LIETUVOS EKONOMINĖ POLITIKA
Utena
2004 m.
TURINYS
ĮŽANGA 3
EKONOMIKA, MIKROEKONOMIKA IR MAKROEKONOMIKA 3
NACIONALINĖ EKONOMINĖ POLITIKA 4
KAS SUKELIA INFLIACIJĄ? 5
INFLIACIJA LIETUVOJE (1992-2003 m.) 6
AR VISADA INFLIACIJA YRA TIK BLOGIS? 6
KAS PRALAIMI? 6
KAS PASIPELNO? 7
KAS LEMIA INFLIACIJĄ? 7
AR GALIMA TIKSLIAI SUSKAIČIUOTI BVP ??? 8
AR TIKRAI BVP PARODO, KOKIA TURTINGA YRA VISUOMENĖ? 9
KADA EKONOMIKA AUGA? 9
EKSPORTAS IR IMPORTAS 10
EUROPINIŲ FONDŲ PAGALBA 11
REGIONINĖ BRIUSELIO POLITIKA 13
KAIMO EKONOMINĖ POLITIKA 14
KAIP KEITĖSI LIETUVA 15
2001-2004 METAIS EKONOMINIU ATŽVILGIU 15
PABAIGA 16
NAUDOTA LITERATŪRA: 18
Ant popieriaus lapo surašykite visas savo mintis susijusias su ekonomika. Ką apie ją
žinote? Iš ko susideda ekonomika?
ĮŽANGA
Ekonominė politika – tai valstybės valdančių ir opozicinių partijų suformuluotų principų, uždavinių, veiksmų ir priemimnių visuma, skirta ekonomikos organizavimui ir valdymui. Ekonominė politika skirstoma į vidaus ir užsienio.
Evarbiausias ekonomikos veikimo dėsnis – paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.
Ekonominės politikos sudedamosios dalys:
– mokslinė – mechaninė;
– technologinių investicijų;
– materialinių išteklių;
– finansinė;
– mokesčių;
– kainų kreditų;
– struktūrinė;
Atsižvelgiant į ekonominės politikos principų reikalavimus, vienam ar net keliems dešimtmečiams rengiamos tikslinės programos (mokslo ir technikos, energetikos, aagrarinės ir kt.)
Ekonominės politikos vaisingumas priklauso nuo tikių veiksnių, kaip valstybės partijų ir specialistų sugebėjimas perengti racionalią ekonominę strategiją ir taktiką, nuo mokėjimo ją įgyvendinti.
EKONOMIKA, MIKROEKONOMIKA IR MAKROEKONOMIKA
Ekonomiką galima suvokti, kaip visumą apsisprendimų, kuriuos sudaro vartotojai, valdžios žmonės.
Ekonomikos studijos skyla į dvi dideles tarpusavyje susijusias, net gana savarankiškas dalis: mikroekonomiką ir makroekonomiką.
Makroekonomika – ekonomikos kaip visumos studijos. Čia nagrinėjamos tokios problemos, kaip infliacija, nedarbas ir ekonomikos augimas. Makroekonomika analizuoja, kaip rutuliojasi visas valstybės ūkis,mkaip kuriamas ir paskirstomas visuminis produktas.
Mikroekonomika – tai individualių dalių, kurios sudaro ekonomikos lauką, studijos. Taigo mikroekonomika nagrinėja ekonominius individualių (šeimos) ūkių ir verslo įmonių pasirinkimą. Domimasi vartotojais, pirkėjais ir pardavėjais, verslininkais ir dirbančiaisiais.
Kurie iš čia išdėstytų teiginių yra makroekonominiai, kurie makroekonominiai?
1. Nedarbo lygis Lietuvoje 21 metais buvo didesnis kaip 10 proc.
2. 1999 metų vasarą iš darbo buvo atleista daugiau kaip 100 bankrutuojančios gamyklos „Inkaras“ darbininkų.
3. Didžiausiais Lietuvos bankas paskelbė plėtojąs naujas bankininkystės paslaugas.
NACIONALINĖ EKONOMINĖ POLITIKA
Iš esmės visų šalių vyriausybės siekia šių keturių pagrindinių tikslų:
• Visiško įdarbinimo (užimtumo);
• Spartaus ekonominio augimo;
• Šalies mokėjimų balanso deficito nebuvimo;
• Žemos infliacijos normos.
