Įvadas
Pagal Mokesčių administravimo įstatymą Valstybinė mokesčių inspekcija yra mokesčių administratorius. Tai valstybinė institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskaitinga finansų ministrui.
Ją sudaro centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bei jai pavaldžios apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką.
Valstybinė mokesčių inspekcija tvarko mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus apskaičiavimą, mokėjimą, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, delspinigius, baudas, paskirtas mokesčių mokėtojams pagal mokesčių įstatymus. Taip pat grąžina permokas, vykdo vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į jos biudžetą bei fondus lengvatų teikimo. Be to, organizuoja konfiskuoto, esančio be šeimininko, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių apskaitą, įkainojimą bei realizavimą.
Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius – leidžia teisės aktus arba rengia jų projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti. Taip teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl mokesčių įstatymų, kitų teisės aktų, apmokestinimo tvarkos tobulinimo bei mokesčių administravimo gerinimo.
Juridiniai asmenys, priklausomai nuo jų vykdomos veiklos, moka šiuos mokesčius:
Akcizai
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą
Baltojo cukraus virškvočio mokestis
Gyventojų pajamų mokestis
Įmokos į Garantinį fondą
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
Konsulinis mokestis
Kvotinio cukraus gamybos mokestis
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis
Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą
Mokestis už aplinkos teršimą
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Muitai
Naftos ir dujų išteklių mokestis
Papildomas cukraus gamybos mokestis
Pelno mokestis
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Valstybės rinkliava
Valstybinio socialinio draudimo įmokos
Žemės mokestis
Žyminis mokestis
Mokestis už aplinkos teršimą
Mokesčio objektas – išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai.
Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.
Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei-komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veikla besiverčiančių asmenų transportą.
Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.
Asmenys, įgyvendinantys priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.
Jei teršalų išmetimo sumažinimo priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą už visą nesumokėtą laikotarpį sumokamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Mobiliems taršos šaltiniams įkainis už aplinkos teršimą, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojamas (mažinamas ar didinamas) taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.
Mokesčiu už aplinkos teršimą neapmokestinamos transporto priemonės, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.
Apmokestinamų teršalų sąrašą ir jų grupes nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
Mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarka
Asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką apskaitą.
Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį kuro kiekį, už teršimą iš lėktuvų – pagal nusileidimo ir kilimo ciklų skaičių.
Mokestis už aplinkos teršimą mokamas kas ketvirtį arba kas pusę metų, suderinus su
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Mokestis sumokamas per 30 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis.
Už nuslėptą teršalų kiekį nustatyta tvarka mokamas mokestis už aplinkos teršimą ir bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, ir iš šiam teršalui nustatyto koeficiento.
Mokesčio už aplinkos teršimą 10 procentų mokama į valstybės biudžetą, 20 procentų – į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir 70 procentų – į atitinkamos savivaldybės gamtos apsaugos fondą.
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ TARIFAI
I. Atmosferos teršalaiTeršalai Mokesčio tarifai (Lt/t)
2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
SO2 206 225 268 288 311
NOx 386 386 405 479 587
Vanadžio pentoksidas 11485 11485 11485 11485 11485
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)*) 184 184 184 184 184
Teršalų grupės
I 1210 1210 1210 1210 1210
II 570 570 570 570 570
III 74 74 74 74 74
IV 13 13 13 13 13II. Vandens teršalai
Teršalai Mokesčio tarifai (Lt/t)
2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
BDS7 485 573 649 714 765
Bendrasis azotas 435 435 435 550 600
Bendrasis fosforas 1480 1480 1480 2000 3000
Suspenduotos medžiagos 86 210 248 281 309
Sulfatai 2 2 2 2 2
Chloridai 9 9 9 9 9
Teršalų grupės
I 8700460 8700460 8700460 8700460 8700460
II 792710 792710 792710 792710 792710
III 129250 129250 129250 129250 129250
IV 29290 29290 29290 29290 29290
V 2871 2871 2871 2871 2871*) Išskyrus:
• kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą;
• asbesto turinčias kietąsias daleles.
TARIFŲ KOEFICIENTAI
I. Atmosferos teršalaiTeršalai Koeficientai
SO2 1,5
NOx 1,5
Vanadžio pentoksidas 300
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės) *) 1,5
Teršalų grupės
I 300
II 50
III 30
IV 1,5
II. Vandens teršalai
Teršalai Koeficientai
BDS7 10
Bendrasis azotas 5
Bendrasis fosforas 10
Suspenduotos medžiagos 1,5
Sulfatai 1,5
Chloridai 1,5
Teršalų grupės
I 100
II 50
III 10
IV 5
V 2
*)Išskyrus:
• kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą;
• asbesto turinčias kietąsias daleles.
Cukraus mokestis
Mokesčio mokėtojai
Cukraus mokestį moka šie Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys:
1) cukraus gamintojai ir importuotojai;
2) produktų, kuriuose esantis cukrus pagal šį Įstatymą yra cukraus mokesčio objektas, gamintojai ir importuotojai;
3) asmenys, realizuojantys cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.
4) Fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produktų, kurių sudėtyje yra cukraus, sąraše nurodytus produktus, įskaitant cukrų, privalo registruotis cukraus mokesčio mokėtojais teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose.
1. Cukraus mokesčio objektas – Lietuvos Respublikoje pagamintas ar importuotas cukrus, įskaitant cukrų, esantį Lietuvos Respublikoje pagamintuose ar importuotose produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą).
2. Importuojami produktai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa cukraus mokesčio objektu, kai dėl jų pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas) atsiranda skola muitinei.
Mokesčio tarifai
Cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytuose produktuose esantį cukraus kiekį (procentais), nuo kurio skaičiuojamas nustatytas tarifas, nustato Vyriausybė.
Mokesčio netaikymo atvejai
Cukraus mokesčiu neapmokestinami:
1) įvežami paramos siuntas sudarantys produktai;
2) fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, jeigu jų įsivežama ne daugiau kaip Vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčių;
3)produktai, įsivežami užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu Lietuvos Respublikos ir šių tarptautinių organizacijų sutartyse numatyta neimti mokesčių;
4) importuojami produktai, kurie pagal Muitinės kodeksą neapmokestinami importo mokesčiais;
5) importuojami produktai, jei jie atleidžiami nuo importo muitų pagal Muitų tarifų įstatymą;
6) eksportuojami produktai.
Mokestinis laikotarpis
1. Cukraus mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos privalo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti cukraus mokesčio deklaraciją.
2. Cukraus mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Mokesčio mokėjimo ir lėšų paskirstymo tvarka
1. Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.
2. Mokėtojai, kurių praėjusio pusmečio vidutinė mėnesinė mokesčio suma buvo didesnė kaip 50 tūkst. litų, cukraus mokestį moka: