Rinkos ribotumas ir kaimo plėtra
5 (100%) 1 vote

Rinkos ribotumas ir kaimo plėtra

TURINYS

Įvadas 3

1. Rinkos ribotumas 4

2. Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje 5

3. Žemės ūkis besikeičiančioje ekonomikoje 6

4. Žemės ūkio prisitaikymo problema 7

5. Problemos susijusios su kaimo plėtra 8

6. Vykdomosios politikos reikšmė 11

6.1. 11

6.2 13

7. Kaimo plėtros planas- strategija, tikslai ir prioritetai 15

7.1. Santykis su Nacionaliniu plėtros planu 15

7.2. Bendrieji kaimo plėtros tikslai 15

7.3. SAPARD prioritetai 16

Išvados 17

Literatūra 18

I priedas 19

ĮVADAS

Savo darbe išnagrinėsiu pagrindines rinkos ribotumo priežastis

susijusias su kaimo plėtra ir jų sprendimo būdus.

Iš pradžių pabandžiau teoriškai apibrėžti, kas per situacija yra rinko

ribotumas, kokios pagrindinės jos priežastys ir kaip geriausiai reikėtų jas

spręsti.

Kitose dalyse nagrinėsiu ekonomines ir socialines kaimo plėtros

problemas Lietuvoje ir kitose šalyse. Jos būtų tokios, kaip:

• Žemės ūkio krizė;

• Didelė priklausomybę nuo pajamų šaltinio – žemės ūkio,

• Didelis jaunų kaimo žmonių nedarbas,

• Didėjantis atotrūkis tarp kaimo ir miesto šeimų.

• Nepalanki demografinė situacija ir kitos.

Problemoms išspręsti reikia ieškoti efektyviausių būdų. Dažnai tai

padeda padaryti valstybė ir įvairūs paramos fondai. Vyriausybė problemas

bando sušvelninti skirdama lėšų, pvz. nedarbui mažinti, esminiams

poreikiams tenkinti (maistui, būstui ir t.t.) moka pašalpas, taip pat

suteikia ūkininkams už pigiai supirktą produkciją subsidijas ir t.t.

Lietuvai ruošiantis įstoti į ES rasta daug kaimo plėtros neatitikimų

ir trūkumų, kuriuos bet kuriuo atveju Lietuva iki narystės ES turi

išspręsti. Kaimo plėtros planą – strategiją, tikslus ir prioritetus

nagrinėsiu paskutiniame skyrelyje. Speciali kaimo plėtros paramos programa

SAPARD, yra svarbi priemonė išsaugant Lietuvos kaimo gyvybingumą ir

konkurencingumą. Ji papildo ir remia Lietuvos veiksmus bei kitą tarptautinę

finansinę paramą Lietuvos kaimui. Kaimo plėtros planas buvo parengtas

SAPARD programos reikalavimais, kaimo plėtros strategija, tikslai ir

prioritetai neapsiriboja tik SAPARD nuostatomis. Priešingai, kaimo plėtra

turi būti suvokiama, atsižvelgiant į bendrą perspektyvą ir taip užtikrinti

veiksmų tarpusavio sąveiką, siekiant nuoseklių rezultatų. I priede

pateiksiu kaimo plėtros tikslų hierarchija.

1.Rinkos ribotumas

Rinkos mechanizmas informuoja apie gamybos veiksnių bei įvairiausių

gėrybių kainas ir taip skatina gamintoją ieškoti efektyviausių ir

pelningiausių gamybos variantų, atsižvelgti į vartotojo poreikius, nors

tiek gamintojo tiek vartotojo elgsena rinkoje remiasi jų asmeniniais

interesais. Tobulos konkurensijos rinka, ,,nematomos rankos” padedama

užtikrina gamybos išteklių pasiskirstymo efektyvumą, tačiau monopolijų

įtakoje kainos gali būti didinamos, gaminant mažesnį kiekį produkcijos ir

nesiekiant didžiausio efektyvumo. Realiame gyvenime tokių rinkų, kur nėra

monopolijų, išorės efektų, nenumatytų patobulinimų ar sutrikimų,

vyriausybės įtakos ir pan., tėra labai daug. Tačiau net ir tuo atveju, jei

ekonomikoje viešpatautų tobula konkurencija, neišvengtume problemų,

susijusių su rinkos, kaip ūkininkavimo mechanizmo, ribotumu.

