Turinys
Paveikslų sąrašas 3
Lentelių sąrašas. 5
Įvadas 1.Durpių pramonė Lietuvoje 6 9
1.1. Durpės – kas tai?
1.2. Įmonės veiklos apibūdinimas
1.2.1. Konkurenciniai pranašumai 9
12 13
1.2.2. Vidaus rinkos prekių asortimentas bei ypatybės
1.2.3. Vidaus rinkos kryptys 14 18
1.2.4 Vidaus valdymo struktūra
2. Eksportas 22 27
2.1. Eksporto svarba ir valdymas 2.2. Operacijų planavimas
2.2.1. Taktinis planavimas. 27
29
32
2.2.2. Rėmimas
2.3. Eksporto įmonės struktūra ir jos funkcijos 33
35
2.4. Eksporto rinkos tyrimo struktūra
2.5. Paklausos tyrimas 36
37
2.6. Pasiūlos tyrimas
2.7. Atitinkamos rinkos sąlygų analizė
2.8. Eksporto įmonės potencinių galimybių analizė 38 38 39
3. Reali eksporto programos plėtros veikla 3.1. Sutartys su užsienio partnerėmis 3.2. Eksportuojama produkcija 3.3. Eksporto efektyvumo įvertinimas 3.4. Eksporto plėtros strategija 40
40 41
46
45
3.5. Užsienio šalies analizė
3.6. Įmonės eksporto plėtros tikslai ir etapai 48 50
3.7. Veiklos trūkumai
3.8. Prioritetinės veiklos kryptys 52 53
3.9. Lietuvos valstybės požiūris į eksporto plėtojimą
3.10. Strategijos įgyvendinimas ir priežiūra 56 57
Išvados 60
Literatūra
Priedai
1. Durpių pramonė Lietuvoje
1.1. Durpės – kas tai?
Jos susidarė drėgmės pertekliaus vietose iš nevisiškai dėl deguonies stokos susiskaidžiusių augalų liekanų. Palankios sąlygos durpėms susidaryti susidarė ledynams pasitraukus. Durpynai įvairiais plotais išsimėtę po visą Respublikos teritoriją. Jie užima apie 483 tūkst. ha, arba 7% Lietuvos teritorijos. Daugiausia durpynų yra Rytų Lietuvoje (10,9% jos teritorijos), Vakarų Lietuvoje(7,7%), Vidurio Lietuvoje (4,1%).
1990m. baigti durpynų tyrimo darbai. Ištirta 6685 durpynai. Valstybinių balansų apskaitoje yra 1427 telkiniai, iš jų 116 pramoninės ir 1311 vietinės reikšmės. Detaliai ištirtų pramoninių telkinių durpių atsargos sudaro 249 mln. t, o vietinės reikšmės 84,2 mln. t.
Lietuvos Respublikos eksplotuojamų naudingųjų iškasenų ištekliai 1991 01 01
Naudingoji iškasena Telkinių skaičius ištekliai gavyba
1990m. Aprūpinimas metams
Iš viso eksplotuojama Mato A+B+C1
Vienetas ———–
Iš visų telkinių Iš eksplotuojamų
Iš viso ekplotuojamų
Durpė
Pramoniniai telkiniai 116 35 mln. t 249 108,0 0,76 >100 >100
Vietinės reikšmės telkiniai 1131 29 mln. t 84.2 – 0,02 >100
Iš doc.dr. Valentino Kadūno darbo ‚Durpės ir sapropelis – energetinė žaliava?‘
1994 m. Vyriausybės patvirtinta programa, kurioje durpių naudojimą kurui buvo numatyta laikyti prioritetiniu durpių kasyboje.
