ĮVADAS
Atkūrus nepriklausomybę ne vienas ūkio reformos aspektas nebuvo toks komplikuotas ir sudėtingas kaip bankų ir pinigų reforma. Tai sąlygojo tiesioginiai ekonominiai atskirų ūkio subjektų bei jų grupių interesai. Bankų ir pinigų reforma daugiausia nulėmė visos ūkio reformos sėkmę, o kartu ir politinį valstybės stabilumą. Šios reformos eiga buvo suinteresuoti įvairūs politiniai sluoksniai, kurie savo ruožtu veikė jos eigą.
Bankų ir pinigų reforma reikalavo išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:
1. atskirti Lietuvos bankus nuo SSRS bankų sistemos;
2. sukurti savarankišką dvipakopę Lietuvos bankų sistemą su centriniu banku priešakyje;
3. įvesti nacionalinius pinigus;
4. vykdyti nuoseklią, ūkio interesus atitinkančią pinigų politika.
1990 09 04 buvo patvirtintas Lietuvos banko statutas, pagal kurį šis bankas buvo įpareigotas parengti ir įgyvendinti valstybės ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutų santykiu srityje.
Lietuvos bankui buvo suteikta teisė iš komercinių bankų, kitų kreditų įstaigų , ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, įmonių, įstaigų ir organizacijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų gauti informaciją, reikalingą ekonominiam, kontrolės ir revizijos darbui. Lietuvos bankui buvo nustatyta500mln. rublių (apie 33mln. dolerių) įstatinis kapitalas, kuris turėjo būti suformuotas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų bei tikslininių įnašų.
Tokiu būdu Lietuvos bankas įgijo teisę vykdyti Centrinio valstybės banko funkcijas pinigų apyvartos, atsiskaitymų ir kredito, komercinių banko veiklos priežiūros, ryšių su užsienio bankais srityse. Kartu Lietuvos bankas įgijo visas būtinas teises vadovauti bankų ir pinigų reformai.
Lietuvos Komerciniai bankai ir toliau nepakluso Lietuvos banko sprendimams. Komerciniai banko, matydami Vyriausybės poziciją, savo ruožtu ignoravo Lietuvos banko sprendimus ir nesutiko perduoti savo turto teisėtam šeimininkui – Lietuvos bankui. Lietuvos bankas visiškai pagrįstai kėlė pretenzijas Vyriausybei dėl to, kad ji faktiškai atsisakė formuoti įstatymu numatyta Lietuvos banko įstatinį kapitalą ir ypač dėl to, kad Vyriausybė ėmėsi vykdyti tik Lietuvos bankui priklausančias funkcijas, tuo pačiu pažeisdamas jo Statute numatytas teises. Vyriausybės ir Lietuvos banko nesutarimai, pasiekę konfrontaciją, pakenkė bankų ir pinigų reformai bei atitolino lito įvedimą.1992 07 02 buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, reglamentuojantis komercinių bankų steigimą, jų veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. Komerciniai bankai buvo įpareigoti patikslinti savo statutus ir per du mėnesius perregistruoti Lietuvos banke.
Kol buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, Lietuvoje buvo steigiami beveik nekontroliuojami komerciniai bankai, turintys privatų kapitalą. Kartu steigėsi įmonės, kurios, įsipareigodamos mokėti labai dideles palūkanas, iš esmės ir teikė kreditus, taip pat už didele palūkanas.iki 1995m. smulkūs komerciniai bankai ir kreditine veikla besiverčiančios įmonės bankrutavo, padarydamos didžiulius nuostoliu indėlininkams.
Nacionalinė valiuta – litas buvo įvestas1993 06 25. nuo 1993 08 01 litas tapo vienintele teisėta atsiskaitymo priemone Lietuos Respublikoje.s4kmingą lito įvedimą lėmė tai, kad įstojo į Pasaulio ir Tarptautinį valiutos fondą. Litų įvedimą galima sąlyginai laikyti pagrindinio bankų ir pinigų reformos etapo pabaiga.
