TURINYS
ĮVADAS 3
1. INVESTICIJŲ SAMPRATA 4
2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ ĮTAKA ŠALIES EKONOMIKOS AUGIMUI 4
2.1. UŽSIENIO INVESTICIJŲ NAUDA VIETOS APLINKAI 4
2.2. INVESTICIJAS LEMIANTYS VEIKSNIAI 6
2.3. SVARBIAUSIOS INVESTICIJŲ NUOSMUKIO PRIEŽASTYS LIETUVOJE 7
2.4. EKONOMINĖS SĄLYGOS SKATINANČIOS UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMĄ 8
3. UŽSIENIO INVESTICIJŲ DINAMIKA LIETUVOJE 8
3.1. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS PAGAL ŠALIS 10
3.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS PAGAL VEIKLOS RŪŠIS 11
3.3. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL APSKRITIS 11
4.REGIONO INVESTICINIO KLIMATO FORMAVIMAS 12
4.1. INVESTICINIO KLIMATO SAMPRATA 12
4.2.REGIONINIO INVESTICINIO KLIMATO FORMAVIMO ETAPAI 13
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17
ĮVADAS
Svarbią vietą tarptautinių ekonominių santykių sistemoje užima investiciniai santykiai. Investiciniai procesai Europoje pagyvėjo septintojo dešimtmečio viduryje.
Investicijų pritraukimas yra svarbus besivystančios šalies ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir kitus aktualius klausimus. Šalies įvaizdžio pateikimui reikalingos tam tikros koncepcijos, priklausomai nuo dėsningų, tarpusavyje susijusių rodiklių. Tai nėra paprasta, kadangi kiekviena šalis yra skirtinga savo politiniais, gamybiniais, ekonominiais, finansiniais bei kitais ištekliais, kuriais remiantis yra vystomos investicijų pritraukimo strategijos.
Šiandien jau niekam nekelia abejonių, kad makro ir mikro rodiklių prognozė turi būti glaudžiai susijusi su investicijomis.
Investicijos yra ekonomikos augimo indikatorius.
1. INVESTICIJŲ SAMPRATA
Investicijos – visų rūšių turtas, skiriamas verslui ar kitai veiklai, siekiant gauti pelną ar socialinį rezultatą. Galima sakyti, kad investicijos tai kapitaliniai įdėjimai.
Kapitalinės investicijos yra ilgalaikio turto(pastatų, statinių, mašinų, technologinių įrenginių bei kitų pagrindinių priemonių) ir nematerialaus ilgalaikio turto (technologinių licencijų, prekės ženklų) įsigijimas ir išlaidos nebaigtai statybai.[9]
Užsienio investicijos – tai yra užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvoje. Jos yra dviejų formų. Šios dvi formos – tai portfelinės investicijos ir tiesioginės investicijos užsienyje.[1]
Portfelinės investicijos- tai ilgalaikiai kapitalo įdėjimai, suteikiant kreditus ar perkant vertybinius popierius į užsienio įmonę, kurioje investitorius neturi kontrolinio akcijų paketo. Pagrindinė portfelinių investicijų forma – vertybinių popierių užsienyje įsigijimas.
Tiesioginės investicijos – investicijos, kuriomis siekiama užmegzti ir palaikyti ilgalaikius tiesioginius ryšius tarp investuotojo ir ūkio subjekto į kurį investuojama, jei investuotojui priklausanti įstatinio kapitalo dalis suteikia jam galimybę daryti įtaką valdymui ir kontrolei. Taigi galima teigti, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienoje šalyje esančių firmų investicinės išlaidos įkurti veikiantiems vienetams kitoje šalyje. Jei investuojanti firma turi 10 proc. ar didesnę nuosavybės dalį, tai galima sakyti, kad įmonė pasirinko tiesiogines užsienio investicijas.
2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ ĮTAKA ŠALIES EKONOMIKOS AUGIMUI
2.1. Užsienio investicijų nauda vietos aplinkai
Kiekviena šalis vykdo aktyvią konkurencinę kovą dėl užsienio investicijų. Ypatingai pokomunistinio pasaulio šalys, iš kurių lyderių pozicijos atitenka Čekijai ir Vengrijai.( žr.1 pav.)
1 pav. Investicijos, tenkančios vienam šalies gyventojui (2000m. I pusmetis JAV dol)
Iš paveikslo duomenų matyti, kad tokios šalys kaip Estija, Lenkija, taip pat sugeba pritraukti nemažą dalį užsienio investicijų. Tuo tarpu iš visų trijų Pabaltijo valstybių Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje.