Lietuvoje yra nemaži eksploatuoti (rentabilių) tinkamų durpių ištekliai. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai (V.Saulėnas) 1995 m. dar kartą įvertino Lietuvos durpių išteklius
pagal naudingųjų iškasenų vertinimo taisykles. Paaiškėjo, kad 100 pramoninių telkinių, kurių plotas didesnis nei 100 ha, yra apie 163 mln. t durpių, iš kurių apie 146 mln. t gerai susiskaidžiusios ir tinka kurui. Mažesniuose, 10-100 ha dydžio, vietinės reikšmės 339 telkiniuose buvo nustatyta 192 mln. t durpių, iš jų 173 mln. t gerai susiskaidžiusių. Kadangi kasant durpes dalis išteklių pasilieka (iki 20-40 proc.), tai realiai išgaunami ištekliai yra mažesni. Didžioji dalis išteklių (apie 60 proc.) yra 28 stambiuose pramoniniuose telkiniuose. Dar apie 420 mln. t durpių yra dėl įvairių priežasčių (saugomos teritorijos, miškai, apyežerės ir kt.) nerentabiliuose telkiniuose. Tokių telkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 ha, yra kone 500. Dalis šių išteklių prireikus taip pat gali būti naudojama. Šiuo metu į Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų išteklių balansą įrašyti 64 durpynai, kuriuose yra 119 mln. t durpių. Iš jų 1998 m. durpės buvo kasamos 28 durpynuose ir 1997 m. buvo iškasta0,284 mln. t (kurui – 61 tūkst. t).
Kaip matyti, kurui tinkamų gerai susiskaidžiusių durpių ištekliai, palyginti su dabartine kasybos apimtimi, yra gana dideli.
Galvojant daugiau durpių naudoti kurui, buvo pasiremta kitų pasaulio šalių patirtimi. Suomijoje, kurios apie 30 proc. teritorijos užima durpynai (Lietuvoje – apie 6,5 proc.), kasmet iškasama 7-8 mln. t durpių.
Taip sprendžiamos ir ekologinės problemos, nors mūsų kai kurie specialistai į atliekų deginimą žiūri gana nepatikliai – jie mano, kad dėl to kyla daugiau gamtosauginių problemų nei jų išsprendžiama.
Taigi durpes kurui daugiausia naudoja tos šalys, kuriose jų ištekliai yra labai dideli.
Vyriausybės patvirtintoje programoje buvo numatyta Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos – šilumos poreikius iš dalies tenkinti durpių kuru. Buvo numatyta, kad durpių gavyba kurui 2000 m. turėtų pasiekti 0,7-0,8 mln. t, o 2010 m. – 2 mln. tonų. Prabėgę keleri metai parodė, kad šiuos sumanymus įgyvendinti yra sunku dėl keleto priežasčių.
Pirma, ne visų didžiųjų miestų apylinkėse (keliasdešimt kilometrų spinduliu) yra pakankamai durpių. Ypač jų nedaug Panevėžio ir Klaipėdos apylinkėse. Vežant durpes iš toliau, išauga jų savikaina, todėl jas naudoti nėra ekonomiška.
Trečia, su intensyvesniu durpių eksploatavimu, jų pardavimu užsieniui bei plačiu naudojimu kurui nesutinka nemažai specialistų gamtininkų. Ne be pagrindo manoma, kad Lietuvoje pelkių yra ne tiek daug ir jos yra labai svarbios regionų ekologiniam stabilumui, ypač vandens balansui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pramoniniuose regionuose pelkės yra svarbios atmosferos valymui nuo teršalų ir veikia kaip savotiški filtrai, todėl didelių miestų apylinkėse patariama ne eksploatuoti durpynus, bet palikti juos gamtosauginei funkcijai. Žinoma, paruošti eksploatuoti durpynai turėtų būti eksploatuojami (antraip tokiuose durpynuose vykstanti durpių mineralizacija daro tik nuostolį) arba renatūralizuoti. Svarbus motyvas prieš durpių deginimą krosnyse yra ir galimybė jas naudoti kitose ūkio šakose, kaip tai daroma daugelyje pasaulio šalių.
