VISUMINĖ PAKLAUSA IR VISUMINĖ PASIŪLA
Planas
1. Agreguotų dydžių samprata. Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla: jų
struktūra
2. Klasikinis požiūris į visuminę paklausą ir visuminę pasiūlą
3. Keinsistinis požiūris į visuminę paklausą ir visuminę pasiūlą
4. Klasikinių ir keinsistinių pažiūrų apibendrinimas
1. Agreguotų dydžių samprata. Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla:
jų struktūra
Mikroekonomikos kurse, analizuodami tam tikros prekės pasiūlą bei paklausą, horizontalioje koordinačių ašyje žymėjome tos prekės kiekį, vertikalioje- jos kainą. Brėždami paklausos bei pasiūlos kreives darėme prielaidą, kad kitų prekių kainos bei kiti D ar S įtaką darantys veiksniai ( gyventojų pajamos, skonis, mada ir kt.) nekinta. Tuomet mažėjant tos prekės kainai, pirkėjai jos perka daugiau. Dėl to atskiros prekės paklausos kreivė buvo krintanti žemyn iš kairės į dešinę.
Analogiškai yra su vienos prekės pasiūlos kreive. Ją brėžiame darydami prielaidą, kad kitų prekių kainos nekinta. Padidėjus tam tikros prekės kainai verslininkas bus suinteresuotas tos prekės gaminti daugiau. Todėl pasiūlos kreivė yra kylanti į viršų.
Makroekonomikoje yra kitaip: visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos modelis reikalauja sujungti atskirų prekių ir paslaugų pusiausvyros kiekį į visumą, kuri vadinama nacionalinės gamybos realia apimtimi, o atskirų prekių kainą į vieną bendrą kainą, kuri vadinama kainų lygiu. Atskirų prekių ir paslaugų kiekio sujungimas į kainų lygį, taip pat visų prekių ir paslaugų kiekio sujungimas į nacionalinės gamybos realiąją apimtį, vadinamas agregavimu. Paprasto makroekonominio modelio rodikliai sudaro kainų lygį, o ne atskiros prekės kainą, ir realiąją nacionalinės gamybos apimtį, o ne atskiros prekės apimtį. Todėl horizontalioje ašyje žymėsime visuminę (agreguotą) gamybos apimtį., t.y. realųjį nacionalinį produktą (Y), o vertikalioje – vidutinį kainų lygį (P). Visuminė (bendroji) paklausa žymima AD (aggregate demand).
Visuminė paklausa – suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs pirkėjai (privatūs asmenys, verslo įmonės, valstybė, užsienio valstybių subjektai) nori ir gali įsigyti, esant tam tikram kainų lygiui. AD kreivė parodo ryšį tarp kainų lygio ir realaus nacionalinio produkto. AD kreivė yra krentanti žemyn ir į dešinę. Tačiau AD kreivės forma yra ne dėl to, kad vienos prekės kaina yra santykinai mažesnė nei kitų ir tai skatina jos pirkti daugiau. Makroekonominiame lygyje bendro kainų lygio mažėjimas neskatina pirkti daugiau „pigesnės prekės“. Taip pat yra ir su pasiūla: gamintojai, pabrangus vienai prekei, negali pereiti prie brangesnės prekės gamybos, nes nėra „kitų prekių“ , yra bendra pasiūla.
Visuminę paklausą formuoja keturi ūkio sektoriai, todėl jos struktūra susideda iš keturių dalių, tokių pat kaip ir skaičiavome BVP išlaidų metodu.
AD = C + I + G + NX (X-Z)
Visų keturių ūkio sektorių išlaidų suma vadinama bendrosiomis išlaidomis AE – (aggregate expenditure)
1 pav. Visuminės paklausos (AD) kreivė
Visuminės paklausos kreivė parodo: kuo mažesnis bendrasis kainų lygis, tuo daugiau perkama prekių ir paslaugų. Kuo tai paaiškinti?
Šiuo klausimu išsiskyrė nuomonės: klasikinės krypties ekonomistų (jų požiūris vyravo iki Didžiosios Depresijos 20 a.3 -io dešimtmečio) ir keinsisitinės -J.Keinso pasekėjų- (jo požiūris formavosi 20 a. ketvirtajame dešimtmetyje, įvertinus Depresijos pasekmes).
Skirtumų šaknys glūdi rinkos skirtingame ekonomikos interpretavime. Klasikų nuomone ( kuriai atstovavo A.Smitas, D.Rikardas, veikiant rinkos svertams, rinkos ekonomika pati (automatiškai susireguliuoja) pasiekia pusiausvyra esant visiškam užimtumui. Keinso ir jo šalininkų nuomone, pati rinka nepajėgi užtikrinti visiško užimtumo, tam turi padėti vyriausybė, atitinkamai reguliuodama ekonomiką.
2. KLASIKINIS POŽIŪRIS Į VISUMINĘ PAKLAUSĄ IR VISUMINĘ PASIŪLĄ
Klasikinės krypties ekonomistų nuomone, AD kreivė yra tokios formos, kuri atspindi, kad krentant bendram kainų lygiui, visuminis perkamų prekių bei paslaugų kiekis didėja dėl pinigų perkamosios galios didėjimo, dėl ko už kiekvieną piniginį vienetą galima nupirkti daugiau prekių.
Pinigų perkamoji galia yra realus prekių bei paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti už vieną piniginį vienetą. Jei kainų lygis padidėja du kartus, pinigų perkamoji galia sumažėja perpus, t. y. galima nupirkti tik pusę to, ką nupirkome anksčiau.
Klasikų nuomone visuminę paklausą lemia pinigai, t.y. žmonių noras ir galimybės pirkti prekių priklauso nuo jų turimo pinigų kiekio ir nuo pinigų perkamosios galios.
Visuminė pasiūla (AS – aggregate supply) – prekių ir paslaugų kiekis, kurį gamintojai nori ir gali parduoti rinkoje esant tam tikram kainų lygiui. Bendrosios pasiūlos kreivė rodo realiojo nacionalinio produkto ir kainų lygio kitimo ryšį, kai kiti bendrosios pasiūlos veiksniai yra
pastovūs.
Klasikinės krypties atstovai tvirtino, kad esant visiškam užimtumui, visuminė pasiūlos kreivė yra vertikali tiesė. Kodėl? Norėdami atsakyti į tą klausimą , turime išsiaiškinti, kas atsitinka, jei ekonomikoje iš pradžių yra pasiektas visiškas užimtumas (taškas B, žr. 2 pav.).Tarkime, kad visos kainos, pakyla du kartus nuo P1 iki P2, įskaitant ir darbo kainą (t.y. darbo užmokesčio lygį), t.y. , stebime infliacijos faktą, nors santykinės (pvz., darbo jėgos kainą palyginus su vartojimo reikmenų kaina) prekių kainos, tame tarpe ir darbo užmokestis, nepasikeitė.
2 pav. Visuminės pasiūlos (AS) kreivė