Uzsienieciai
5 (100%) 1 vote

Uzsienieciai

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………….3

1. DĖSTOMOJI DALIS………………………………………………………………………………………….4-23

1.1. Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje…………………………………………4-6

1.2. Sveikatos draudimas…………………………………………………………………………………………6-7

1.3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje…………………………………………………8-9

1.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje…………………………………………………..9-10

1.5. Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams……………………………………..10-12

1.6. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje…………………………………………………..12-16

1.7. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas………………………………………………………..16-18

1.8. Neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką……………………………………….18-19

1.9. Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos…………………………………..19-21

1.10. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką………………………………………………………….21-22

1.11. Administracinė atsakomybė…………………………………………………………………………….22

1.12. Baudžiamoji atsakomybė………………………………………………………………………………..22-23

2. IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………24

3. LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………….25

4. SUMMARY………………………………………………………………………………………………………26

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu visuotiniu susitarimu buvo pasirinktas demokratinis šalies vystymosi modelis. Priimti liberalūs Pilietybės, Tautinių mažumų ir kiti įstatymai, kurie atvėrė teisines prielaidos plėtotis stabiliems visuomenės santykiams.

Pasaulyje migruoja daugybė žmonių, tai yra gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Dar daugiau žmonių, ypač jaunų, ieškodami geresnio uždarbio, laikinai arba net visam laikui palieka savo šalį. Todėl ir mes, Lietuvoje turime nemažą užsieniečių srautą, dėl ko iškyla aibė neaiškumų kertant mūsų valstybės sieną, fiksuojant pabėgėlius, užsieniečius pasiryžusius trumpam ar ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje. Vienas pagrindinių šiandieninės Lietuvos valstybės tikslų – puosėlėti atsivėrusią Šengeno susitarimo erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių Europos Sąjungos sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal Europos Sąjungos reikalavimus, sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėjė, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus. Šių klausimų sprendimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus tobulinami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus buvo patobulinantas bei labiau demokratiškas, 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinį statusą. Kuriame yra ir užsieniečio apibrėžimas. Taigi užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.1

Darbo tikslas – išanalizuoti įstatymus reglamentuojančius užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje.

Darbo objektas:

1. apžvelgti teisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;

2. apžvelgti neteisėta užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką;

3. taip pat apžvelgti prieglobsčio suteikimo tvarką.

DĖSTOMOJI DALIS

Pradedant kalbėti apie užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reikėtų atkreipti dėmesį į užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje, kurios reglamentuoja įstatymas ,,dėl užsieniečių teisinės padeties“

Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje:

1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.

2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.

3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybai) pareigūnų reikalavimu
privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą nuolat gyventi, leidimą laikinai gyventi ir kitą), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (viza, leidimas nuolat gyventi ir kiti dokumentai).

Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

Teisėtas užsieniečių gyvenimas Lietuvos Respublikoje

Užsienietis norėdamas gyventi Lietuvos teritorijoje turi turėti leidimą gyventi. Lietuvos

Respublikos įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato du leidimus, kurie suteikia teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:

1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

2. leidimas nuolat gyventi Lieuvos Respublikoje.2

Tačiau jei užsienietis nėra Europos Sąjungos pilietis tai atvažiuojant privalo turėti vizą, suteikianti teisę į teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

Vizos yra keturių rūšių:

1. Oro uosto tranzitinė (A), kuri skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos tarptautinį

oro uostą (pvz: Vilniaus tarptautinis oro uostas), gali būti vienkartinė ir dvikartinė.

Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.

Oro uosto tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią

jis vyksta per Lietuvos Respublikos tarptautinį oro uostą, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į kitą valstybę. Tačiau jos turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui atvykti ar būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Valstybių, kurių piliečiams arba asmenims, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi tų

valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taikomas oro uosto tranzitinės vizos režimas, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.

2. Tranzitinė viza (B), skirta vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti vienkartinė, dvikartinė ir daugkartinė.

Užsienietis, turintis tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikoje kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 5 dienas.

Tranzitinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam užsienio valstybės, į kurią jis vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizą ar leidimą gyventi arba turinčiam teisę vykti į tą valstybę.

Tranzitinei vizai prilyginami supaprastinto tranzito dokumentas (FTD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas (FRTD), kurie išduodami specialaus ir tiesioginio tranzito sausuma atvejais.

3. Trumpalaikė viza (C), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir

būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Trumpalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.

Trumpalaikė viza išduodama, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra turizmas, giminaičių ar kitų asmenų lankymas, profesiniai interesai arba kitas trumpalaikis buvimas.

4. Ilgalaikė viza (D), suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje

ilgiau kaip 3 mėnesius.

Ilgalaikė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.

Užsieniečiams, kurie periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, tačiau jų pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama ilgalaikė viza.

Vizas išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsuliniai skyriai, Užsienio reikalų ministerija, policijos įstaigų migracijos skyriai, o tam tikrais atvejais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.3

Atvykę gyventi asmenys iš kitų valstybių ir gavę teisinį statusą gyventi Lietuvoje, nuolatos ar laikinai, tuo pačiu įgyja ne tik teisę gyventi Lietuvoje, bet kartu ir pareigą paklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“4 Ši nuostata taikoma ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir atvykusiems į Lietuvos teritoriją kitų šalių piliečiams.