Taigi Lietuvoje yra durpių išteklių, kurie gali būti naudojami kaip energetinė žaliava, kita vertus, platesnis jų naudojimas šiam tikslui susiduria su nemažais ekonominio ir gamtosauginio pobūdžio sunkumais. Neigiamą poveikį turėjo ir tai, kad Vyriausybės patvirtinta Žemės gelmių naudojimo programa liko be šeimininko, kuris būtų suinteresuotas įgyvendinti jos nuostatas.
Lietuvoje prieš dešimt metų buvo iškasama po 10-12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau pastarąjį dešimtmetį tas kiekis ženkliai sumažėjo ir tesiekia 3-4 tonas. Tai daugiausia statybinės mineralinės medžiagos arba jų gamybai skirta žaliava, tačiau jos pagal gavybos ir sunaudojimo kiekį ir vertę pasaulyje ir yra svarbiausios, pagrindinės naudingosios iškasenos.
Net ir esant mažoms gavybos apimtims, kasybos įmonės vien mokėdamos mokesčius už valstybinių gamtos išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų, požeminio gėlo ir mineralinio vandens bei naftos) naudojimą kasmet papildo valstybės biudžetą 30-45 mln. litų, o jei naftos kainos išauga – ir iki 90 mln. Lt.
Daugelio naudingųjų iškasenų išteklių išsekimo klausimas mums ir mūsų palikuonims nebus aktualus, nes jų stygiaus nejusime dar ne vieną šimtmetį, išskyrus mažaskaidžių durpių, devoninio molio, monomineralinio kvarcinio smėlio ir, žinoma, naftos (išsenkantiems yra priskiriami tokie ištekliai, kurių užteks mažiau nei 100 metų).
UAB ‚Ežerėlio durpės‘ specialistai ištyrę durpyno dangą bei kitus rodiklius nustatė, jo eksploatacijos laiką: tai apie 20-25 metus.
1995 2000 2001 2002 2003 2004*
Durpių kasimas ir aglomeracija
Durpių gavyba, tūkst. t 230 269 273 513 367 368
durpės kurui 67 46 36 53 46 51
Durpių briketai ir pusbrikečiai, tūkst. t 17,8 10,4 9,1 10,8 15,0 15,0
1.2. Įmonės veiklos apibūdinimas
Įmonė UAB ”Ežerėlio durpės” savo veiklą pradėjo Lietuvos durpių rinkoje, prekiaudama durpių gaminių produkcija. Ji įsikūrusi Kauno raj. Ežerėlyje.
1945 metais Ežerėlio durpyną perėmė Vyriausioji durpių pramonės valdyba, kurios dėka prasidėjo spartus durpių
augimas.1957 metais prie Ežerėlio durpių įmonės buvo prijungta Kazlų Rūdos durpių kontora su Kajackaraisčių, Raudonplytėnės, Novaraisčių durpynais ir Sūsio durpynu. 1966 metais priskiriamas Palių durpynas su 130000 tonų metine gamybine programa.
Ši įmonė veikia jau daug metų, jos pagrindinė veikla – pramoninio, buitinio durpių kuro gamyba. Šiuo metu tai didžiausia šios produkcijos gamintoja Lietuvoje. Per sezoną pagaminama 80 tūkstančių tonų. Įmonei UAB „Ežerėlio durpės“ iki šiol priklauso trys durpynai: Ežerėlio durpynas (Kauno raj.), Palių durpynas (Marijampolės raj.), Sūsio durpynas (Lazdijų raj.). Bendras eksploatuojamų durpynų plotas 2456,2 ha. Šis durpyno plotas nepriklauso įmonei, durpės yra valstybės nuosavybė, tik žemė ant, kurios stovi administraciniai pastatai priklauso durpių įmonei. Tad UAB ‚ Ežerėlio durpės‘ neišvengia ir tenkančių valstybinių mokesčių.
Priede pateikta UAB ‚Ežerėlio durpės‘ veiklos sąnaudos, iš jų matyti kokio dydžio mokesčius moka įmonė valstybei. Pabrėžtina, kad įmonė valstybei moka mokestį už iškastą durpių toną, nes durpynas priklauso valstybei.