Pagrindiniai užsienio investicijų privalumai vietos aplinkai:
kyla šalies makroekonominiai rodikliai.;
naujų darbo vietų sukūrimas, taip pat darbo jėgos mokymas;
perkeliamos naujos technologijos su pažangia verslo valdymo patirtimi;
esančios ir naujos vietos įmonės išplėtoja tiekėjų tinklą (gamina išteklius ar pusfabrikačius), ko pasekoje padidėja verslo apytaka;
naudojasi vietos infrastruktūra, įsigyja žemę;
paprastai modernios verslo šakos pramonės įmonės gamina tai, kas skirta eksportui.
Todėl galima teigti, kad užsienio investicijos stiprina šalį ir leidžia jai jaustis saugesne aštrios konkurencijos sąlygomis.
Daugelyje ekonominių procesų egzistuoja ir kita pusė. Vadinasi išryškėja trūkumai.
Vienas iš svarbiausių būtų tai, kad užsienio įmonė gali dominuoti rinkoje ir užgniaužti vietos konkurenciją. Jei užsienio įmonė yra didelė, turinti monopolinę įtaką šalies rinkoje, tai mažos kainos suvokiama kaip bandymas kontroliuoti nemažą dalį šalies rinkos.
Antra aštri problema dėl darbo jėgos ir kitų vietos išteklių panaudojimo. Daugelis užsienio įmonių eina į rinką išnaudoti jai palankiu momentu mažus atlyginimus ir žemas žaliavų kainas, bet neinvestuoti savo pelno atgal į
veikiančią įmonę ar kitoje tos šalies ekonominėje veikloje.
Šalis žinodama esminius privalumus ir trūkumus privalo pasirinkti poziciją dėl užsienio investicijų į vietos ekonomiką. Ji privalo sugebėti pasauliui reklamuoti sukurtas sąlygas investicijoms.[2]
2.2. Investicijas lemiantys veiksniai
Investuojamo kapitalo dydį, netolygią sklaidą lemia 12 veiksnių, apibūdinančių valstybės patrauklumą užsienio investicijoms:
1. Politinis stabilumas.
2. Monetarinė politika.
3. Palūkanų norma
4. Įstatyminė bazė.
5. Bankų veikla.
6. Kapitalo judėjimo galimybės.
7. Pasienio kontrolė.
8. Darbo jėga.
9. Viešbučių tinklas.
10. Sveikatos apsaugos kokybė.
11. Susisiekimo galimybės.
12. Ryšių kokybė.
Dar galima išskirti papildomus veiksnius:
1. Rinkos dydis ir kokybė
2. Vietiniai ištekliai.
3. Ekologinės sąlygos ir reikalavimai.
4. Iki tol egzistavusi vietinė materialinė bazė.
5. Kriminogeninė situacija[4]
Taip pat užsienio investicijas įtakoja valiutos kurso pokyčiai. Dažnai įmonės nori pasinaudoti patraukliais pasiūlymais vietos mokesčių mažinimo klausimu, ar kitais paskatinimais,kad galėtų pritraukti užsienio investicijas, pavyzdžiui mokesčių atidėjimai, infrastruktūra.[5]
2.3. Svarbiausios investicijų nuosmukio priežastys Lietuvoje
Ekonomikos restruktūrizavimo laikotarpiu, kai reikia pakeisti netinkamas technologijas, sukurti modernias paslaugas, perduoti vadybos įgūdžius didelę reikšmę įgyja kapitalo investicijos iš šalių, pasiekusių aukštą išsivystymo lygį. Šalies ekonominis potencialas nepajėgus užtikrinti tinkamą investicijų lygį. Todėl reformuojant šalies ūkį ypatinga funkcija tenka užsienio investicijoms. Įvardyti prioritetines investavimo šakas. Parinkti tinkamus mokestinius ar kitus skatinimus.
Veiksniai, kurie dalinai lemia apsisprendimą investuoti yra šie:
1. Politinis stabilumas.
2. Palanki šalies teisinė aplinka.
3. Mokesčiai, skatinantys ūkinę veiklą.
4. Kvalifikuota darbo jėga.
5. Išvystyta infrastruktūra (transportas, ryšiai, paslaugų sfera, ir kt)
6. Santykinai mažesni gamybos kaštai.
7. Efektyvi valdžios institucijų veikla.
8. Stabili pinigų sistema.
Visi šie veiksniai neturi aukšto įvertinimo balų užsienio investuotojų nuomone, nes pirmąjį 2000m. ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo beveik keturis kartus: pernai t.y. 1999m. per šį laikotarpį investuota 422 mln.Lt, 2000 m. – vos 116 mln. Lt.