KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Socialinių mokslų fakultetas
EKONOMIKOS katedraKAINŲ DISKRIMINACIJA MONOPOLIJOS SĄLYGOMIS
Mikroekonomikos referatasVadovė
lekt. B. MrazauskienėAtliko
……………….. gr. stud.
………………..
KAUNAS, 2005
Turinys
Įvadas 3
1 Monopolijos formavimosi ypatybės 4
2 Pelno maksimizavimas 6
3 Kaštų priedo kainodara 8
3.1 Mokesčių poveikis monopolininkui 9
4 Kainų diskriminacija 10
4.1 Pirmojo laipsnio kainų diskriminacija 11
4.2 Antrojo laipsnio kainų diskriminacija 12
4.3 Trečiojo laipsnio kainų diskriminacija 13
5 Dviejų dalių tarifas 14
Išvados 15
Literatūra 16
Įvadas
Monopolinė kainodara Lietuvoje įgauna vis didesnę prasmę. Vyriausybei
privatizuojant vis daugiau monopolinių objektų, vartotojams iškyla
klausimas – ar jie neliks nuskriausti? Monopolinės kompanijos valdo
svarbiausias ūkio šakas, todėl dauguma vartotojų yra ramūs dėl kainų
politikos, nes dauguma tų firmų priklauso vyriausybei. Vyriausybė gali be
didesnių sunkumų reguliuoti jai priklausančių įmonių teikiamų paslaugų
kainas. Privatizavus šias įmones, visų pirma, prarandama jų kontrolė.
Tačiau vartotojus labiausiai jaudina klausimas ne kaip bus tvarkomasi
įmonės viduje, bet kokią kainų politiką pasirinks ši įmonė. Dėl vyriausybės
negalėjimo kontroliuoti kainų monopolininkai gali reikalauti labai didelio
užmokesčio už jų teikiamas paslaugas ar prekes. Tokiu atveju kentėtų
vartotojai.
Mano darbo tikslas yra parodyti priežastis, kurių dėka monopolininkas
siekdamas maksimalaus pelno atsisakys pernelyg aukštų kainų. Darbe bus
išanalizuota, kokios yra monopolijų susikūrimo priežastys, kokios galimybės
naujam ūkio objektui įeiti į monopolinę rinką. Taip pat bus bandoma
analizuoti kokią įtaką monopolinėms kainoms turi nauji mokesčiai, kaip dėl
jų pasikeis prekės vartojimas.
Monopolininkas gali naudotis įvairiomis kainodaros sistemomis.
Siekdamas maksimalaus pelno jis gali suteikti tam tikroms žmonių grupėms
įvairių nuolaidų. Taip pat jis gali pardavinėti savo produktą visiems
žmonėms skirtingomis kainomis.
Kaip elgsis monopolininkas rinkoje, kokios yra kainodaros pasirinkimo
galimybės, kaip pasirinkti tinkamą kainų sistemą – šios ir kitos problemos,
reikalaujančios gilesnio nagrinėjimo, bus analizuojamos mano darbe.
1. Monopolijos formavimosi ypatybės
Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė
tobulai konkurencijai yra monopolija (gr. “monos”- reiškia “vienintelis”,
“poleo”- reiškia “parduoti”). Broliai Ronald ir Paul Wonnacott skiria
keturias priežastis, sąlygojančias vienintelio pardavėjo atsiradimą:
1) Monopolija atsiranda kontroliuojant tam tikrus išteklius. Dažniausiai
tai būna svarbiausias gamybinis išteklius.
2) Įteisinta (legalizuota) monopolija. Kartais yra draudžiama daugiau
negu vienai firmai pardavinėti tam tikrą produktą. Pavyzdžiui,
pardavusi Lietuvos telekomą, vyriausybė suteikė jai monopoliją iki
2005 m. tiekti laidines telekomunikacijų paslaugas visoje Lietuvos
teritorijoje.
3) Monopolija atsiranda susijungus keletui gamintojų. Jeigu įstatymai
nedraudžia, tai keletas gamintojų (pardavėjų) gali susijungti į vieną
firmą ir, tokiu būdu, pakelti kainą bei padidinti gaunamą pelną.
4) Natūrali monopolija. Tokia monopolija atsiranda dėl itin svarbios
masto ekonomikos veiklos, įgalinančios visą duotos ūkio šakos
produkcijos apimtį gaminti mažiausiais vidutiniais kaštais vienoje
firmoje, o ne dviejose ar daugiau.