Sveikatos draudimas

Nuo 2005 m. užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką be vizos, jis taip pat privalo turėti ir patikrinimo metu pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui sveikatos draudimą. Sveikatos draudimą neprivalo turėti tik užsieniečiai, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos sutartis ir kitus teisės aktus. Taip pat šį nuostata nėra taikoma:

– užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybių personalui ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi tarptautinės teisės normų suteiktomis privilegijomis ir imunitetais;

– užsienio valstybių oficialių delegacijų nariams;

– užsieniečiams, turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus;

– teisėtai Lietuvos Respublikoje dirbantiems užsieniečiams, mokantiems nustatytojo dydžio socialinio draudimo įmokas Lietuvos
Respublikoje, ir nepilnamečiams jų šeimos nariams;

– Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančių valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams;

– asmenims, vykstantiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją su supaprastinto tranzito ar supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentais;

– užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams ir jų išlaikomiems asmenims.

Taip pat tam tikrais atvejais reikalavimas turėti sveikatos draudimo liudijimą gali būti netaikomas užsieniečiui:

– vizos išdavimo atveju – dėl nacionalinio saugumo interesų, kai to reikia valstybės konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai ar saugumui užtikrinti, suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;

– leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo atveju- jeigu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatyta globa (rūpyba), arba dėl valstybės saugumo interesų.

Užsieniečio sveikatos draudimo sutartis gali būti sudaryta su bet kurios valstybės draudimo įmone. Sveikatos draudimo liudijimas turi garantuoti, kad bus apmokėtos būtinosios medicinos pagalbos ir visos išlaidos kelionės metu, kurios gali atsirasti ryšium su grąžinimu į tevynę (medicininis transportavimas, įskaitant palydą (medikų brigados, gydytojo) dėl sveikatos priežasčių.

Draudimo įmonės išduotoje sveikatos draudimo liudijime turi būti nurodyta:

– sveikatos draudimo liudijimo numeris;

– draudimo įmonės rekvizitai (pavadinimas, buveinės adresas, telefono arba fakso numeris, atstovo parašas, antspaudas);

– apdraustojo asmens vardas, pavardė;

– sveikatos draudimo suma;

– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo terminas;

– sveikatos draudimo liudijimo galiojimo teritorija;

– nedraudiminiai įvykiai.

– Sveikatos draudimo liudijime turi būti įrašai bent viena iš šių kalbų: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų.

Minimali sveikatos draudimo suma vienam užsieniečiui 20000 litų, tais atvejais, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką be vizos arba atvyksta turint oro uosto tranzitinės tranzitinės, ilgalaikės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar pratęsimo atveju. Užsienietis turintis trumpalaikė vizą minimali sveikatos draudimo suma turi būti 30000 eurų.

Sveikatos draudimo liudijimas turi galioti visą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.5

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodyta laiką.

Dėl laikino leidimo (išskyrus, kai prašomas pirmas laikinas leidimas), užsienietis esantis Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į migracijos tarnybą, kol nepasibaigęs jo teisėto buvimo Lietuvoje laikas Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti prašomo išduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Užsieniečio buvimo Lietuvoje laikas yra skaičiuojamas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų į kelionės dokumentą (pasą) įdėtais spaudais. Migracijos tarnybų pareigūnai, remdamiesi atvykimo ir išvykimo spaudais, apskaičiuoja užsieniečio buvimo Lietuvoje trukmę.

Laikinas leidimas gyventi yra išduodamas 1 metams, bet tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsieniečiui išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės užsieniečiui, toks leidimas išduodamas 5 metams.

Užsienietis dėl laikino leidimo gyventi keitimo turi kreiptis dar nepasibaigus turimo laikinojo leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 menėsiui iki jo galiojimo pabaigos. Užsieniečio prašymas išduoti naują laikinąjį leidimą išnagrinėjamas per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.6

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:

1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;

2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;

3. yra šeimos susijungimo atvejis;

4. jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;

5. jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;

6. jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;

7. jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);

8. jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos;

9. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;

10. jam įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;

11. dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos
s, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėmis, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Sprendimą dėl laikinojo leidimo išdavimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti laikiną leidimą, užsienietis, gavęs apie tai pranešimą, dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos migracijos tarnybą. Šis sprendimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką. Pateikiant dokumentus leidimui laikinai apsigyventi įforminti, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas.7

Leidimas laikinai gyventi tam tikrais atvejais gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei:

1. pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;

2. užsienietis miršta;

3. leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;

4. leidimas yra panaikintas;

5. leidimas yra prarastas;

6. leidimas yra pakeistas įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padeties“ nustatytais pagrindais;

7. užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;

8. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

Asmenys atvykę į Lietuvos Respublika gali gauti leidimą apsigyventi nuolatos Lietuvoje. Tam įstatymas numato:

1. jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;

2. jis yra lietuvių kilmės asmuo;

3. jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;

4. jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;

5. jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;

6. jis yra vaikas iki 18 metų, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi;

7. jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

8. jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;

9. jei įgyvendino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.8

Leidimas užsieniečiui nuolat gyventi išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui turi būti pakeistas.

