1. FINANSŲ TARPININKAI
Finansų tarpininkai skirstomi į tris grupes:
1. depozitinės finansinės institucijos. (bankai ir kredito tarptautinės
organizacijos, kurios lėšas gauna iš surinktų taupomųjų indėlių).
2. nedepozitinės finansinės institucijos. (draudimo kompanijos, pensijų ir
kt. fondai, kurie padeda jų klientams taupyti ir išvengti didelių
nuostolių, įvykus nelaimingam atsitikimui).
3. investicijų tarpininkai. (jie siūlo savo paslaugas, kai reikalingos
ilgalaikės investicijos arba esant reikalui skubiai parduoti
vertybinius popierius).
Finansų tarpininkavimo procesas
Čia susiduria dvi pusės: skolininkai ir skolintojai. O kadangi jų
tikslai prieštaraujantys, todėl atsiranda finansiniai tarpininkai (bankai,
kredito unijos, draudimo kompanijos, pensijų fondai).
Skolininkų tikslai:
• ilgalaikis kreditas;
• sutikimas dalintis rizika;
• dideli kreditai;
• „protingos“ palūkanos.
Finansinės institucijos, kaip ir kredito verslo organizacijos, naudoja
savo veikloje pagrindinius išteklius, t.y. dardo žemių, kapitalo ir valdymo
įgūdžius siekdamas savo tikslų: maksimalus pelnas, rinkos išplėtimas. Jos
vykdo savo veiklą, kurios rezultatas yra įvairios finanasinės paslaugos.
2. EKONOMINĖ IR FINANSINĖ FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ APLINKA
Ją įtakoja: palūkanų norma, skolinamieji fondai ir paklausa
gryniesiems pinigams.
a) Palūkanų norma
Palūkanų normos kitimas, ypač jei jis neprognozuojamas, gali sukelti
rimtų problemų finansinių institucijų veikloje, kadangi jos didele dalimi
apsprendžia finansinių institucijų uždirbamas pajamas. Palūkanų normą
įtakoja skolinamųjų lėšų pasiūla ir paklausa. Lėšos paskoloms teikti arba
vertybiniams popieriams pirkti gali būti surenkamos iš: gyventojų ar
organizacijų santaupų, padidėjusios pinigų pasiūlos ir kapitalo įvežimo.
Skolinamųjų lėšų paklausą sužadina:
• investuotojai, kurie nori įgyti turtą.
• deficitas, kurį turi padengti vyriausybė skolintomis lėšomis.
• Gyventojų bei organizacijų noras skolintis ar noras sumažinti savo pačių
kitiems skolinamas sumas padidina savo pačių laikomus grynuosius pinigus.
Palūkanų normos kitimas glaudžiai susijęs su verslo įtaigų poreikių
kreditavimu. Pageidaujama daugiau skolintis, kai tikimasi jog pajamos iš
verslo viršys palūkanas. Akivaizdu, jog 10% palūkanos atsipirks jei kredito
kaštai bus mažesni už palūkanas. Be to, poreikis kreditams turi ir
psichologinį aspektą priklausomai nuo visuomenėje vyraujančios pesimistinės
ir optimistinės nuostatos.
Palūkanų normos kitimas gali neadekvačiai įtakoti poreikį įtakoti
poreikį skolintis t.y. nedideli pokyčiai gali iššaukti didelius
investicinius pokyčius arba didelė palūkanų normos kitimai sąlygoja
nedidelius investicinius pokyčius.
Tai rodo, kad monetarinės politikos poreikis gali būti mažesnis negu
skolininkų ateities perspektyvos.
b) Skolinamieji fondai
Skolinamųjų lėšų paklausą sužadina: investuotojai, kurie nori įsigyti
turtą, deficitas, kurį turi padengti vyriausybė skolintomis lėšomis,
gyventojų bei organizacijų noras skolintis, padidina savo pačių laikomus
grynuosius pinigus.
Pageidaujama daugiau skolintis, kai tikimasi, kad pajamos iš verslo viršys
palūkanas. Be to, poreikis kreditams turi ir psichologinį aspektą,
priklausantį nuo visuomenėje vyraujančios pesimistinės ir optimistinės
nuostatos.
Palūkanų normos kitimas gali neadekvačiai įtakoti poreikį skolintis.
Tai rodo, kad monetarinės politikos poveikis gali būti mažesnis negu
skolininkų ateities perspektyvos.
Kitas svarbus skolintų lėšų paklausą įtakojantis veiksnys yra susijęs
su atsargų apimties bei ilgalaikio turto apimčių kitimu. Atsargų apimtys
dažniausiai apsprendžia prekių paklausą. Sumažėjus perkamajai galiai ar
paklausai atskiroms prekių grupėms, padidėja gatavų gaminių atsargos ir
poreikis trumpalaikėms paskoloms. Tai įtakoja ir palūkanų normą.
Intravertus palūkanų normos kitimas beveik neveikia atsargų apimčių.
Ilgalaikės paskolos susiję su investicijomis, įtakoje ilgalaikių paskolų
palūkanos, bei kurios vyrauja mažiau jautrus palūkanų normų svyravimas.
Vyriausybės poreikis skolintis yra beveik nejautrus palūkanų normų
svyravimui, kadangi sprendimai šioje srityje priklauso nuo vyriausybės
vykdomos politikos. Skolintų finansų pasiūlai įtaką daro gyventojų noras
taupyti. Palūkanų normą gali ženkliai įtakoti atskirų gyventojų grupių
sprendimai, tačiau mažai paveikia bendrąsias santaupų apimtis.
Didžiausią įtaką skolintų finansų pasiūlai turi pinigų politika
vykdoma Centrinio banko. Šioje srityje svarbiausias mechanizmas yra
privalomųjų atsiskaitymų norma bei palūkanų norma, už kurią Centrinis
bankas skolina finansinėms institucijoms.
c) Paklausa gryniesiems
pinigams
1. Santaupos
2. Santaupos + Kapitalo įvežimas
3. Sankaupos + Kapitalo įvežimas + Pinigų pasiūlos padidėjimas = Bendrajai