Rinkos ribotumas išryškėja tada kai laisva konkurencinė rinka,

nereguliuojama vyriausybės nepasiekia pusiausvyros, užtikrinančios efektyvų

ribotų gamybos išteklių paskirstymą. Ekonomistų nuomone pagrindinė rinkos

ribotumo priežastis yra ta, kad kai kuriais atvejais kainos, kurios rinkos

dalyvius informuoja apie situaciją rinkoje, neatspindi visuomeninių ribinių

kaštų ir visuomeninės ribinės naudos.

Ūkinės politikos požiūriu rinkos ribotumo priežastis galime

suskirstyti į dvi grupes:

Pirmąją grupę sudarytų tie rinkos reguliavimo trūkumai, kurie ne įveikiami

rinką papildžius valstybinio reguliavimo elementais.

Antrąjai, salyginai mažesnei grupei priskiriami klausimai, kurie ne rinkos

metodais sprendžiami efektyviau nei rinkos.

Aptarkime tuos atvejus, kurie gali būti rinkos ribotumo šaltiniais.

1.Netobula konkurencija.

Čia ribinės pajamos yra mažesnės už paskutinio parduoto vieneto kainą.

Susidaro atotrūkis tarp produkcijos ribinių kaštų ir kainos, o kadangi

kaina už kurią vartotojas įsigyja gėrybę, atspindi jo ribinę naudą,

vartojant šią gėrybę, akivaizdu, kad netobulos konkurencijos rinkoje

visuomeninė (vartotojo) ribinė nauda viršija gamintojo ribinius kaštus. Tai

reiškia, kad šioje šakoje pagaminama per mažai produkcijos, taigi ir riboti

ištekliai yra paskirstyti bei
panaudojami ne efektyviausiai.

2.Išorės efektai

Gėrybių su išorės efektais gamyba arba vartojimas duoda naudos arba

padaro nuostolį paša-liniams asmenims, kurie nėra nei šių gėrybių

gamintojai nei jų vartotojai. Rinka nepajėgi įvertinti ribinės naudos ar

ribinės žalos, susijusių su išorės efektais, todėl gėrybės kainoje jie

neatsispindi, o tai reiškia, kad rinkos mechanizmas negali užkirsti kelio

neigiamoms gamybos ar vartojimo pasek- mėms. Išorės efektai gali būti ne

tik neigiami. Kai kurių gėrybių gamyba ir vartojimas sąlygoja taip pat ir

teigiamus išorės efektus, bet kaip ir neigiamų atveju rinka nėra pajėgi

priversti papildomos naudos gavėją sumokėti už ją. Šių gėrybių teikiama

visuomeninė ribinė nauda žymiai viršija jų ga -mybos visuomeninius ribinius

kaštus, ir todėl konkurencinė rinka negali efektyviai aprūpinti jomis

vartotojų.

3.Netobulas išteklių paskirstymas tarp dabarties ir ateities.

Gyvenimas ir pažanga kasdien daro savo pataisas sudėtingame ekonomikos

mechanizme – atsiranda naujų rinkų, kurių anksčiau nebuvo ir todėl

konkurencinė rinka negalėjo įtraukti jų į iš- teklių paskirstymo procesą.

Šiuo atveju susiduriame su ta problema, kad konkurencinė rinka daž-

niausiai negali numatyti ir apskaityti būsimų ribinių kaštų ir palyginti jų

su būsima ribine nauda. Rinka negali paskirstyti išteklių tarp dabarties ir

ateities, kainomis signalizuojama vartotojui, kiek jis turi išleisti pinigų

dabar, o kiek sutaupyti poreikiams tenkinti arba skatindama gamintoją neplė-

sti gamybos apimties, o dalį kapitalo investuoti į mokslinius tyrimus arba

darbuotojų mokymą.

