Ūkinės veiklos ciklai
1. . Ciklo fazės, ciklo indikatoriai
2. Verslo ciklo priežastys:
a. ankstyvosios verslo ciklo teorijosŪkinės veiklos cikliškumas
b. J.M.Keynes’o ciklo priežasčių aiškinimas. Investicijos ir akseleratorius
c. politinės verslo ciklo priežastys
d. neoklasikinės verslo ciklo priežastys
e. nelanksčių kainų ir darbo užmokesčio neokeinsistinės teorijos
3. Ilgosios bangos (N.Kondratjev’o ir J.Schumpeter’io teorija)
1. Ūkinės veiklos cikliškumas. Ciklo fazės, ciklo indikatoriai
Svarbiausios ekonominės problemos – ekonomikos augimas, aukštas užimtumas, kainų lygio santykinis stabilumas. Jei nagrinėsime ilgesnį laikotarpį, pastebėsime žymų ekonomikos augimą, kurį lemia technologinė pažanga, darbo ir kapitalo produktyvumo didėjimas ir masto ekonomija. Tai lemia gyvenimo standartų gerėjimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau ši tendencija nėra pastovi. Spartų ekonomikos augimą keičia nuosmukis ir net recesija ar net depresija, kai sumažėja realus BVP, auga nedarbas, didėja firmų bankrotų ir t.t.
Verslo ciklu vadinamas realaus BVP augimą keičiantis jo mažėjimas. Verslo ciklas yra periodiški verslo aktyvumo lygio svyravimai, kurie matuojami realaus BVP pokyčiais arba realaus BVP prieaugio tempo kaita.
Iš čia seka, kad verslo ciklai kartojasi, nors jie ir nėra neišvengiami kaip metų kaita. Verslo ciklo trukmė skirtinga. Verslo ciklas nebūtinai paliečia visas prekes ir paslaugas. Esant recesijai smarkiai sumažėja investicijų paklausa, ilgo vartojimo reikmenų pirkimas. Tuo tarpu, trumpo vartojimo reikmenų gamybos apimtys ir paklausa nekinta. BVP sezoniniai svyravimai nepriskirtini vidutinės trukmės verslo ciklui .
Tikrovėje gali būti įvairių verslo ciklų:
sezoninių (trukmė 1 metai);
vidutinės trukmės ciklai (trukmė 5 – 12 metų);
ilgieji ciklai (trukmė iki 25,5 ar net 100 metų).
Žymus verslo ciklo poveikis socialiniam ekonominiam gyvenimui skatina ieškoti požymių, kurie pranašautų verslo ciklo pokyčių artėjimą, t.y. perėjimą iš vienos ciklo fazės į kitą. Tos prognozės turi ir mokslo, ir meno savybių, nes jos remiasi ne tik teorija, patirtimi, bet ir nuojauta.
Prognozės daromos remiantis atitinkamais indikatoriais. Indikatoriai (ekonomikoje) – tokie statistiniai rodikliai, kurių dinamika rodo naują artėjančią verslo ciklo fazę. Yra trijų indikatorių sekos:
orientuojanti seka: numato verslo ciklą. Rodikliai mažėja prieš verslo ciklo nuosmukį ir pradeda didėti prieš ekspansiją;
sutampanti seka: kinta kartu su verslo ciklu (pvz., gyvenamųjų namų kainos kitimas);
vėluojanti seka: indikatorių kitimas atsilieka nuo verslo ciklo kitimo.
Svarbiausi indikatoriai – orientuojantys, nes leidžia nuspėti verslo ciklo eigą ir imtis tam tikrų makroekonominių priemonių. Orientuojantys rodikliai:
a. akcijų kurso kitimas (krenta – recesija);
b. vidutinė darbo savaitės trukmė (kai pradeda ilgėti – laukiamas pakilimas);
c. verslo bankrotų skaičiaus kitimas (esant bumui didėjant bankrotų skaičiui – prasidės nuosmukis);
d. namų statybų skaičius;
e. nedarbo lygio kaita;
f. pardavimų apimtys;
g. naujų įrengimų užsakymai;
h. prekių pirkimų apimtys;
i. gamintojų kainų kitimas;
j. valiutos balansas;
k. turimų finansinių aktyvų pokytis;
l. prekių atsargų pokytis.
2. Verslo ciklo priežastys
Yra daug teorijų, aiškinančių verslo ciklo priežastis. Kiekviena iš jų iš dalies teisinga, ir šių teorijų kombinacija lemia verslo cikliškumą.
2.1. Ankstyvosios verslo ciklo teorijos
XVIII – XIX a. pradžioje vyravo žemės ūkis (čia – didžioji dalis dirbančiųjų). Todėl esant blogiems metams žemės ūkyje, pablogėja visa ekonominė situacija šalyje: ne tik ūkininkai, bet ir prekybininkai patiria nuostolius.
• Socialiniai mokslai ūkio nestabilumo priežasčių ieškojo žemės ūkyje. Prieš 100 metų vyravo “Saulės dėsnių” teorija: nepalankių gamtinių sąlygų įtaka ekonomikai. Be to, stebėtojų dėmesį patraukė sąryšis tarp Saulės dėmių ir skurdo didėjimo. Akivaizdu, šiuolaikinėmis sąlygomis žemės ūkis turi menką poveikį, vaidmenį ekonomikos svyravimams. Antra vertus, šiandien padidėjo galimybės susilpninti gamtinių sąlygų poveikį (pvz., melioracija).
• Bendrojo pertekliaus arba prisotinimo teorija. Pastebėta, kad būna metų, kai verslininkai negali parduoti savo pagamintos produkcijos. Iš čia ir išplaukia ši teorija. Jos laikėsi ir K.Marksas. Pagal ją: gamintojai kurį laiką gali gaminti daugiau produkcijos nei yra paklausa. Todėl ir susidaro perteklius. Klasikai kritikavo šią teoriją: Sėjas sakė, kad paklausa pati sau kuria pasiūlą. Laisvai svyruojančios kainos ir darbo užmokestis automatiškai subalansuoja ekonomiką, kaip ir esant barterio ekonomikoje.