1.2.1. Konkurenciniai įmonės pranašumai
Konkurentai įpareigoja įmonę nuolat sekti ir tobulinti savo veiklą. Įmonė nepaisanti konkurentų veiklos negali pasiekti aukštų rezultatų. Gera konkurentų analizė įgalina organizaciją imtis reikalingų veiksmų ir atmušti ar iš dalies sunaikinti konkurenciją.Pagrindiniai įmonės konkurentai: UAB“Durpeta“ ,UAB“Šilutės durpės“ ,UAB“Laukėsa-WTL“; UAB‘Sulinkiai‘ .
Vienas didžiausių konkurentų vis dėl to yra UAB ‚Sulinkai‘ .Jie tiekia beveik tokios pačios kokybės produkciją. Tik silpnas jų eksporto tinklas .UAB‘Ežerėlio durpės‘ pranašumas – jau iš ankščiau pritraukti stambūs Olandų klientai.
Be to tiekiamos produkcijos kainų sistema yra žymiai lankstesnė ir įgalina daryti įvairias nuolaidas pastoviems ar stambiems užsakovams.
2.pav.pasiskirstymas vidaus rinkoje
Mažesnės įmonės mums nėra labai dideli konkurentai, nes paprastai jos turi tik siauresnį įrangos spektrą ir jiems lenktyniauti su mūsų įmonės plačiu pritaikytu technikos spektru yra gan sudėtinga.
Ši įmonė bendradarbiauja su užsienio šalimis ir eksportuoja į jas didžiąją dalį savo produkcijos.
UAB‘Ežerėlio durpės‘ eksportuoja savo produkciją Olandijos įmonei „Klasmann-deilmann“.Su šiais užsakovais nėra sunku dirbti, nes visi turi bendrą tikslą: kokybiškas bei ekologiškas produktas. Tai supaprastina bendravimo ir tiekimo sąlygas. Turint užsienyje esančius vartotojus yra prisiimama valiutos kurso nestabilumo, aplinkos judrumo, o kartais ir politinio nestabilumo rizikos.
1.2.2. Vidaus rinkos prekių asortimentas bei ypatybės
UAB“Ežerėlio durpės“ produkcijos asortimentą sudaro:
1. durpių pusbrikečiai;
2. gabalinės ir trupininės durpės;
3. durpės sodininkystei, žemės ūkiui.
4.
DURPIŲ PUSBRIKEČIAI – tai buitinis kuras. Jų kaloringumas didesnis už medienos ir dėl didelio suspaudimo laipsnio pusbrikečiai ilgiau palaiko degimą. Tinka kūrenti viryklėse bei visų tipų kieto kuro katiluose. Pusbrikečių įkūrimui reikalingos malkos arba kitos lengvai įsidegančios medžiagos. Durpių pusbrikečiai gaminami iš tinkamiausių kūrenimui žemapelkinio tipo, didelio susiskaidymo laipsnio durpių. Gamybos laukuose pagamintos trupininės durpės pusbrikečių gamybos cecho džiovyklose papildomai išdžiovinamos iki 20-22% drėgnumo, po to presuojamos slegiant 1300 kg/cm2 spaudimu. Durpių suspaudimo laipsnis – 6 kartai.
Durpės supresuojamos į prizmės, su užapvalintais kampais, formos gabalėlius, kurių gabaritiniai išmatavimai: 180x80x(30-60) mm.
Savybės:
Drėgnumas ne daugiau kaip 22%.
Peleningumas iki 20%.
Kaloringumas – 3300 kcal/kg.
Smulkių detalių kiekis – ne daugiau 7%.
Gamina:
Sūsio durpyne (Lazdijų raj.) .
TRUPININĖS KURO DURPĖS – tai kuro durpės kūrenamos pramonės ir didesnių objektų katilinėse, pritaikius pakuras šiam kurui naudoti. Kaloringumas artimas medienai, pasižymi mažu peleningumu.
