Makroekonomika
Nedarbas
Norint išmatuoti nedarbą visi gyventojai skirstomi į 3 kategorijas dirbantys, nedirbantys, nepriklausantys darbo jėgai.
Nedarbas atsiranda tada, kuomet darbingas žmogus ieško, bet neranda darbo. Nedarbo lygis lygus bedarbių ir darbo jėgos santykiniam palyginimui padaugintam iš 100 proc.
Nedarbo tipai:
1. Frikcinis arba tekamasis nedarbas. Tai trumpalaikis nedarbas, kuris atsiranda žmonėms paliekant darbą dėl įvairių priežasčių(pakilo į geresnę darbo vietą, pasibaigė darbo laikotarpis…). Jis yra priimtinas jei neviršija 4-6 proc. Jo visiškai pašalinti negalima.
2. struktūrinis nedarbas. Jis atsiranda, kai profesinė, kvalifikacinė arba regioninė darbo paklausos struktūra nebeatitinka darbo pasiūlos struktūros. Susidaro keičiantis gamybos technologijai, gaminių nomenklatūrai. Gali susidaryti kuomet valstybė pakelia minimalų atlyginimą. Kai vyriausybė nustato nekvalifikuotų darbuotojų minimalų darbo užmokestį didesnį už rinkos pusiausvyros. Susidaro darbuotojų perteklius. Darbuotojai pakeičiami mašinomis.
3. Ciklinis nedarbas atsiranda dėl laikinai sumažėjusios visuminės paklausos. Dažniausia nuosmokių metu, kai laisvų darbo vietų skaičius yra mažesnis už norinčiųjų dirbti darbuotojų skaičių.
Visiško užimtumo nedarbo lygis lygus naturaliam nedarbo lygiui. Naturalus nedarbo lygis yra tas, kuriam esant laisvų darbo vietų skaičius sutampa su dirbti norinčių žmonių skaičiumi (apie 5,5-6%).
Tautos kaip visumos nedarbo kaštus sudaro prarastos prekės ir paslaugos, kurias būtų buvę galima pagaminti esant visiškam užimtumui. Įvertinant nedarbo kaštus skaičiuojamas potencialus BNP, kuris sukuriamas esant visiškam užimtumui. Nedarbo kaštai lygūs potencialaus BNP ir BNP skirtumui ir šis skirtumas vadinamas BNP atotrūkiu.