TURINYS
Įvadas 3
1. Rinkos ribotumas 4
2. Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje 5
3. Žemės ūkis besikeičiančioje ekonomikoje 6
4. Žemės ūkio prisitaikymo problema 7
5. Problemos susijusios su kaimo plėtra 8
6. Vykdomosios politikos reikšmė 11
6.1. 11
6.2 13
7. Kaimo plėtros planas- strategija, tikslai ir prioritetai 15
7.1. Santykis su Nacionaliniu plėtros planu 15
7.2. Bendrieji kaimo plėtros tikslai 15
7.3. SAPARD prioritetai 16
Išvados 17
Literatūra 18
I priedas 19
ĮVADAS
Savo darbe išnagrinėsiu pagrindines rinkos ribotumo priežastis
susijusias su kaimo plėtra ir jų sprendimo būdus.
Iš pradžių pabandžiau teoriškai apibrėžti, kas per situacija yra rinko
ribotumas, kokios pagrindinės jos priežastys ir kaip geriausiai reikėtų jas
spręsti.
Kitose dalyse nagrinėsiu ekonomines ir socialines kaimo plėtros
problemas Lietuvoje ir kitose šalyse. Jos būtų tokios, kaip:
• Žemės ūkio krizė;
• Didelė priklausomybę nuo pajamų šaltinio – žemės ūkio,
• Didelis jaunų kaimo žmonių nedarbas,
• Didėjantis atotrūkis tarp kaimo ir miesto šeimų.
• Nepalanki demografinė situacija ir kitos.
Problemoms išspręsti reikia ieškoti efektyviausių būdų. Dažnai tai
padeda padaryti valstybė ir įvairūs paramos fondai. Vyriausybė problemas
bando sušvelninti skirdama lėšų, pvz. nedarbui mažinti, esminiams
poreikiams tenkinti (maistui, būstui ir t.t.) moka pašalpas, taip pat
suteikia ūkininkams už pigiai supirktą produkciją subsidijas ir t.t.
Lietuvai ruošiantis įstoti į ES rasta daug kaimo plėtros neatitikimų
ir trūkumų, kuriuos bet kuriuo atveju Lietuva iki narystės ES turi
išspręsti. Kaimo plėtros planą – strategiją, tikslus ir prioritetus
nagrinėsiu paskutiniame skyrelyje. Speciali kaimo plėtros paramos programa
SAPARD, yra svarbi priemonė išsaugant Lietuvos kaimo gyvybingumą ir
konkurencingumą. Ji papildo ir remia Lietuvos veiksmus bei kitą tarptautinę
finansinę paramą Lietuvos kaimui. Kaimo plėtros planas buvo parengtas
SAPARD programos reikalavimais, kaimo plėtros strategija, tikslai ir
prioritetai neapsiriboja tik SAPARD nuostatomis. Priešingai, kaimo plėtra
turi būti suvokiama, atsižvelgiant į bendrą perspektyvą ir taip užtikrinti
veiksmų tarpusavio sąveiką, siekiant nuoseklių rezultatų. I priede
pateiksiu kaimo plėtros tikslų hierarchija.
1.Rinkos ribotumas
Rinkos mechanizmas informuoja apie gamybos veiksnių bei įvairiausių
gėrybių kainas ir taip skatina gamintoją ieškoti efektyviausių ir
pelningiausių gamybos variantų, atsižvelgti į vartotojo poreikius, nors
tiek gamintojo tiek vartotojo elgsena rinkoje remiasi jų asmeniniais
interesais. Tobulos konkurensijos rinka, ,,nematomos rankos” padedama
užtikrina gamybos išteklių pasiskirstymo efektyvumą, tačiau monopolijų
įtakoje kainos gali būti didinamos, gaminant mažesnį kiekį produkcijos ir
nesiekiant didžiausio efektyvumo. Realiame gyvenime tokių rinkų, kur nėra
monopolijų, išorės efektų, nenumatytų patobulinimų ar sutrikimų,
vyriausybės įtakos ir pan., tėra labai daug. Tačiau net ir tuo atveju, jei
ekonomikoje viešpatautų tobula konkurencija, neišvengtume problemų,
susijusių su rinkos, kaip ūkininkavimo mechanizmo, ribotumu.
