REFERATAS
KOMERCINIAI BANKAI
Darbą atliko: Paulius Vasiliauskas
SKUODAS 2004
TURINYS
1. Bankų atsiradimo istorija.
2. Komercinių bankų atliekamos funkcijos.
3. Bankų skirstymas pagal nuosavybės formas.
4. Bankų skirstymas pagal veiklos pobūdį.
5. Komercinio banko balansinė ataskaita.
6. Banko aktyvas ir pasyvas.
7. Rezervai ir privalomieji rezervai.
8. Banko kredito klasifikavimas.
9. Banko veikla jos dalyviai.
10. Bankų darbo efektyvumas.
11. Bankų veiklos technizavimas.
12. Elektroninė bankininkystė.
13. Komercinių ir centrinio banko bendradarbiavimas.
Bankų atsiradimo istorija
Terminas “bankas” yra kilęs iš italų kalbos žodžio “banco” – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. pr.Kr.), Graikijoje (IV a. pr.Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie už priimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kvitų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti piniginėje) ir saugi (vagysčių požiūriu) atsiskaitymų priemonė. Šia prasme auksakaliai atrado pinigų “kūrimo” mechanizmą, kuriuo grindžiama ir šiuolaikinė bankų sistema.
Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje (Šiaurės Italija), teikę paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografinės vietovės pavadinimą ir šiandien vadinamos lombardais.
Bankas (bank) – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licenciją,
kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.
Komercinių bankų atliekamos funkcijos
Bankai atlieka šias funkcijas:
1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;
2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;
3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;
4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas;
5. Konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę bei finansinę informaciją.
Bankų skirstymas pagal nuosavybės formas
Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos
kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:
1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;
2. Kooperatinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;
3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;
4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;
5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybė;
6. Tarptautinius bankus – bankus atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams.
Bankų skirstymas pagal veiklos pobūdį
Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:
1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės banką;
2. Komercinius bankus (KB);
2.1 Komercinius universalius bankus;
2.2 Komercinius universalius bankus:
1. investicinius;
2. taupomuosius
3. inovacinius
4. hipotekos
3.Nebankinius finansinius tarpininkus (NFT):
– taupymo ir paskolų asociacijas;
– kreditines sąjungas.
Šiuolaikiniai bankai – tai finansiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Finansinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Finansinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra;
– finansiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų, t.y. paskolų tiekėjai;
– finansiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų, nes dalis bankų pasyvų, būtent čekiniai indėliai, plačiai naudojami kaip mokėjimo priemonė ir yra pagrindinė pinigų kiekio šalyje dalis.
Komerciniai bankai, tiesiogiai negamindami materialinių vertybių, o tik aprūpindami ūkio subjektus finansiniais ištekliais ir organizuodami
jų srautus, siekia visoms įmonėms būdingo tikslo – pelno maksimizavimo. Banko pelno maksimizavimo procesą apima du etapai.
1.Būtina įtikinti žmones teikti jiems pinigus, atidarant indėlio sąskaitas.
Kadangi pradedantis bankas turi konkuruoti su jau veikiančiais bankais, tai jis turi sudaryti palankesnes sąlygas potencialiems indėlininkams. Pavyzdžiui: naujame banke indėlininkai gali gauti šiek tiek didesnes palūkanas; nemokamą čekinį aptarnavimą ir panašiai.
Jei bankas turi kokių nors privalumų, palyginti su kitais bankais, tai jis taps patraukliu, ir žmonės noriai jame laikys savo indėlius.
2.Pelningiausių kredito suteikimo variantų paieškos. Jei banko vadovybė optimaliai pasirenka savo skolininkus, tai bankas gaus dideles pajamas.
Komercinio banko balansinė ataskaita
Komercinio banko veiklą apibūdina banko balansinė ataskaita
Banko balanso struktūra, tūkst.Lt
Aktyvas – TURTAS Proc. Pasyvas – NUOSAVYBĖ Proc.
1. Gryni pinigai
2. Lėšos centriniuose bankuose
3. Lėšos dukteriniuose bankuose
4. Lėšos bankuose ir kitose finansinėse institucijose
5. Suteiktos paskolos
6. Iš specialiųjų skolinimo fondų suteiktos paslaugos
7. Išperkamoji nuoma
8. Vertybiniai popieriai
9. Įsigytos akcijos
10. Pagrindiniai fondai
11. Kiti aktyvai 1,1
6,9
–
19,2
48,8
–
–
7,7
–
2,9
13,4 1. Skolos centriniam bankui
2. Skolos dukteriniams bankams
3. Skolos bankams
4. Depozitai ir akredityvų sąskaitos
5. Specialūs skolinimo fondai
6. Išleisti skolų vertybiniai popieriai
7. Amortizacija ir nusidėvėjimas
8. Kitos skolos
9. Specifiniai rezervai
10. Nerealizuotas pelnas arba nuostoliai
11. Terminuotos skolos banko pagrindiniam kapitalui formuoti
12. Banko kapitalas –
–
4,9
59,9
2,4
–
–
–
19,8
0,1
–
12,9
Iš viso 100,0 Iš viso 100,0
Komercinio banko balansinė ataskaita – tai aktyvų ir pasyvų sąrašas tam tikru momentu.
