Operacijų valdymas: samprata ir taikymo sritis
Klausimai
1. Kodėl turime studijuoti operacijų valdymą ir kas yra operacijų valdymas?
2. Operacijos kaip vadybinė veikla.
3. Gaminių gamyba ir paslaugų teikimas pagal vartotojų poreikius.
• Paslaugų ekonomikos samprata.
• Ar prekės pranašesnės už paslaugas?
• Ryšys tarp prekių ir paslaugų.
• Gamybos ir paslaugų integracija.
• Gamybos ir paslaugų teikimo palyginimas.
• Gamyba ir paslaugos: panašumai
• Gamyba ir paslaugos: skirtumai
4. Ištekliai ir jų rūšys
5. Transformacijos sistemos kūrimas, operacijų vykdymas ir kontrolė
• Operacijos gamyboje ir tiekimo grandyje
• Operacijos į paslaugų teikimą orientuotose sistemose
• Transformacijos sistemos vidaus problemos
1 klausimas. Kodėl turime studijuoti operacijų valdymą?
Bendras atsakymas į šį klausimą būtų toks: operacijų valdymas yra svarbus, visa apimantis ir gali būti gerai vykdomas, jeigu yra kompetentingų specialistų.
Operacijų svarbumo argumentacija tokia:
• Operacijų funkcija yra organizacijos šerdis, nes nepertraukiamai valdo išteklių srautus. Daugelyje organizacijų į operacijų valdymu užsiima iki 80% darbuotojų, taigi galima teigti, kad operacijų valdymas sukuria pridedamosios vertės didžiausią dalį.
• Operacijų sistemos galutinis produktas yra plataus vartojimo prekės ir paslaugos. Organizacija, kuri negali be pertrūkio tenkinti poreikius.
• Visos organizacijos užsiima operacijų veikla. Operacijų valdymo metodai ir jų naudojimo įgūdžiai gali būti taikomi pačiose įvairiausiose verslo, švietimo, socialinės rūpybos , valdžios institucijose ir t. t., kitaip tariant, visur, kur tik yra kas nors susieta su ekonomika. Tai reiškia, kad patirtis vienoje srityje gali būti sėkmingai panaudota visiškai kitoje, todėl operacijų valdymo mokslo žinios tikrai gali rasti pritaikymo sritį.
• Operacijų valdymas yra toks valdymas, kada yra kompleksiškai formuojama reikalavimai ir būdai jiems įgyvendinti, kurie yra bet kokio valdymo sudėtinė dalis. Geras operacijų valdymo specialistas nesudarinėja vienadienių užduočių. Operacijų valdymo vaidmuo yra kur kas platesnis, apimantis ir operacijų plėtros procesą bei gautinus rezultatus, atsižvelgiant į kintančius aplinkos poreikius bei trukdžius.
• Plačiąja prasme bet kokia šalis yra priklausoma nuo jos vedamos užsienio politikos kompetentingumo, t. y., jos valdžios institucijų valdymo operacijų efektyvumo ir veiksmingumo. Kartais poreikis investuoti į operacijų valdymo sistemas, jas plėtoti ir mokytis valdyti yra tiesiog pamirštamas. Tai turėtų būti visų mūsų bendras interesas turėti tinkamai funkcionuojančias valdymo sistemas, tiek gamybinėse organizacijose, tiek paslaugų teikimo srityje, pradedant bankais ir baigiant kirpyklomis bei slauga.
Kas yra operacijų valdymas?
Prieš pradedant aiškintis požiūrį į operacijų valdymą organizacijoje, atkreipkime dėmesį į šį apibrėžimą:
Operacijų valdymas yra neatsiejama transformuojamos sistemos kūrimo, funkcionavimo ir valdymo dalis, apimanti jos įėjimus (išteklius) ir išėjimus (produktus ir paslaugas, kurie reikalingi vartotojams).
Šiame apibrėžime yra iškelta pagrindinė idėja, reikalaujanti išsamesnio paaiškinimo.
Su operacijų valdymu siejama:
• vadybinė veikla;
• vartotojui reikalingos produkcijos gamyba ir paslaugų teikimas;
• išteklių naudojimas;
• transformuojamos sistemos kūrimas, funkcionavimas ir valdymas.
2 klausimas. Operacijos kaip vadybinė veikla
Geras valdymas yra geros organizacinės veiklos raktas. Pavyzdžiui, blogai valdomas taksi verslas atrodo taip: nepatikimi ratai, nelabai mandagus personalas, vėluojantys atvykimai arba praleisti iškvietimai, aplaidžiai tvarkomi piniginiai reikalai. Dėl visų šių dalykų greitai įgyjama bloga reputacija. Gerai valdomam verslui nėra būdingas nei vienas anksčiau išvardintas punktas ir jis klesti. Pasirinkimas yra vadybininkų pasirinkimas – galima klestėti arba patirti nesėkmę, esant toms pačioms bendroms aplinkybėms.