Rinkos ribotumas išryškėja tada kai laisva konkurencinė rinka,
nereguliuojama vyriausybės nepasiekia pusiausvyros, užtikrinančios efektyvų
ribotų gamybos išteklių paskirstymą. Ekonomistų nuomone pagrindinė rinkos
ribotumo priežastis yra ta, kad kai kuriais atvejais kainos, kurios rinkos
dalyvius informuoja apie situaciją rinkoje, neatspindi visuomeninių ribinių
kaštų ir visuomeninės ribinės naudos.
Ūkinės politikos požiūriu rinkos ribotumo priežastis galime
suskirstyti į dvi grupes:
Pirmąją grupę sudarytų tie rinkos reguliavimo trūkumai, kurie ne įveikiami
rinką papildžius valstybinio reguliavimo elementais.
Antrąjai, salyginai mažesnei grupei priskiriami klausimai, kurie ne rinkos
metodais sprendžiami efektyviau nei rinkos.
Aptarkime tuos atvejus, kurie gali būti rinkos ribotumo šaltiniais.
1.Netobula konkurencija.
Čia ribinės pajamos yra mažesnės už paskutinio parduoto vieneto kainą.
Susidaro atotrūkis tarp produkcijos ribinių kaštų ir kainos, o kadangi
kaina už kurią vartotojas įsigyja gėrybę, atspindi jo ribinę naudą,
vartojant šią gėrybę, akivaizdu, kad netobulos konkurencijos rinkoje
visuomeninė (vartotojo) ribinė nauda viršija gamintojo ribinius kaštus. Tai
reiškia, kad šioje šakoje pagaminama per mažai produkcijos, taigi ir riboti
ištekliai yra paskirstyti bei
panaudojami ne efektyviausiai.
2.Išorės efektai
Gėrybių su išorės efektais gamyba arba vartojimas duoda naudos arba
padaro nuostolį paša-liniams asmenims, kurie nėra nei šių gėrybių
gamintojai nei jų vartotojai. Rinka nepajėgi įvertinti ribinės naudos ar
ribinės žalos, susijusių su išorės efektais, todėl gėrybės kainoje jie
neatsispindi, o tai reiškia, kad rinkos mechanizmas negali užkirsti kelio
neigiamoms gamybos ar vartojimo pasek- mėms. Išorės efektai gali būti ne
tik neigiami. Kai kurių gėrybių gamyba ir vartojimas sąlygoja taip pat ir
teigiamus išorės efektus, bet kaip ir neigiamų atveju rinka nėra pajėgi
priversti papildomos naudos gavėją sumokėti už ją. Šių gėrybių teikiama
visuomeninė ribinė nauda žymiai viršija jų ga -mybos visuomeninius ribinius
kaštus, ir todėl konkurencinė rinka negali efektyviai aprūpinti jomis
vartotojų.
3.Netobulas išteklių paskirstymas tarp dabarties ir ateities.
Gyvenimas ir pažanga kasdien daro savo pataisas sudėtingame ekonomikos
mechanizme – atsiranda naujų rinkų, kurių anksčiau nebuvo ir todėl
konkurencinė rinka negalėjo įtraukti jų į iš- teklių paskirstymo procesą.
Šiuo atveju susiduriame su ta problema, kad konkurencinė rinka daž-
niausiai negali numatyti ir apskaityti būsimų ribinių kaštų ir palyginti jų
su būsima ribine nauda. Rinka negali paskirstyti išteklių tarp dabarties ir
ateities, kainomis signalizuojama vartotojui, kiek jis turi išleisti pinigų
dabar, o kiek sutaupyti poreikiams tenkinti arba skatindama gamintoją neplė-
sti gamybos apimties, o dalį kapitalo investuoti į mokslinius tyrimus arba
darbuotojų mokymą.