Kokybės rodikliai:
Drėgnumas ne daugiau kaip 52%.
Peleningumas (absoliučiai sausoms durpėms) – ribose nuo 2,5 iki 7,0% (vidutiniškai 4,5%).
Užterštumas pašalinėmis degiomis priemaišomis ne daugiau nei 8%.
Šiluminė vertė – vidutiniškai 2800 kcal/kg.
Lyginamasis svoris vidutiniškai 310 kg/m3.
Gamina:
Ežerėlio durpyne (Kauno raj.)
Palių durpyne (Marijampolės raj.
GABALINĖS KURO DURPĖS – tai buitinis kuras, pagal šiluminę vertę prilygstantis medienai. Tinka kūrenti kietam kurui pritaikytuose katiluose ir viryklėse. Pasižymi mažu peleningumu. Lengvai įsidega. Ši produkcija gaminama iš aukštapelkinių ar tarpinio tipo durpių, kurių susiskaidymo laipsnis ne mažiau 20%. ASP „Ežerėlio durpės“ gabalinių kuro durpių gamybą įsisavino viena pirmųjų Lietuvoje.
Savybės:
Drėgnumas ne mažiau kaip 45%.
Peleningumas nuo 2,5 iki 5,5%.
Smulkių dalelių, mažesnių kaip Ø25 mm,
ne daugiau kaip 15%
Šiluminė vertė 3095-3500 kcal/kg.
Gaminama:
Ežerėlio durpyne (Kauno raj.)
Palių durpyne (Marijampolės raj.)
UAB „Ežerėlio durpės“ įdiegta kokybės valdymo sistema ISO-9001:2000, kuri užtikrina
klientams tiekiamos produkcijos projektavimo, gamybos ir kitų procesų kokybę. EN12579:1999
EN12580:1999
EN13037:1999
EN 13038:1999
EN 13039:1999
EN 13040:1999
EN 13041:1999
Produkcijos kokybę kontroliuoja trys kvalifikuoti specialistai.
Dėmesys vartotojui – vienas pagrindinių ir svarbiausių bendrovės veiklos prioritetų. Štai kodėl kurdama produktus ši įmonė jau seniai dirba kartu su profesionalais. Realizacijos pasiekimai yra vartotojų ir įmonės bendro darbo rezultatai.
1.2.3. UAB“Ežerėlio durpės“ veiklos vidaus rinkos kryptys
6.pav. pasiskirstymas vidaus rinkoje
Priede esančiose lentelėse 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 pateiktos vidaus rinkos analizės.
Išvados: dabartinė įmonės situacija leidžia daryti išvadas, kad tolimesnė jos veikla turėtų būti nenuostolinga: turi didelį ir rentabilų kapitalą, gerą techniką. Įmonės marketingo ir strateginė sistemos yra aukšto lygio nes bendradarbiaujama su užsienio šalimis. Tačiau reiktų tobulinti darbuotojų kvalifikacijos lygį, atnaujinti techniką.
Vidaus strategijos plano rengimą galima suskirstyti į keletą etapų:
Užsibrėžtas tikslas pasiekti 73% rinkos nėra įgyvendinamas akimirksniu, manau tai galima padaryti per keletą metų, plečiant eksportą. Pagal veiklos sritis planai skirstomi į:
1. Personalo
2. Finansiniai
3. Gamybos
4. Marketingo
Finansiniai planai – ataskaitos yra ruošiami finansininko .Juose turi atsispindėti mėnesinės išlaidos, pajamos, kapitalo didinimas finansinės veiklos įplaukomis ir visos pajamos bei išlaidos atskirai padalintos kiekvienam vadybininkui. Visos šios ataskaitos – planai daromi kompiuterizuotai. Veiklos finansiniai planai rengiami atsižvelgiant į vadybininkų pateiktus planus. Pagal juose pateiktus būsimus kontraktus ir planuojamas pajamas yra sudaromi minėti finansiniai planai. Jų duomenys vedami į kompiuterį ir ten automatiškai apdorojami parenkant kiekvienam klientui atskirą rizikingumo koeficientą ir patikimumo lygį. Kiekvienam kontraktui yra nustatomas rizikingumo lygis. Padarius tokius planus galima geriau orientuotis ko galima tikėtis ateityje.