S. Zaicevo nuomone rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime
atsirandant barjerams įeiti papildomoms įmonėms į rinką. Jis monopolijų
rūšis skirsto pagal tai, kokie barjerai skatina jas susikurti:
• Natūrali monopolija, kuri atsiranda dėl ribotų išteklių pasiūlos. Tai
gali būti bet koks išteklius, kad ir nikelio gavyba Kanadoje,
sudaranti 90 proc. pasaulinės pasiūlos.
• Teisinė monopolija suteikia gamintojams teisišką apsaugą bei apsaugo
rinką nuo nesąžiningos konkurencijos.
• Socialinė monopolija kyla iš techninių pasiūlos sąlygų. Puikus
pavyzdys gali būti šilumos tinklai. Labai brangios šiluminės trasos
sąlygoja, kad vietovėje, kurioje jau egzistuoja viena šilumos tiekėja,
antroji savo tinklų netiesia, nes tai neapsimoka.
Z. Tamašauskienė savo knygoje “Pagrindiniai rinkos struktūrų tipai”
aptaria įėjimo į monopoliją kliūtis:
1) Vyriausybės licenzijos ir privilegijos.
Dažnai vyriausybės politikos,
garantuojančios firmoms vienintelio pardavėjo statusą, rezultatas būna
kliūtis kitoms firmoms įeiti į tam tikrą rinką.
2) Patentai ir autorinės teisės. Pastarieji dažniau suteikiami naujo
produkto išradėjui, skatinant jį tobulinti produktą, ieškoti naujų
išradimų. Patentiniai įstatymai apsaugo išradėją nuo konkurentų.
Tačiau išimtinės teisės yra garantuojamos tik tam tikrą laikotarpį –
tokia monopolija yra laikina.
3) Išimtinė svarbių išteklių kontrolė. Prie šių išteklių galime priskirti
ir unikalius sugebėjimus ar žinias.
4) Masto ekonomija: kaštai. Kai kuriose šakose šiuolaikinė technologija
įgalina pasiekti žemus gamybos kaštus tik stambiems gamintojams,
gaminantiems didelę produkto dalį rinkoje.
Šios aptartos kliūtys leidžia formuotis monopolijai. Visi autoriai
išskiria panašias monopolijų formavimosi ypatybes, tik kiek kitaip jas
interpretuoja. Z. Tamašauskienė teisines monopolijų atsiradimo kliūtis
išskaido į smulkesnius vienetus: patentus bei Vyriausybės licenzijas, nors
jos turi labai panašią galią. Tik Zaicevas neišskiria monopolijos,
susikūrusios dėl masto ekonomijos, nors mano galva, šio tipo monopolijos
yra labai reikšmingos dabartiniam Lietuvos ūkiui, kur dėl didelio firmų
susiskaidymo, jų smulkumo negalima pasiekti žemų gamybos kaštų.
2. Pelno maksimizavimasPelno maksimizavimas monopolinėje rinkoje priklauso nuo monopolininko
pasirinktos kainos. Norint suprasti kaip kaina veikia pelną, reikia
išanalizuoti pelno maksimizavimo uždavinį. Atvirkštinę rinkos paklausos
funkciją pažymėkime p(y), monopolininko kaštų funkciją – c(y), pajamų
funkciją – r(y) = p(y)y. Tuomet gausime tokį maksimizavimo uždavinį:
[pic]
Šio uždavinio optimalumo sąlyga yra paprasta – ribinės pajamos privalo
būti lygios ribiniams kaštams esant optimaliai gamybos apimčiai.
Algebriškai optimizavimo sąlygą galime užrašyti taip:
MR = MC
Monopolininko sprendimas padidinti gamybos apimtį (y dydžiu pelnui
daro du poveikius. Pirmiausia, jis gauna daugiau p(y pajamų, nes daugiau
parduoda, tačiau kainą sumažina (p dydžiu ir visą prekės kiekį parduoda už
šią mažesnę kainą. Įsivaizduokime, kad gamybos apimtį ir kainą
monopolininkas renkasi tuo pat metu – žinoma, atsižvelgdamas į paklausos
kreivės apribojimą. Dėl šios priežasties monopolininkas gali daugiau
parduoti tik sumažindamas kainą. Tačiau ją sumažina visiems parduodamiems
gaminio vienetams, ne tik naujiems. Taigi gamybos apimties (y pokyčio