Pasaulio bankas – tarptautinė finansinė organizacija, kuri skolina pinigus finansuoti atsilikusių šalių projektus, spartinančius ekonominį jų vystymąsį.
PB įkurtas 1944 m. Bretton Woods vietovėje, Didžiojoje Britanijoje finansuoti pasaulio šalių plėtros programas, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Besiskolinančios šalys gali gauti šių institucijų finansavimą tik su sąlyga, kad vykdys politines ir ekonomines liberalias reformas, pvz. “Struktūrinio sureguliavimo programą” .
Vakarų Europos valstybės, gavusios finansinę paramą karo nuniokoto ūkio atstatymui iš “Maršalo” programos, beveik nesinaudojo PB ir paslaugomis. Tačiau, drauge su JAV, Japonija ir kitomis turtingomis valstybėmis, jos tapo didžiausiomis PB akcininkėmis, turinčiomis lemiamą balso teisę, priimant sprendimus. Sprendimai dėl PB politikos, projektų ir programų finansavimo priimami pagal principą “vienas doleris – vienas balsas”.
Turtingiausių pasaulio šalių dvidešimtukas ir šiandien turi lemiamą įtaką PB sprendimams. Palyginimui, Lietuva turi tik 0,11% balso teisę, nes jos finansinis indėlis labai mažas. JAV turi 16,52% balsų, Japonija 7,93%, Vokietija (4.5 proc.) Prancūzija ir D.Britanija 4,34%.
PB nerades klientų tarp turtingųjų šalių, ėmėsi finansuoti plėtros programas Trečiojo pasaulio ir besivystančiose šalyse. Žlugus “komunizmo statyboms”, visos buvusio komunistinio bloko šalys tapo šių tarptautinių finansinių institucijų narėmis ir klientėmis. Nevyriausybinės organizacijos, ekonomistai, politikai, garsūs visuomenės veikėjai analizavo PB veiklos rezultatus ir poveikį besiskolinančių šalių ekonomikai, aplinkosaugai, žmonių gerbūviui. Bankas per pusę amžiaus savo veiklos susilaukė negailestingos kritikos ir reikalavimų keisti savo veiklos politiką ir metodus.
Pasaulio bankas – vienas didžiausių pasaulyje paramos vystymuisi šaltinų. 2001 fiskaliniais metais ši institucija šiuo tikslu suteikė paskolų už 17 milijardų JAV dolerių. Bankas dirba daugiau nei 100 besivystančios ekonomikos šalių, didžiausią dėmesį kreipdamas paramai skurdžiausioms šalims ir skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Jo pagrindinė misija kovoti su skurdu ir užtikrinti aukštus pragyvenimo standartus, žmonėms besivystančiame pasaulyje. Šis bankas teikia paskolas, patarimus, techninę pagalbą ir daugybę informacijos, kuri padėtų kelti vidutines pajamas gaunančių šalių lygį.
Pasaulio banko grupę sudaro penkios institucijos, kurios specializuojasi skirtingose vystymosi srityse, bet naudoja savo sąlyginius pranašumus bendradarbiaudamos, siekiant bendro tikslo – skurdo mažinimo. Pasaulio banko grupę sudaro:
Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (International Bank for Reconstruction and Development – IBRD)
Tarptautinė plėtros asociacija (International Development Association – IDA);
Tarptautinė finansų korporacija (International Finance Corporations – IFC);
Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (Multilateral Investment Guarantee Agency – MIGA);
Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras (International Centre for the Settlement of Investment Disputes – ICSID).
Pasaulio banko lėšos skiriamos padėti valstybėms narėms, siekiančioms gerovės ir stabilumo užtikrinant darnią plėtrą, o taip pat skurdui mažinti. Pasaulio bankas atsako už tai, kad jo suteikiamos paskolos ir kreditai, o taip pat jo administruojami fondai, būtų naudojami numatytiems tikslams. Ši politika įgyvendinama taikant eilę visapusiškų taisyklių ir procedūrų, kuriomis siekiama garantuoti, kad Pasaulio banko finansuojamuose projektuose būtų taikomi aukšti skaidrumo ir atskaitomybės standartai. Pasaulio banko finansuojamų projektų metu vykdomus viešuosius pirkimus stebi Pasaulio banko darbuotojai, kurie užtikrina, kad nebūtų apgaulės ir korupcijos. Pasaulio banko interneto svetainėje skelbiama metinė ataskaita apie darbuotojų nusižengimų, apgaulės ir korupcijos atvejų, nustatytų Pasaulio banko finansuojamuose projektuose, tyrimus ir taikytas sankcijas.
Pagrindinid Pasaulio Banko politikos tikslas padėti vargingiausiai gyvenančioms visuomenės dalims, skurdžiausiose tausose. Šie tikslai apibendrinti Tūkstantmečio Plėtros Strategijoje, kuriai pritarė Jungtinės Tautos 2000 m., ir jų tikslas buvo iki 2015 m. skurda pasaulyje sumažinti pusiau. Toje strategijoje yra iškelti tokie pagrindiniai 8 uždaviniai:
1. Išnaikinti nepaprastai didelį skurdo lygį ir badą
2. Pasiekti pasaulinį aukštą išsilavinimo lygį
3. Išlaikyti giminės lygybę
4. Promote gender equality and empower women.