4.Informacijos stygius
Tiek vartotojas tiek gamintojas negali turėti visos informacijos, nes
jos rinkimas yra labai brangus ir daug darbo reikalaujantis
procesas.Informacijos stygius tampa dar vienu rinkos ribotumo šaltiniu.
Kartais gamintojas nėra suinteresuotas pateikti visą informaciją apie
prekę, jei tai galėtų sumažinti jos paklausą rinkoje.
2.Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje
Aptarę problemas susijusias su rinkos mechanizmo ribotumu, matome, kad
vien rinka yra nepajėgi užtikrinti gamybos bei jos išteklių paskirstymo
efektyvumo ekonomikoje. Ekonomistai įvertindami konkurencinės rinkos
santykių pranašumus ir trūkumus pritaria tam, kad valstybė turi atlikti tam
tikrą vaidmenį ekonomikoje, arba papildydama rinkos santykius valstybinio
reguliavi- mo elementais, arba ne rinkos metodais spręsdama tuos klausimus,
kurių rinka efektyviai spręsti negali.
Šiuolaikinėje mišrioje ekonomikoje valstybė atlieka keturias
pagrindines funkcijas:
1. Nustato teisinius rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindus.
Vyriausybė įstatymais, nutarimais formuoja taisykles, pagal kurias
namų ūkiai, verslas, taip pat ir pati vyriausybė dalyvauja
ekonominėje veikloje, grindžia savo tarpusavio santykius.
2. Rengia ir įgyvendina makroekonominę stabilizacijos politiką.
Šia funkcija vyriausybė bando sušvelninti ekonominio augimo
cikliškumą, imdamasis priemonių išvengti ilgalaikiam nedarbui,
ekonominiai stagnacijai, aukštam infliacijos lygiui. Pagrindinės šių
priemonių yra monetarinė ir fiskalinė politikos.
3. Įtakoja išteklių paskirstymą (alokaciją) siekdama didesnio
ekonominio efektyvumo.
Vyriausybė bando paveikti išteklių paskirstymą ekonomikoje siekdama,
kad į pagrindinius ekono- mikos klausimus ką? ir kaip? gaminti būtų
atsakoma, atsižvelgiant į visus visuomenės poreikius. Šia prasme
vyriausybės vaidmuo yra ypatingai svarbus, aprūpinant vartotojus
visuomeninėmis gėrybė- mis, kurių rinka pateiktų per mažai arba
visai nepateiktų, o taip pat ekonominėmis ir administraci- nėmis
priemonėmis ribojant arba skatinant gėrybių su neigiamais bei
teigiamais išorės efektais gamybą ar vartojimą, užkertant kelią
gamtos teršimui ir pan.
Netobulos konkurencijos sąlygomis vyriausybė taip pat didesniu ar
mažesniu mastu veikia efektyvesnių ribotų gamybos išteklių paskirstymą ir
panaudojimą.
4. Rengia gyventojų pajamų, kurias lemia rinkos santykiai, perskirstymo
programas.
Vyriausybė atlieka pajamų perskirstymo funkciją, tai yra stengiasi,
kad visi visuomenės nariai galėtų tenkinti savo esminius poreikius
maistui, būstui, sveikatai ir t.t. Stengdamasi įgyvendinti
ekonominės politikos tikslus, vyriausybė įstatymais arba
netiesioginio ekonominio reguliavimo priemonėmis stengiasi skatinti
vienokią ar kitokią ekonominę veiklą, kreipti ją visuomenės tikslų
realizavimo linkme.
3.Žemės ūkis besikeičiančioje ekonomikoje
Ekonominio vystymosi pradžioje dauguma šalies gyventojų gyvena ir
dirba kaime. Žemės ūkio įnašas į šalies pajamas yra didžiausias, tačiau
darbo našumas žemės ūkyje lieka vis tiek mažas. Ekonominio augimo metais
darbo jėga persikelia į kitas veiklos
didėja likusios ūkio
darbo jėgos našumas, auga neūkiniai sektoriai, o į šalies pajamas įplaukia
vis mažesnė ir mažesnė dalis iš žemės ūkio. Vėlesnėse vystymosi pakopose
paslaugų sektorius pralenkia pramonę, nes su- teikia daugiausiai darbo
vietų.