Pateikiame Lietuvos 2000-2003 metų infliacijos lentelę:
KAS SUKELIA INFLIACIJĄ?
Mes nuolat pastebime, kad tų ar kitų prekių ir paslaugų kainos pasikeičia. Paprastai jos padidėja. Kodėl tos kainos didėja? Juk prekė išliko tokia pat, ją gamino tie patys žmonės, iš tų pačių išteklių. Ir tada prisimenama infliacija, vienas dažniausiai ekonominiuose tekstuose vartojamų žodžių.
Infliacija – tai bendras kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta bendra piniginio vieneto perkamoji galia.
Ekonomistai skiria šliaužiančiąją, šuoliuojančią infliacija ir hiperinfliaciją. Šliaužiančioji pasižymi lėtu, tačiau pastoviu kainų didėjimu ir nedideliu tempu – nuo 3 % iki 7 % per metus. Šuoliuojančios infliacijos metu kainos kyla gana staigiai ir turi tendenciją didėti. Hiperinfliacijai būdingas ypač didelis tempas.
Svarbu suprasti, kad infliacija nėra bet koks kainų, tam tikrų prekių paslaugų ar jų grupių didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras prekių ir paslaugų kainų lygis, taigi pinga pinigai.
Norėdami išmatuoti infliaciją, ekonomistai naudojasi specialiu ekonominiu rodikliu – vartojamų prekių kainų indeksu. Šis rodiklis parado kainų lygio pokyčius ir leidžia palyginti sutarto prekių rinkinio kainas per vienerius su kurio nors ankstesnio laikotarpio (bazinio) kainomis.
Pastaraisiais metais pastebima ir infliacijos priešybė – defiliacija, kuri reiškia bendro visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimą.
INFLIACIJA LIETUVOJE (1992-2003 m.)
Ypač didelė infliacija Lietuvoje buvo 1992 metais (net 1 163,0 proc.). Mažinant infliaciją Lietuvoje, didžiausią vaidmenį atliko nacionalinių pinigų – litų – įvedimas 1993metų birželio 25 dieną. Prieš tai, 1992 m. spalio 1 d., įvesti tarpiniai pinigai talonai ir Lietuvoje nustojo cirkuliuoti Rusijos rubliai. Nors iki talonų įvedimo infliacija šalyje buvo labai didelė, pati Lietuva negalėjo daryti įtakos kylančioms kainoms, nes rublių emisija priklausė Rusijai. Lietuva tada buvo priversta didinti kainas ir pinigines išmokas. Po lito įvedimo, kainos nuolat mažėjo.
AR VISADA INFLIACIJA YRA
TIK BLOGIS?
Daugelio ekonomistų nuomone, 2-3 % per metus infliacija yra netgi naudinga: mažėja nedarbas, didėja gamybos apimtis, investicinė veikla. Ekonomikos kilimo tempas pradeda mažti, kai infliacijos lygis didesnis kaip 4 %. Didėjant infliacijos tempui, stiprėja neigiamas jos poveikis ekonomikos kilimui. Viršutinė metinė infliacijos riba, kurią pasiekus ekonomika nustoja kilti ir prasideda jos smukimas, yra 25-49 %.
Savaime suprantama, žmonės stengiasi išvengti infliacijos, nes infliacijos metu pinigų perkamoji galia smunka, o prekių ir paslaugų kainos kyla. Vis dėlto neverta pamiršti, kad infliacijos metu yra laimėjusių ir pralaimėjusių‼
Perskaitykite Jums duotas situacija ir pabandykite pasakyti ar infliacija yra naudinga? Kas laimi? O kas pralaimi?
KAS PRALAIMI?
Infliacijos sąlygomis pralaimime visi, nes dėl infliacijos sutrinka pinigų, kaip vertės mato, funkcija
Infliacijos nuostolių patiria dirbantieji, pirmiausia tie, kurie gauna santykinai pastovias pajamas, nes jų realusis darbo užmokestis mažėja. Labiausiai nukenčia tie, kurie gauna pajamas iš biudžeto, nes jų darbo užmokestis ar pajaunamos yra nustatytos ilgesniam laikui.
Infliacija daug nuostolių gali padaryti ir tiems, kurie taupo pinigus. Taip atsitinka, kad palūkanos mažesnės negu infliacija.