Užsienietis norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi dokumentus pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.

Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas. Leidimą nuolat gyventi išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.

Leidimas nuolat gyventi tam tikrais atvejais yra negaliojantis:

1. pasibaigia leidimo galiojimo laikas;

2. užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

3. užsienietis miršta;

4. leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;

5. leidimas yra panaikintas;

6. leidimas yra prarastas;

7. leidimas yra pakeistas pagal įstatymą „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais.

Reikalavimai taikomi Europos Sąjungos šalių piliečiams

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisinę padėtį reglamentuoja atskiras įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kur yra numatytos pakankamai demokratiškos bei liberalūs reikalavimai, susiję su tokių piliečių atvykimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Taip pat šio skyriaus nuostatos yra taikomos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.

Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos, o toks užsienietis, kuris ieško darbo arba nori užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti Lietuvos Respublikoje dar 3 mėnesius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje 3 mėnesius.

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką dėl dviejų priežasčių: jeigu jis neturi galiojančio kelionės dokumento (paso, tapatybės kortelė) arba jeigu jo buvimas kelią realią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Tačiau Europos Sąjungos valstybės narių piliečiams nėra taikomas tokie reikalavimai, kaip pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje ir sveikatos draudimo turėjimas.Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ketinantis gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti ne laikiną leidimą, bet taip vadinama Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, kuris paprastai išduodamas iki 5 metų, išskyrus kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyksta į Lietuvą studijuoti ar kelti kvalifikaciją – tuomet leidimas išduodamas vieneriems metams. Tačiau tam tikrais atvėjais Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neprivalo turėti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą, kai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį arba
ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugas. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas dėl tokio leidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.

Sprendimą dėl Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimo gyventi, kuris yra Europos Sąjungos vastybės narės piliečiai, ir jų šeimos nariams išdavimo ir pratęsimo priima ir Europos Bendrijų leidimus gyventi jiems išduoda, pratęsia bei panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

Įstatymas „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, jeigu jis ketina:

1. dirbti Lietuvos Respublikoje;

2. užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;

3. teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;

4. gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;

5. gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;

6. įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose;

7. gyventi su šeima.

Taigi remiantis išdėstytu galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai gali gauti Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi bet kokiu pagrindu.9

Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu toks pilietis teisėtai gyveno Lietuvoje pastaruosius 4 metus. Tačiau nebuvimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius iš eilės per nurodytą laikotarpį, gali būti pagrindu neišduoti leidimo nuolat gyventi, tačiau šis terminas netaikomas kai asmens išvykimas susijęs su karine ar alternatyvia tarnyba. Europos Bendrijų valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariams leidimas nuolat gyventi įforminamas 10 metų, o kai šis terminas pasibaigia jis ir vėl pratęsiamas.

Taip pat nemažiau svarbus faktas yra tas, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams nereikia įsigyti leidimo dirbti ir jiems šis reikalavimas netaikomas.10 Tačiau jei užsieniečiai dirba su darbdaviu nesudaria darbo sutartis, tai už nelegalų darbą gali būti nubaustas darbdavys, tai numato ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksas.

Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje

Prieglobsčio suteikimas taip pat detaliai apibrėžtas įstatyme „dėl užsieniečių teisinės padėties“. Sugriežtinta ir prieglobsčio suteikimo procedūra. Vienas iš teigiamu faktorių tai, kad prašymai bus nagrinėjami sparčiau, didnamas procedūros efektyvumas – prieglobsčio suteikimo procedūra vyksta vienoje institucijoje, todėl sumažės išlaidos prieglobsčio prašytojų išlaikymui.

Tačiau viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę.

Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – tai:

– pabėgėlio statusas;

– papildoma apsauga;

– laikinoji apsauga.11

Pradedant kalbėti apie prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje pirmiausia reikėtų

išsiaiškinti, kas yra pabėgėlis. Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.

Taip pat kalbant apie prieglobsčio suteikima Lietuvos Respublikoje reikėtų sužinoti, ka šį sąvoka reiškia. Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat ar laikinai) Lietuvoje išdavimas bei socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija.

Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį be Lietuvos Respublikos vizos arba galiojančio kelionės dokumento, su prašymu suteikti prieglobstį privalo kreiptis nedelsdamas. Nes priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.

Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui (Pabradė, Švenčionių rajonas). Pateikus prašymą suteikti prieglobstį, šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Jeigu užsienietis nemoka lietuvių kalbos, jam bus suteiktas vertėjas. Taip pat užsieniečiui prireikus jam bus suteikta teisininko pagalba arba būtina
medicininė ar kitokia pagalba. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.

Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui.

Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.

Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 valandas, nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:

1. nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas.

2. nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybės narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybinei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje.

3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, igyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti. Prieglobsčio prašytojas atvykęs iš saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė.

4. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 valandos terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti, gali būti pratęstas iki 72 valandų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjamas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės) ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalije pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piknaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje).Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. 12

Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4346 žodžiai iš 8639 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.