Tačiau daugelis besivystančių šalių ir kai kurios centralizuoto
planavimo šalys pačios įsiti- kino, kad apleistas žemės ūkis kelia pavojų
bendram vystymuisi. Tai sąlygojo viena iš svarbiausių – žemės ūkio krizė,
kurią sukėlė perprodukcija, perkybos žemės ūkio produktais laisvėjimas,
mažė- jančios šių produktų kainos ir menkos žemdirbių pajamos, taip pat
intensyvaus ūkininkavimo neigiamos ekologinės pasekmės.
Žemės ūkis skatina vystymąsi ne tik sukurdamas darbo vietas: spartus
žemės ūkio našumo augimas leidžia tiekti papildomai maisto produktų
augančiam miesto gyventojų skaičiui mažesnė- mis kainomis. Tai tampa vis
labiau aktualu, nes vienam gyventojui tenkančios produkcijos kiekis yra
nedidelis, o gyventojų skaičius daugelyje besivystančių šalių nuolat auga.
Ūkio pajamų augimas vis didesnio našumo dėka plečia žemės ūkio ekonominių
išteklių ir vartojamų prekių iš pramoninio sektoriaus rinką. Eksportuojant
žemės ūkio produkciją uždirbama užsienio valiutos, kurią galima panaudoti
perkant gamybos priemones, reikalingas pramonės vystymui.
Išvystytos rinkos ekonomikos žemės ūkio vaidmuo yra kitoks. Efektyvi
maisto produktų sis- tema spartina bendrą ekonomikos vystymąsi. Tačiau
žemės ūkis tapo ganėtinai mažu ekonomikos sektoriumi. Jo našumas aukštas, o
miesto gyventojų maisto poreikiai yra nesunkiai patenkinami net esant mažai
darbo jėgai. Nors darbo jėga ir toliau pereina iš žemės ūkio į kitas
veiklos sritis, tai jau nebeturi didelės reikšmės ekonomikos augimui.
Vidaus ir tarptautinė rinkos vis labiau perpildomos žemės ūkio produkcijos,
kuri dažnai parduodama mažomis kainomis. Žemės ūkio sektoriui tenka sunkiai
prisitaikyti, o tai dar labiau apsunkina lėtas ekonomikos vystymasis ir
aukštas nedarbo lygis.
4.Žemės ūkio prisitaikymo problema
Augant pajamoms, vartotojų išlaidos maisto produktams proporcingai
mažėja (koefi- cientas neigiamas). Taip gali atsitikti su kai kuriais
pagrindiniais maisto produktais (duona, bul- vės, cukrus ir t.t.), dažnai
vadinamais ,,žemesnės klasės” prekėmis. Pastebėta, kad pajamų lanks-
tumas didelių pajamų rinkos ekonomikoje yra mažesnis negu sutartinis
maisto produktų viene- tas ir netgi turi neigiamos įtakos kai kurioms
nekokybiškoms prekėms. Kitaip sakant, augant pajamoms, ne žemės ūkio
produktų paklausa didėja sparčiau negu žemės ūkio produktų.
Tai reiškia, kad netgi jeigu žemės ūkio sektorius ir labai
išsiplėstų, vis tiek bus mažesnė ekonomikos dalis. Žemės ūkio produkcijos
padidintas eksportas ir/arba sumažintas importas gali tai atsverti: iš
tikrųjų žemės ūkio politika daugelyje išsivysčiusios rinkos ekonomikos
šalių paju- to šią įtaką. Bet aišku, kad ką šiuo atžvilgiu vienos šalies
žemės ūkis gali laimėti, kitų šalių že -mės ūkis gali prarasti.