VARTOTOJAI, TAUPYTOJAI IR INVESTUOTOJAI
Vartoju vadinamas žmogus, perkantis prekes arba paslaugas asmeniniams poreikiams tenkinti. Visose šalies išlaidose vartotojų išlaidos sudaro didžiausią dalį – daugiau kaip 60 proc.
PAJAMŲ ŠALINIAI
Darbo pajamos
Žmonės dažniausiai uždirba pajamas iš savo darbo. Darbo užmokestis yra atlyginimas, mokamas už atliktą darbą, apskaičiuotą pagal darbo valandas arba pagamintos produkcijos kiekį. Alga yra nekintamas, kas mėnesį mokamas atlyginimas. Kiek gaunama – priklauso nuo darbo vietos, kvalifikacijos,, išsilavinimo, darbo kokybės, nuovokumo ir iniciatyvos bei kitų veiksnių.
Pajamos iš turto
Turtas – tai žmogaus nuosavų daiktų suma. Sudėję asmens fizinio turto, banko sąskaitų, investicijų į vertybinius popierius vertę, gausime bendrą asmens turto dydį. Atėmę to asmens skolas ir kitus finansinius įsipareigojimus, turėsime grynąjį asmeninį turtą. Turtas pinigų forma, jei paskolintas arba kaupiamas taupymo sąskaitose, uždirba palūkanas. Palūkanos – tai pajamos, gaunamos leidžiant naudotis jūsų kapitalu kitiems.
TURTO GAUSINIMAS TAUPANT IR INVESTUOJANT
Neišleidžiant visų uždirbtų pinigų, dalį galim sutaupyti ir panaudoti taip, kad turtas didėtų. Ne visi taupo vienodai. Tai priklauso ir nuo gaunamų pajamų dydžio, ir nuo bankų mokamų palūkanų, ir nuo mokesčių, taip pat ir būsimų pajamų lūkesčių.
o Pajamos. Asmens arba šeimos pajamoms didėjant, žmonės taupo daugiau.
o Bankų palūkanų dydis. Didelės palūkanos skatina taupymą. Jei už indėlius mokama daugiau – daugiau žmonių nuspręs taupyti. Tačiau tai reiškia ir didesnes palūkanas už paskolas, kas skatins žmones mažiau skolintis iš bankų.
o Mokesčių įstatymai. Jei valdžia įveda ar padidina mokesčius už gautas palūkanas ir dividendus, tai susilpnins norą taupyti, ir priešingai.
o Būsimų pajamų lūkesčiai. Kai žmonės gyvena normaliai ir nesibaimina dėl ateities, jie daugiau išlaidauja. Taupymo mastai tada bus nedideli, užtat didėjančios išlaidos spartins ekonomikos augimą, ir atvirkščiai.
Ir kaip vartotojui, ir kaip taupytojui jums tenka nuolat rinktis. Protingam pasirinkimui reikia informacijos, kurią galite gauti rūpestingai įvertinę reklamą.
Vartotojai ir ekonomika gauna iš reklamos naudos keliais būdais:
– Reklama informuoja vartotojus apie kainas, prekių ir paslaugų patobulinimus, bei apie naujus produktus, pasirodžiusius rinkoje.
– Reklama skatina pardavėjų tarpusavio konkurenciją.
– Reklama yra daugumos laikraščių, žurnalų bei visų komercinių radijo ir televizijos stočių pagrindinis pajamų šaltinis
Reklama turi tiesioginius ir netiesioginius kaštus:
Ų Reklama nepigiai kainuoja, ir tos išlaidos didina prekių ir paslaugų kainas.
Ų Reklama gali paskatinti žmones įsigyti jiems visai nereikalingus daiktus.
Ų Žiniasklaidos priemonės, kurios gyvuoja iš verslo išlaidų reklamai, gali nesiryžti kritikuoti reklamos teikėjų gaminių. Tokiu atveju jos nebebus objektyvios.
Nemažai žmonių sudarinėja savo asmeninius finansų planus – biudžetus, stengdamiesi subalansuoti pajamas ir išlaidas per tam tikrą laikotarpį. Yra daug būdų biudžetui sudaryti,bet visada būtinai reikia atlikti tris veiksmus: nustatyti finansinius tikslus, įvertinti pajamas ir suplanuoti išlaidas.
o Finansinių tikslų nustatymas. Reikia žinoti, kam norite susitaupyti – mokymuisi universitete, automobiliui pirkti, savo verslui steigti…
o Pajamų įvertinimas. Reikia išvardyti savo pajamų šaltinius ir suskaičiuoti, kokios yra jūsų vidutinės mėnesio pajamos.
o Išlaidų planavimas. Reikia surašyti dalykus, kuriuos per atitinkamą laikotarpį norite nusipirkti arba apmokėti, ir suskaičiuoti, kiek viskam reikės pinigų.
TAUPOTE IR INVESTUOJATE
Svarbiausi dalykai, kuriais reikia domėtis investuojant, yra įdėtų pinigų saugumas, pelningumas (investicijų grąža) ir likvidumas.
§ Saugumas. Bankai apsaugo jūsų pinigus nuo įvairių nelaimių (gaisro, vagysčių ir t.t.). Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje indėliai iki 60 000 Lt yra apdrausti pagal įstatymą.
Paprastai kuo investicijų grąža didesnė, tuo investicija rizikingesnė. Pvz.: perkant akcijų pluoštą (1/10 arba didesnė bendrovės išleistų akcijų dalis), greičiausiai rūpesne gaisras ar vagystė, bet tai, kas toliau dėsis su tų akcijų verte. Tai vadinama rinkos rizika. Kita rizikos rūšis yra infliacija. Ji nusako, kokių padarinių turės kylančios vartojamųjų prekių kainos.
§ Pelningumas (investicijų grąža). Palūkanos yra jūsų investicijos grąža arba atlyginimas už tai, kad neišleidžiate savo pinigų kam nors įsigyti, bet leidžiate pasinaudoti jais bankui ar kitai finansų institucijai. Grąža apskaičiuojama kaip metinių palūkanų ir indėlio dydžio santykis procentais. Pvz.: 1000 litų indėlis, už kurį mokamos 5 proc. palūkanos, jums duos 50 litų palūkanų per metus. Taigi investicijos pelningumas yra 5 proc.
Kai kurios taupymo sąskaitų rūšys siūlo sudėtines palūkanas. T.y. palūkanos apskaičiuojamos ne tik nuo pradinio indėlio (nominalo) sumos, bet ir nuo periodiškai prie tos sumos pridedamų palūkanų. Pvz.: Įdėjote į banką 1000 Lt indėlį, už kurį bankas mokės 5 proc. palūkanų per metus. Po metų sąskaitoje jau bus 1050 Lt suma. Todėl antraisiais metais palūkanos bus
skaičiuojamos tiek nuo pradinės 1000 Lt sumos, tiek ir nuo pirmais metais uždirbtų 50 Lt palūkanų. Taip po dviejų metų pradinis 1000 Lt indėlis ūgtels iki 1102,50 Lt.