Klaipėdos uosto istorija
Strateginė Klaipėdos uosto padėtis buvo įvertinta dar XII amžiaus riterių, pastačiusių čia savo tvirtovę iš kurios buvo patogu rengti tolesnius karo antpuolius Lietuvoje. Prekybiniai keliai Nemuno upe vedė ne tik į Rytų Prūsiją (dabar Kaliningrado sritis) bet ir į Klaipėdą, bei Dancigą (dabar Gdanskas). Kionigsbergas, Klaipėda ir Ryga pastoviai varžėsi tarpusavyje dėl įtakos tarptautinėje prekyboje. Kartą dancigiečiai net užtvėrė akmenimis Danės upės žiotis – tuometinį Klaipėdos uostą. O Kionigsbergo pirkliai paragino tuometinį kunigaikštį Albrechtą išleisti verdiktą draudžiantį prekybą jūrų krovinias Klaipėdoje.
Rygos uostas vyliojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekiautojus įvairiomis nuolaidomis bei lengvatomis. Nepaisant nieko Klaipėda niekada neprarado savo, kaip uosto reikšmės. Iš visų Europos ir Amerikos karų buvo įsigudrinta gauti daug naudos. Tuo metu prekyba ypač suaktyvėjo, atplaukdavo daug laivų, kurie išgabendavo daugiau medienos, javų, kailių, medaus ir kitų krašto gėrybių. Į Klaipėdą plaukė prekės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos kunigaikštysčių. Olandijos, Škotijos, Anglijos krautuvininkai pasilikdavo Klaipėdoje gyventi ištisomis šeimomis. Plėtodami savo verslą jie investuodavo daug pinigų tuo skatindami miesto vysymąsi bei klestėjimą.
Miestą statė ir puošė tiokios įžymių pirklių šeimos kaip Ogilviai, Simpsonai, Moirai, Bermonai ir kt. Jų gerovės šaltinis buvo mediena – pagrindinė Klaipėdos uosto prekė dar nuo XVIII amžiaus. To laiko amžininkai rašė, esą Klaipėdoje skambėjusi tik angliška šneka.
Nedaug kas pasikeitė ir šiandien verslo kalba ir krovinių srautai liko tie patys. Tik uoste keletą kilometrų į pietus nusidriekė plačios giliavandenės krantinės, susiaurinusios Kuršių įlanką. Neužšąlančio uosto pranašumai, gerai išvystytas geležinkelių ir automobilinių kelių tinklas suformavo puikias sąlygas uostui plėtoti savo veiklą.
Apie mus
Per metus bendrovėje perkraunama daugiau nei 8 mln. tonų krovinių: įvairūs metalai, trąšos, medvilnė, mediena, javai, šaldyti produktai, cukrus ir kt. Bendrovę sudaro 4 terminalai: generalinių krovinių terminalas, Ro-Ro terminalas, skystų trąšų terminalas, konteinerių terminalas.. Krovos darbai vykdomi ištisą parą ir visus metus. Bendras krantinių skaičius – 20; ilgis – iki 265m, gylis prie krantinių iki 14m, tai leidžia aptarnauti PANAMAX tipo laivus
Pranašumai:
-Ištisus metus neužšąlantis uostas;
-Automagistralė Klaipėda-Minskas-Maskva
-Palyginus su kitais Baltijos jūros uostais, trumpesnis jūros kelias, pervežant krovinius iš/į Amerikos, Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno salynų šalių;
Universalus uostas;Klaipėdos uostui suteiktas laisvojo uosto statusas;-„KLASCO“ yra Trans-Sibiro krovinių pervežimo komiteto narė, dėl to padidėja krovinių iš Tolimųjų Rytų į Europą ir atvirkščiai pervežimo efektyvumas.
Teritorija ir plotas:
Bendras „KLASCO“ plotas – 917 000 kvadratinių metrų;