Taigi, kokios yra svarbiausios valdymo proceso priemonės?
Pats valdymas yra organizacinių tikslų siekimo procesas kintančioje aplinkoje:
• subalansuotas produkto efektyvumas, išteklių efektyvumas ir rūpinimasis vartotojais;
• kuo didesnės naudos gavimas, esant ribotiems ištekliams;
• darbas su žmonėmis ir dėl žmonių.
Toliau detaliau panagrinėkime šį apibrėžimą.
Organizacinių tikslų siekimas.
Individų ir organizacijų veikla yra tuo sėkmingesnė, kuo jų tikslai yra aiškesni, kintantys ir pasiekiami. Tikslas yra ta priemonė, kurios pagalba individas gali planuoti ir koordinuoti savo darbą su kitais, o organizacijos vadovai mobilizuoti visas jėgas. Pvz., muzikos instrumentus gaminanti firmos tikslai visada siejami su muzikos instrumentų kokybės gerinimu ir tono švarumo pasiekimu (Yamaha pavyzdys). Tai yra personalo darbo orientyras ir visų valdymo sprendimų priėmimo pagrindas (investavimas į įrangą, personalo mokymai, rodiklių parinkimas ir jų kontrolė).
Kintančioje aplinkoje
Nuolatos kintanti aplinka iškelia naujus poreikius ir problemas, tokias kaip žaliavų atsargų mažėjimas, energijos kainų kilimas, nauji pirkėjų reikalavimai arba griežtesnė konkurencijos
politika. Pagrindinis valdymo funkcijos vaidmuo yra suvokti šiuos pokyčius būti jiems pasiruošus.
Subalansuotas produkto efektyvumas, išlaidų efektyvumas ir rūpinimasis vartotojais
Šių sąvokos yra svarbios, nes jos padeda geriau suprasti dilemą, su kuria susiduria vadybininkai, kai reikia priimti sprendimą. Produkto efektyvumas yra tas matas, kuris parodo, kaip gerai ištekliai yra transformuoti į rezultatus (įėjimai į išėjimus). Mes esame skatinami įvertinti įsigyjamus daiktus, naudojant efektyvumo terminus. Pavyzdžiui, kiek skalbimo mašina sunaudoja energijos vienam skalbimo ciklui, kiek automobiliui reikės degalų nuvažiuoti 100 kilometrų. Taigi, efektyvumas visais panašiais atvejais siejamas su pradiniais ištekliais.
Bet kaip bus tada, jei pasirodys, kad skalbimo mašina blogai skalbia, automobilis yra per mažas. Kitaip tariant, produktas nepajėgus patenkinti lūkesčių (arba atitikti tikslų). Šiuo atveju galima kalbėti apie išteklių efektyvumą. Išteklių efektyvumas parodo, kaip arti pasiektas pradinis tikslas. Šiuo atveju posakį, „Šnypštas išėjo“ galima palyginti su žemės drebėjimu vadyboje.
Rūpinimasis vartotojais (equity -akcija) reiškia rūpinimąsi, kad produktas pasiektų vartotoją. Ir tai ypač svarbu toms organizacijoms, kurių produktai skirti rinkai. Pavyzdžiui, vienoje iš didžiausių Paryžiaus parduotuvių kiekviename lifte yra tarnautojas, kuris akimirksniu gali reaguoti į klientų poreikius ir patarti, jeigu jiems to reikia. Klientas, arba pirkėjas yra tikras, kad juo rūpinamasi.
Kuo didesnės naudos gavimas, esant ribotiems ištekliams – vadybos kasdienybė. Vadybininkai turi pripažinti, kad išteklių reikia ieškoti ir tik po to juos įsigyti. Taip pat reikia turėti omenyje, kad kai kurie ištekliai turi ribotą tinkamumo naudoti laiką, be to, ištekliai turi būti įsigyjami ir naudojami sinchroniškai pagal gamybos ciklą (pavyzdžiui, energijos ištekliai).
Darbas su žmonėmis ir dėl žmonių. Vadyba visų pirma yra socialinis procesas. Paprastai be viso personalo bendradarbiavimo, geros iniciatyvos pasmerktos žlugimui.Ambicingas vadybininkas, kuris nenoriai bendradarbiauja su kitais specialistais, tikrai patirs nesėkmę, norėdamas įdiegti nors ir nedidelius pakeitimus.
3 klausimas. Gaminių gamyba ir paslaugų teikimas pagal vartotojų poreikius