Banko balansinė ataskaita pasižymi viena svarbia savybe: aktyvai visada lygūs pasyvams, t.y. visuomet pusiausvira būsena. Bet kuris į banką patekęs dokumentas priskiriamas aktyvams arba pasyvams pagal tai, kam įplauks pinigai: bangui ar jo klientui.
Banko aktyvas – tai turtas, priklausantis bankui; tai , kuo bankas disponuoja, arba lėšų panaudojimo būdas.
Banko turtas:
a) gryni pinigai (kasos pinigai);
b) pinigų rezervai CB;
c) vertybiniai popieriai, suteiktos paskolos;
d) nekilnojamasis banko turtas bei kita banko nuosavybė.
Banko pasyvas – tai vertė, kurią bankas kam nors skolingas, tai skolos, įsipareigojimai arba banko lėšų šaltiniai.
Pasyvas – tai banko įsipareigojimas visų tipų atidarytiems indėlių savininkams, banko akcininkams bei paimtos bankų paskolos.
Komercinių bankų pasyvų struktūrą galima suskirstyti į:
1) banko savininkų reikalavimus, vadinamus nuosavu kapitalu;
2) ne savininkų reikalavimus, vadinamus įsipareigojimais.
Vadinasi, komercinio banko balansas bus pusiausviras, kai:
Aktyvas = Nuosavas kapitalas (Įstatinis kapitalas) + Įsipareigojimai
Pagrindinę banko aktyvo dalį sudaro jo paskolos, o pasyvo – čekinių ir terminuotų indėlių sąskaitos. Tai rodo, kad banko, kaip verslo įmonės, ypatybė ta, jog jis operuoja beveik tik svetimomis, skolintomis lėšomis. Todėl didžioji pasyvų dalis turi būti išmokama pagal pirmą pareikalavimą. Vadinasi, viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negali, jis privalo turėti rezervų.
Rezervas – tam tikra dalis banke laikomų lėšų nuo visų indėlių sumos.
Visa šiuolaikinė bankų sistema paremta dalinio rezervo principu, tai reiškia, kad banke laikoma dalis jame saugomų lėšų.
Komerciniai bankai, atidarydami indėlių sąskaitas, turi turėti tam tikrus nustatytus – privalomuosius – įstatymų reglamentuojamus pinigų rezervus.
Privalomųjų (reikalaujamųjų) rezervų norma – komercinio banko indėlių dalis, pervesta į privalomuosius rezervus.
Kodėl gi būtina komerciniam banke būtina laikyti privalomą rezervą CB? Pirmiausia reikia pabrėžti kad jie neteikia KB likvidumo garantijų. Jei išsipildytų bankininko “siaubo” sapnas ir neterminuotų indėlių savininkai vieną rytą visi kartu pareikalautų grąžinti visus įsipareigojimus grynais pinigais, tai privalomieji rezervai nebūtų naudojami netikėtų grynų pinigų pareikalavimams vykdyti – jie tik atlieka kontrolės vaidmenį ir gali padėti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu būdu CB vykdoma pinigų politika gali užtikrinti ūkinės veiklos stabilumą. Vadinasi, privalomieji rezervai netiesioginiu būdu – kaip KB kreditų kontrolės priemonė – stabilizuoja ekonomikos vystymąsi ir taip atstovauja indėlininkų interesams, bet nėra banko likvidumo šaltinis.
Paskolų teikimas yra svarbi banko atliekama funkcija. Kredito plitimo būdu komerciniai bankai sukuria didžiąją pinigų pasiūlos, naudojamos ūkinėje veikloje, dalį. Panaudodamas išteklius kreditavimui, bankas gauna pelną, o kartu patenkina klientų kredito poreikį. Svarbu, kad banko vadovybė teisingai paskirstytų “kredito portfelio” išteklius įvairaus kreditavimo sritims ir rūšims.
Banko kreditavimo operacijas galima klasifikuoti pagal įvairius požymius.
Banko kredito klasifikavimas
Kredito klasifikavimas
Klasifikavimo kriterijus Kredito
trukmė – trumpalaikis (iki metų) apyvartinių lėšų kreditavimas;