Įvadas
Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis prekyba užleidžia tarptautinių ekonominių santykių varomosios jėgos pozicijas tarptautiniam kapitalo judėjimo procesui, kuris paskutiniais dešimtmečiais daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai ir jų struktūrai. Nors pagrindinis vaidmuo tenka galingiausioms ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms bei regionams, tačiau ir nedidelės šalys, siekiančios turėti efektyviai funkcionuojančios rinkos bei šalies ekonomiką, negali likti nuošalyje. Jos vis plačiau ir giliau įsitraukia į kapitalo eksporto procesus.
Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tiesioginės užsienio investicijos (toliau – „TUI“) buvo vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, buvo ir yra laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Toks palankus požiūris į TUI padiktavo atitinkamą valstybės ekonominę politiką užsienio kapitalo atžvilgiu: Lietuva visokeriopai skatino ir skatina ateiti tarptautinį kapitalą. Jam suteikiamos ir mokesčių lengvatos, ir ypatingos strateginio investuotojo teisės, privatizuojant svarbius valstybei objektus. (1)
Šio darbo tikslai yra:
• išsiaiškinti investuotojo ir tiesioginių užsienio investicijų sampratą;
• sužinoti, kokios gali būti TUI formos;
• nustatyti veiksnius įtakojančius TUI augimą;
• ištirti TUI svarbą Lietuvos ūkiu;
• sužinoti apie TUI pasiskirstymą Lietuvoje pagal šalis investuotojas, ekonomines veiklas;
• bei pasidomėti tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymu tarp Lietuvos apskričių.
Investuotojo ir tiesioginių užsienio investicijų samprata
Investuotojai – Lietuvos Respublika bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą. (5)
Investuotojai skirstomi į tris pagrindines grupes:
• Fiziniai asmenys – tai žemiausio finansinio pajėgumo grupė, kadangi ją sudaro pavieniai asmenys;
• Finansiniai (instituciniai) investuotojai – tai finansinės kompanijos, valdančios joms patikėtus finansinius išteklius;
• Strateginiai investuotojai – tai kompanijos, dėl savo korporacinių tikslų investuojantys į ūkio subjektus, siekiantys išplėsti savo veiklą ir tarptautiniu mastu įsitvirtinti užsienio šalyje.(2)
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, priimtas 1999 m. liepos 7 d., pagal 5 straipsnį nustatyto šias investuotojų teises:
1. Lietuvos ir užsienio investuotojams pagal šį ir kitus įstatymus užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Investuotojas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti investavimo objektu Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
3. Investuotojas turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėjęs mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų.
4. Užsienio investuotojas piniginį įnašą į formuojamą ūkio subjekto kapitalą gali įnešti tiek užsienio, tiek Lietuvos nacionaline valiuta. (7)
To paties Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 6 straipsnyje numatomos investuotojų teisių garantijos:
1. Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Ginčai dėl investuotojo (investuotojų) teisių ir teisėtų interesų pažeidimo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčus tarp užsienio investuotojo (investuotojų) ir Lietuvos Respublikos dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (investicinius ginčus) šalių susitarimu nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai, tarptautiniai arbitražai ar kitos institucijos.
3. Investiciniai ginčai taip pat sprendžiami atsižvelgiant į tarptautinių sutarčių nuostatas. Užsienio investuotojas (investuotojai) investicinių ginčų atvejais turi teisę tiesiogiai kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą. (7)
Pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) metodinius nurodymus tiesiogine užsienio investicija (TUI) yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Dešimt ir daugiau procentų paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių paprastai pripažįstama kaip žemutinė riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme, t.y. daryti įtaką įmonės valdymui.
Tiesioginėms užsienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonomikos operacijos tarp investuotojo ir investavimo įmonės. Taigi
tiesiogines užsienio investicijas sudaro:
1. Tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimas balsavimo teises, t.y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį);
2. Reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti, bet dividendų forma nepaskirstyta, o įmonėje likusi pelno dalis (taip pat nuo turimų balsavimo teisių procento);
3. Tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos gautos LR vyriausybės vardu ir priimtos su vyriausybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos;
4. Kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančiuos teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas. (2)
Tiesioginių užsienio investicijų formos
V. Kvainauskaitė išskiria tokias tiesioginių užsienio investicijų formas (6, 67 p.):
• Naujų įmonių ar filialų steigimas (įkūrimas) užsienyje.
• Įmonių ar filialų pirkimas užsienyje.
• Bendros su užsienio kapitalu įmonės.
• Užsienio kapitalo įmonės.
Naujų įmonių ar filialų steigimas reikalauja pradėti visas operacijas nuo pradžių, tai yra vietos statyboms įsigijimo, statybos vykdymo, įrengimų įsigijimo, personalo formavimu ir kt., todėl sėkmingas investicijų įgyvendinimas trunka ilgai, yra brangus, dažnai naujų įmonių kūrimą riboja šalies biurokratinės, kultūrinės, ekonominės aplinkos aspektai. Šios TUI formos privalumas – nereikia ieškoti partnerių, lengvai formuojama naujos įmonės veiklos strategija ir politika, sukuriamos naujos darbo vietos.
Užsienyje veikiančių įmonių ar filialų pirkimas – labai patraukli tiesioginių užsienio investicijų forma, kadangi investuotojai greitai perima visišką įsigyto objekto kontrolę. Investuotojai iš karto gauna pastatus, įrengimus, darbuotojus, patentus ir platinimo tinklą. Šios TUI formos trūkumai – ilgas patrauklios įmonės paieškos laikotarpis, reikalingi dideli finansiniai ištekliai, investuotojai turi prisiimti pirktosios įmonės finansinius, valdymo ir kitus įsipareigojimus.
Bendros su užsienio kapitalu įmonės – kai įmonės susitaria vystyti bendrą veiklą. Tai tokia bendradarbiavimo su užsienio partneriais forma, kuriai būdinga gamybinė ir komercinė veikla, bendras valdymas, pelno ir rizikos pasidalijimas. Vietinio parnerio dalis įstatiniame kapitale gali būti papildomas finansavimo šaltinis. Bendrų su užsieniu įmonių kūrimas apsaugo nestabilios ekonomikos šalis nuo vidaus ūkio subjektų žlugimo, įmonės turi geras plėtros perspektyvas, kadangi vietiniai parneriai suteikia daug informacijos apie savo verslo parnerius, šaką bei rinką. Pagrindinis trūkumas – didelė tikimybė, kad gali kilti nesutarimų organizaciniais, marketingo ir valdymo klausimais.
Užsienio kapitalo įmonės – tai ūkio subjektas, kurio nuosavas kapitalas priklauso užsienio investuotojui. Bendros su užsienio kapitalu ir užsienio kapitalo įmonės yra skatinamos mokesčių lengvatomis, joms teikiamos investuotojų pelno, pajamų dividendų bei interesų gynimo garantijos. Be to, leidžiama pelną, pajamas išvežti arba reinvestuoti į ūkį.