I. KOMERCINIIŲ BANKŲ VEIKLA
“Komerciniai bankai – tai ne kas kita kaip akcinės bendrovės, veikiančios kaip finansiniai tarpininkai paskolų rinkoje. Pagrindinės komercinių bankų funkcijos yra šios:
1. priimti indelius ir atidaryti bei tvarkyti jų sąskaitas;
2. už nustatytas palūkanas išduoti paskolas.”
Komercinių bankų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Komerciniai bankai nuolat teikia informacija apie savo veiklą. Gauta informacija analizuoja Lietuvos bankas ir sprendžia, ar komercinis bankas gali vykdyti visas komerciniams bankams leistinas funkcijas. Pats svarbiausias tikslas bankų yra tai, kad bankus neištiktų bankrotas. Komerciniams bankams Lietuvos bankas nustato riziką ribojančius normatyvus ir reikalaują jų laikytis. Komerciniai bankai dalį indelių naudoja finansinėmis investicijomis, pavyzdžiui, vertybiniams popieriams pirkti. Banko ypatybė, kaip verslo įmonės yra ta, jog jis operuoja daugiauia skolintomis lėšomis.Banko pelną sudaro už suteiktas paskolas gaunamų ir išmokamų indėlininkams palūkanų skirtumas.
Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:
1.AB Hanza-LTB bankas;
2.AB Ūkio bankas,
3.AB bankas „Hansabankas“;
4.AB bankas „Snoras“;
5.AB Lietuvos žemės ūkio bankas; dabartinis AB Nord LB.
6.AB „Parex“ bankas;
7.AB Šiaulių bankas;
8.AB Vilniaus bankas;
9.UAB „Sampo“ bankas;
10.UAB Medicinos bankas.
Amenys, kurie pasirenka bankus yra svarbu, kad bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:
• “stiprinti finansines pozicijas;
• užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais;
• teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles) bei tobulinti juos.
Kiekvienas komercinis bankas, bet kuriam banko klientui pageidaujant, gali suteikti tokias paslaugas bei atlikti šias
bankines operacijas:
1.Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.
2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta.
3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus).
4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.
5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.
6. Tarpininkauti perkant ir parduodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas.
7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius.
8. Suteikti kreditus ir paskolas:
8.1 kreditus pagal ES PHARE programą;
8.2 kreditus importo operacijoms finansuoti;
8.3 trumpalaikes paskolas;
8.4 vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.
9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.
10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas).
11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.
12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius.”
Komercinių bankų klientai atsiskaito su savo užsienio partneriais per korespondentinius bankus. Lietuvos komerciniai bankai turi nuo keliasdešimties iki kelių šimtų korespondentinių bankų užsienyje. Pasirenkant korespondentinį banką, reikia atsižvelgti į tai kokios šalies valiuta bus atsiskaitoma, pagal tai ir yra pasirenkamas tos šalies bankas, kurios valiuta norima atsiskaityti.
Asmenys, kurie yra pasirašę su užsienio partneriais sutartys ar kitus dokumentus, pateikiant informacija lėšoms pervesti turi nurodyti banko SWIF-o kodą bei korespondentinio banko užsienyje tikslius pvadinimui, bei to banko SWIF-o kodą. Taip pat turi nurodyti savo sąskaitos užsienio vliutos banke numerį. SWIFT ( Society of Worldwide Interbank Financial Telecomunicotions) – tai yra tarptautinė bankų organizacija, per kurią yra atliekami visi trptautiniai atsiskaitymai. Pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, bankai gali plėtoti tokią investicinę veiklą:
1. “Steigti įmones;
2. Būti įmonių bendrasavininkiais ar akcininkais.
3. Bankų investicinės veiklos apribojimai:
4. Bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 40 proc. banko pagrindinio kapitalo;
5. Banko investicijų į vienos įmonės akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko kapitalo;
6. Minėtieji investicinės bankų veiklos apribojimai netaikomi bankų investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms (pvz., lizingo, finansinių maklerių įmonėms), akcijas ar kapitalą. “