4.Informacijos stygius

Tiek vartotojas tiek gamintojas negali turėti visos informacijos, nes

jos rinkimas yra labai brangus ir daug darbo reikalaujantis

procesas.Informacijos stygius tampa dar vienu rinkos ribotumo šaltiniu.

Kartais gamintojas nėra suinteresuotas pateikti visą informaciją apie

prekę, jei tai galėtų sumažinti jos paklausą rinkoje.

2.Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje

Aptarę problemas susijusias su rinkos mechanizmo ribotumu, matome, kad

vien rinka yra nepajėgi užtikrinti gamybos bei jos išteklių paskirstymo

efektyvumo ekonomikoje. Ekonomistai įvertindami konkurencinės rinkos

santykių pranašumus ir trūkumus pritaria tam, kad valstybė turi atlikti tam

tikrą vaidmenį ekonomikoje, arba papildydama rinkos santykius valstybinio

reguliavi- mo elementais, arba ne rinkos metodais spręsdama tuos klausimus,

kurių rinka efektyviai spręsti negali.

Šiuolaikinėje mišrioje ekonomikoje valstybė atlieka keturias

pagrindines funkcijas:

1. Nustato teisinius rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindus.

Vyriausybė įstatymais, nutarimais formuoja taisykles, pagal kurias

namų ūkiai, verslas, taip pat ir pati vyriausybė dalyvauja

ekonominėje veikloje, grindžia savo tarpusavio santykius.

2. Rengia ir įgyvendina makroekonominę stabilizacijos politiką.

Šia funkcija vyriausybė bando sušvelninti ekonominio augimo

cikliškumą, imdamasis priemonių išvengti ilgalaikiam nedarbui,

ekonominiai stagnacijai, aukštam infliacijos lygiui. Pagrindinės šių

priemonių yra monetarinė ir fiskalinė politikos.

3. Įtakoja išteklių paskirstymą (alokaciją) siekdama didesnio

ekonominio efektyvumo.

Vyriausybė bando paveikti išteklių paskirstymą ekonomikoje siekdama,

kad į pagrindinius ekono- mikos klausimus ką? ir kaip? gaminti būtų

atsakoma, atsižvelgiant į visus visuomenės poreikius. Šia prasme

vyriausybės vaidmuo yra ypatingai svarbus, aprūpinant vartotojus

visuomeninėmis gėrybė- mis, kurių rinka pateiktų per mažai arba

visai nepateiktų, o taip pat ekonominėmis ir administraci- nėmis

priemonėmis ribojant arba skatinant gėrybių su neigiamais bei

teigiamais išorės efektais gamybą ar vartojimą, užkertant kelią

gamtos teršimui ir pan.

Netobulos konkurencijos sąlygomis vyriausybė taip pat didesniu ar

mažesniu mastu veikia efektyvesnių ribotų gamybos išteklių paskirstymą ir

panaudojimą.

4. Rengia gyventojų pajamų, kurias lemia rinkos santykiai, perskirstymo

programas.

Vyriausybė atlieka pajamų perskirstymo funkciją, tai yra stengiasi,

kad visi visuomenės nariai galėtų tenkinti savo esminius poreikius

maistui, būstui, sveikatai ir t.t. Stengdamasi įgyvendinti

ekonominės politikos tikslus, vyriausybė įstatymais arba

netiesioginio ekonominio reguliavimo priemonėmis stengiasi skatinti

vienokią ar kitokią ekonominę veiklą, kreipti ją visuomenės tikslų

realizavimo linkme.

