Pelno paskirstymas ir jo atvaizdavimas finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje2004 metų finansinė atskaitomybė – pirmoji parengta pagal Verslo apskaitos standartus. Nauja tvarka finansinėje apskaitoje bus registruojamas ir eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintas pelno paskirstymas. Pelno paskirstymą ir pateikimą finansinėje apskaitoje bei finansinėje atskaitomybėje aptarsime nagrinėdami kai kurias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Verslo apskaitos standartų nuostatas.
Akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs finansinę atskaitomybę, turi paskirstyti ir bendrovės pelną (nuostolius), vadovaudamasis ABĮ 59 straipsnio nuostatomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal ABĮ 58 str. 4 dalį kai kurių bendrovių metinė finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta audito įmonės. Tokiu atveju visuotinis akcininkų susirinkimas gali tvirtinti tik audituotą finansinę atskaitomybę.
Bendrovės paskirstytinąjį rezultatą pagal ABĮ sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų ir akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma. Taigi nesvarbu, ar bendrovė dirbo pelningai, ar nuostolingai, finansiniams metams pasibaigus, apskaičiuotą veiklos rezultatą – pelną (nuostolius) akcininkai turi paskirstyti: nustatyti, kiek ir kokiems tikslams skiriama uždirbto pelno, arba kaip nuostoliai bus dengiami ar keliami į kitus metus.
ABĮ 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių) paskirstymą. Vadovaujantis šiuo straipsniu, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma:
• pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;
• pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;
• pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;
• pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti;
• pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;
• nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus.
Privalomasis rezervas
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti skiriama pelno dalis privalomajam rezervui sudaryti. Jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į šį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno, kol bus pasiektas minimalus rezervo dydis. Sudarytas rezervas, kuris yra ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Jei rezervas panaudojamas, sekančiais ataskaitiniais laikotarpiais jis vėl turi būti sudarytas iš paskirstytinojo pelno iki privalomos minimalios ribos. Bendrovė gali sudaryti ir didesnį rezervą, negu reikalauja įstatymas. Minimalią ribą viršijanti dalis vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais be jokių apribojimų gali būti perskirstyta. Rezervas savoms akcijoms įsigyti
Vadovaudamasi ABĮ 54 straipsnio „Bendrovės teisė įsigyti savas akcijas“ redakcija, įsigaliojusia nuo 2004 m. sausio 1 d., bendrovė (ir akcinė, ir uždaroji akcinė) gali įsigyti savas akcijas, jeigu bendrovėje yra sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą. Atrodo, viskas aišku ir suprantama. Vis dėlto taip nėra. ABĮ 59 straipsnio „Pelno (nuostolių) paskirstymas“ 2 d. 7 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodoma akcinės bendrovės pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti. Kitaip tariant, imperatyviai nustatoma, kad akcinės bendrovės dalį pelno privalo skirti į šį rezervą, o uždarosioms akcinėms bendrovėms, jei jos ketina ateityje įsigyti savo akcijas, toks reikalavimas nekeliamas. Nors ABĮ 54 straipsnyje, kuriame aptariama bendrovės galimybė įsigyti savas akcijas, nedviprasmiškai nurodoma, kad ir uždarosios akcinės bendrovės savo akcijas gali įsigyti tik tuo atveju, jei jose sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Susidaro keista situacija: akcijų įsigyti gali tik tada, jei sudarytas specialus rezervas, tačiau kaip jis sudaromas, neaptariama. Galima spėti, kad tai įstatymų leidėjo neatidaus darbo rezultatas – įstatymo nuostatą, draudžiančią uždarosioms akcinėms bendrovėms įsigyti savo akcijas, panaikino, o kitų nuostatų, kurios susijusios su šiuo dalyku, nepatikslino – nenurodė, kad jos turi būti taikomos ne tik akcinėms, bet ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Atsižvelgiant į tai ir mėginant suvokti, kaip uždarosios akcinės bendrovės galėtų įgyvendinti teisę įsigyti savo akcijas, galima spėti, kad ABĮ 59 straipsnio formuluotė dėl pelno dalies skyrimo savų akcijų įsigijimo rezervui galioja ir uždarajai akcinei bendrovei, jeigu ji ketina supirkti savo akcijas. Priešingu atveju, jeigu uždaroji akcinė bendrovė pagal ABĮ 59 straipsnio nuostatas nesudariusi specialaus rezervo supirktų savas akcijas, ji pažeistų ABĮ 54 straipsnio nuostatą.