prekių, gyventojų), kuri

taipogi duoda pelną.Neapskaitomos ekonomikos atsiradimo prielaidos:

1) Vengimas mokesčių (siekiant papildomų pajamų)

2) Per dideli mokesčiai

3) Įstatymų netobulumasNeapskaitomos ekonomikos pasekmės:

Neapskaitomos (šešėlinės) ekonomikos pasekmės BNP:

1) Oficiali statistika, neįvertindama neapskaitomos ekonomikos

apimtis, sumažina oficialų gamybos augimą (pvz., pagal kai kuriuos

skaičiavimus BNP augimas Lietuvoje gali būti bent ¼ didesnė, jei

būtų apskaityta neapskaitoma ekonomika)

2) Oficiali statistika padidina tikrąjį infliacijos lygį, kadangi

nelegalios ekonomikos sektoriuje paprastai nusistovi žemesnės

kainos.

3) Oficiali nedarbo statistika padidina bedarbių skaičių, nes žmonės,

dirbantys neoficialiai šešėlinėje ekonomikoje paprastai

registruojasi darbo biržoje, nors iš tikrųjų jie užsiėmimą ir turi.Neapskaitomos ekonomikos vertinimai

Nėra būdų tiksliai apskaičiuoti neapskaitomą ekonomiką. Siekiant ją

apskaičiuoti taikomi įvairūs metodai: statistinė-ekonominė analizė,

ekspertiniai vertinimai, spec. tyrimai.Lietuvos statistikos departamentas organizuoja specialius tyrimus šešėlinei

ekonomikai įvertinti. Tyrimai atliekami tose veiklos srityse, kur gaminamos

prekės ir paslaugos. Apklausiami namų ūkiai apie naudojimąsi oficialiai

neregistruotų ūkio subjektų paslaugomis, apklausiami ekspertai. Bandoma

vertinti visuomenės nuomonę. Yra atlikti elito tyrimai:

Politikų elitas –

Valdininkų elitas

Žiniasklaidos elitas – 50%

Mokslo elitas

Verslo elitas – 44%

———————————-

Vidurkis – 43%Elito nuomone šešėlinė ekonomika labiausiai paplitusi nekilnojamo turto

prekyboje – (55%), mažmeninėje prekyboje – (51%); mažiausiai žemės ūkyje –

22%,

FISKALINĖS (IŽDO) POLITIKOS PRIEMONĖSValstybės biudžeto reguliavimo priemonės skirstomos į dvi grupes:

1. Savaiminio poveikio priemonės (stabilizatoriai)

2. Specialiosios tikslinės priemonės.I. Savaiminio poveikio priemonės (stabilizatoriai) yra tokios priemonės,

kurios pristabdo visuminės paklausos augimą, kai ekonomika sparčiai vystosi

ir didina visuminę paklausą, pradėjus reikštis ekonomikos smukimui. Visa

tai vyksta savaime, be specialių vyriausybės sprendimų [Aišku, tai vyksta

normaliai funkcionuojančios rinkos ekonomikos sąlygomis, o ne kaip mūsų –

ekonomikos transformacijos sąlygomis. Perėjimo nuo komandinės planinės prie

rinkos ekonomikos sąlygos mūsų šalyje ( kaip ir kitose šalyse su ekonomika,

pereinančia į rinkos sąlygas) labai iškreipia ekonominių ryšių ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2506 žodžiai iš 8350 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.