3.Žemės ūkis besikeičiančioje ekonomikoje

Ekonominio vystymosi pradžioje dauguma šalies gyventojų gyvena ir

dirba kaime. Žemės ūkio įnašas į šalies pajamas yra didžiausias, tačiau

darbo našumas žemės ūkyje lieka vis tiek mažas. Ekonominio augimo metais

darbo jėga persikelia į kitas veiklos
didėja likusios ūkio

darbo jėgos našumas, auga neūkiniai sektoriai, o į šalies pajamas įplaukia

vis mažesnė ir mažesnė dalis iš žemės ūkio. Vėlesnėse vystymosi pakopose

paslaugų sektorius pralenkia pramonę, nes su- teikia daugiausiai darbo

vietų.

Tačiau daugelis besivystančių šalių ir kai kurios centralizuoto

planavimo šalys pačios įsiti- kino, kad apleistas žemės ūkis kelia pavojų

bendram vystymuisi. Tai sąlygojo viena iš svarbiausių – žemės ūkio krizė,

kurią sukėlė perprodukcija, perkybos žemės ūkio produktais laisvėjimas,

mažė- jančios šių produktų kainos ir menkos žemdirbių pajamos, taip pat

intensyvaus ūkininkavimo neigiamos ekologinės pasekmės.

Žemės ūkis skatina vystymąsi ne tik sukurdamas darbo vietas: spartus

žemės ūkio našumo augimas leidžia tiekti papildomai maisto produktų

augančiam miesto gyventojų skaičiui mažesnė- mis kainomis. Tai tampa vis

labiau aktualu, nes vienam gyventojui tenkančios produkcijos kiekis yra

nedidelis, o gyventojų skaičius daugelyje besivystančių šalių nuolat auga.

Ūkio pajamų augimas vis didesnio našumo dėka plečia žemės ūkio ekonominių

išteklių ir vartojamų prekių iš pramoninio sektoriaus rinką. Eksportuojant

žemės ūkio produkciją uždirbama užsienio valiutos, kurią galima panaudoti

perkant gamybos priemones, reikalingas pramonės vystymui.

Išvystytos rinkos ekonomikos žemės ūkio vaidmuo yra kitoks. Efektyvi

maisto produktų sis- tema spartina bendrą ekonomikos vystymąsi. Tačiau

žemės ūkis tapo ganėtinai mažu ekonomikos sektoriumi. Jo našumas aukštas, o

miesto gyventojų maisto poreikiai yra nesunkiai patenkinami net esant mažai

darbo jėgai. Nors darbo jėga ir toliau pereina iš žemės ūkio į kitas

veiklos sritis, tai jau nebeturi didelės reikšmės ekonomikos augimui.

Vidaus ir tarptautinė rinkos vis labiau perpildomos žemės ūkio produkcijos,

kuri dažnai parduodama mažomis kainomis. Žemės ūkio sektoriui tenka sunkiai

prisitaikyti, o tai dar labiau apsunkina lėtas ekonomikos vystymasis ir

aukštas nedarbo lygis.

4.Žemės ūkio prisitaikymo problema

Augant pajamoms, vartotojų išlaidos maisto produktams proporcingai

mažėja (koefi- cientas neigiamas). Taip gali atsitikti su kai kuriais

pagrindiniais maisto produktais (duona, bul- vės, cukrus ir t.t.), dažnai

vadinamais ,,žemesnės klasės” prekėmis. Pastebėta, kad pajamų lanks-

tumas didelių pajamų rinkos ekonomikoje yra mažesnis negu sutartinis

maisto produktų viene- tas ir netgi turi neigiamos įtakos kai kurioms

nekokybiškoms prekėms. Kitaip sakant, augant pajamoms, ne žemės ūkio

produktų paklausa didėja sparčiau negu žemės ūkio produktų.

Tai reiškia, kad netgi jeigu žemės ūkio sektorius ir labai

išsiplėstų, vis tiek bus mažesnė ekonomikos dalis. Žemės ūkio produkcijos

padidintas eksportas ir/arba sumažintas importas gali tai atsverti: iš

tikrųjų žemės ūkio politika daugelyje išsivysčiusios rinkos ekonomikos

šalių paju- to šią įtaką. Bet aišku, kad ką šiuo atžvilgiu vienos šalies

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1822 žodžiai iš 6070 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.