Įmonė rengia ir kai kuriuos gamybinius pakeitimus tam tikriems būsimiems klientams .Žinodami kokių pakeitimų durpių produkcijos įpakavime, kokybėje, būvyje reikia užsakovui gan tiksliai galima susidaryti planą dėl naujos technikos pirkimo. Taip galima susidaryti nedidelį, bet konkretų gamybos planą.
Kiekviena įmonė turi jai būdingą struktūrą. Organizacijos struktūra – tai žmonių ir kitų išteklių išdėstymas tam tikra tvarka ir tam tikra hierarchija. Organizacijos struktūra padeda lengviau suskirstyti darbą į tam tikras užduotis ir lygius.
1.2.4. UAB „Ežerėlio durpės“ vidaus valdymo organizavimo struktūra
Įmonėje dirba 220 žmonių. Aukščiausia valdymo instancija yra direktorius.
Dabar pateiksiu schemą, kuri atspindi įmonės organizacinę struktūrą. Kaip matote schemoje įmonei vadovauja vienas žmogus, kuris turi savo patarėjus. Be to be direktoriaus įmonėje yra trys linijiniai vadovai: direktorius gamybai, dir. finansam ir dir. realizacijai.
Direktorius gamybai privalo užtikrinti nuoseklų gamybos procesą: nuo aprūpinimo žaliavomis iki gatavos produkcijos pakavimo ir sandėliavimo.
7.pav. vidaus valdymo struktūra
Bendradarbiaujant su klientais, kartais iškyla būtinybė padaryti kai kuriuos pakeitimus produkcijoje (padidinti durpių rūgštingumą, kaloringumą ir pan.).Įmonės direktorius šias pastabas perduoda gamybos direktoriui, kuris apie šiuos pakeitimus informuoja specialistus, o pastarieji parodo darbuotojam, kaip tai atlikti ir yra tiesiogiai atsakingi gamybos direktoriui už kokybišką šio darbo atlikimą.
Finansų direktorius atlieka šias funkcijas:
Kasdien:
a) kreditų valdymas;
b) atsargų valdymas;
c) firmos lėšų gavimas ir panaudojimas.
Esant būtinumui:
a) akcijų išleidimas.
b) kapitalinių įdėjimų planavimas ir pagrindimas;
c) dividendų politikos nustatymas ir sprendimai.
Ilgalaikis tikslas-akcininkų turto maksimizavimas.
Direktorius finansam atlieka aukščiau išvardintas funkcijas tik vyr. buhalterio ir kitų buhalterių padedamas, tačiau visą sunkiausią apskaitos darbą atlieka buhalteriai.
Realizacijos direktorius vadovauja marketingo ir realizacijos tarnyboms. Marketingo tarnyba užsiima produkcijos reklamavimu ir gamybos planavimu. Prie reklamos yra priskiriama ir naujų realizacijos rinkų paieška. Marketingo tarnyba yra tiesiogiai atsakinga realizacijos direktoriui, kuris apie viską informuoja įmonės direktorių. Marketingo tarnybos surinkta informacija disponuoja tik realizacijos direktorius ir įmonės direktorius. Įmonės direktorius, pasitaręs su savo patarėjais, nusprendžia, kokia informacija yra reikalinga kitiem įmonės padaliniams ir ją jiems suteikia.
Realizacijos tarnyba užsiima produkcijos realizavimu ir, esant bûtinumui, jos pristatymu į vietą. Pastoviems klientams didelius kiekius produkcijos realizacijos tarnyba, įgaliota įmonės direktoriaus, pristato nemokamai. Realizacijos tarnyba atsako už saugų ir punktualų produkcijos pristatymą.