TURINYS
ĮVADAS 3
Kontrolės esmė 4
Kontrolės procesų tipai 6
Kontrolės proceso etapai 7
Standartų nustatymas 7
Veiklos įvertinimas 8
Veiklos ir standartų palyginimas 8
Reikiamo veiksmo pasirinkimas 8
Operacijų kontrolė 9
Elgesio kontrolė 9
Finansų kontrolė 10
Struktūros kontrolė 11
Strateginė kontrolė 11
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13
ĮVADAS
Ši valdymo forma apibūdinama kaip turinti įmonės šeimininką (šeimininkus) ir profesionalų valdymą. Pirmieji atlieka kontrolės funkciją ir yra įmonės stabilumo simbolis bei garantas. Antrieji tiesiogiai vadavauja įmonei, realizuodami įstatymų leidybos ir vykdomąsias funkcijas.
Šioje temoje sužinosime kodėl reikalinga kontrolė; kontrolės sistemų tipus; kontrolės procesų tipus; kontrolės procesų etapus; penkis kontrolės pavyzdžius.
Kontrolės esmė
Kontrolė- tai bet kurios veiklos srities tikrinimas, priežiūra, stebėjimas. Be kontrolės negalima jokia veikla, nes ji palaiko organizacijos judėjimą reikiama kryptimi, bet kuriuo momentu patikrina , kaip jos veikla atitinka normas ir kaip tikslingai ji nukreipta siekti tikslų. Daugumoje literatūros šaltinių teigiama, jog nekontroliuojamos veiklos nuostoliai esti didesni nei tie, kurie būna pažeidus kitas valdymo funkcijas. Kontroliuojamos visos įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos sritys. Kontrolė apima buvusią, esamą ir būsimą veiklą (Stoner J., 2000 m., 550 psl.).
Ūkyje taikoma trijų lygių kontrolės sistema:
• Vidinė kontrolė. Ją atlieka vadovai, o didesnėse įmonėse įkuriamos vidinės kontrolės tarnybos, kurios savo veiklą organizuoja pagal įmonės vadovybės patvirtintus nuostatus.
• Išorinė kontrolė. Ją atlieka nepriklausomos audito įmonės pagal su organizacijomis sudarytas sutartis. Visos audito įmonės ir nepriklausomi auditoriai savo darbe turi vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartais (Bagdonas E., Bagdonienė A., 2005 m., 164 psl.).
• Valstybės kontrolė. Tai Seimo, Vyriausybės, ministerijų, valstybinių įstaigų ir organizacijų finansinės ūkinės veiklos kontrolė. Lietuvoje ją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerijos Revizijos departamentas bei Valstybės kontrolės departamentas. Pastarasis yra Seimui atskaitinga kontrolės institucija, kuri prižiūri, ar teisėtai valdomasir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas (Daujotienė A.,1995 m.).
Čia bus nagrinėjama tik vidinė kontrolė, jos proceso etapai. Vidinės kontrolės efektyvumą nulemia kiekvienas darbuotojas, dirbantis organizacijoje, o kontrolė savo ruožtu padeda pasiekti efektyvių veiklos rezultatų. Taigi informacija apie kontrolę- kokia ji, kaip vyksta ir kas ją turi ir gali atlikti ir kodėl, turi turėti kiekvienas darbuotojas, o ypač aukštesnio ar žemesnio lygio vadovas.
Taigi kontrolė- būtina ir natūrali kiekvienos visuomenės funkcionavimo sąlyga, nes ji padeda efektyviai siekti rezultatų. J. Mackevičius kontrolės sąvoka aiškina dviem aspektais: iš kibernetikos ir kalbos pozicijų.
Kibernetikoje kontrolė yra susijusi su veiklos reguliavimu ir tikrinimu ir apima veiksmus, kurie įgalina siekti norimų tikslų, todėl ji susijusi su tikslo sąvoka.
Kontroliuojama situacija kalboje suprantoma kaip teigiamas dalykas, nekontroliuojama situacija- bloga ir nepageidautina; kontroliuojamas- tai tinkamas, pageidautinas elgesys. Šiais aspektais kontrolė apibrėžiama kaip įmonės veiklos reguliavimo ir tikrinimo procesas. Kontrolė- tai savotiška garantija, kad įmonė veikia ir kad tai leis jai pasiekti savo tikslus. Jei įmonė nesilaiko strategijos, kuri atitinka numatytą kursą, tai galima teigti, kad ji nekontroliuojama. Taigi organizacija be efektyvaus kontrolės proceso negalės pasiekti savo tikslų, o jei pasieks, negalės sužinoti (Mackevičius J., 1994 m., 180 psl.).
Kontrolės tikslas- padėti organizacijai adaptuotis pasikeitus sąlygoms, mažiau daryti klaidų, susitvarkyti su vidaus problemomis ir minimizuoti sąnaudas.
Šiandieninėje verslo aplinkoje visos organizacijos turi būti pasirengusios pokyčiams. Jei vadovai galėtų nustatyti tikslus ir pasiekti juos akimirksniu, kontrolė nebūtų reikalinga. Tarp tikslo nustatymo ir rezultatų pasiekimo momentų gali daug kas pasikeisti- ir veiklos kryptis, ir netgi pats tikslas. Gerai organizuota kontrolės sistema padeda vadovams numatyti, tikrinti ir reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Kita vertus, nelanksti sistema gali veiklą nusmukdyti žemiau leistino lygio. Veikloje visada pasitaiko klaidų. Dažnai pasikartojančios smulkios klaidos gali tapti labai rimtos. Kontrolė padeda bent jau sumažinti jų skaičių, neleidžia kartotis toms pačioms klaidoms. Kai įmonė gamina vieną produktą iš vienos medžiagos, turi paprastą struktūrą ir tenkinasi vienodais reikalavimais produktui, vadovams užtenka paprasčiausios kontrolės sistemos, kad veikla rutuliotųsi norima kryptimi. Tačiau organizacijoms, kurios gamina daug produktų iš įvairių žaliavų ir turi didelę rinkos dalį, sudėtinę organizacijos struktūrą ir daug konkurentų, reikia taikyti sudėtingą kontrolės sistemą, kurti atskirus skyrius tam darbui atlikti. Dar viena kontrolės užduotis- mažinti išlaidas. Taigi, kai
kontrolė efektyvi, ji gali padėti sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą (Bagdonas E., Bagdonienė A., 2005 m., 160 psl.).
Dažniausiai pateikiami planavimo, organizavimo, kadrų parinkimo ir kontrolės etapai.
Visos valdymo funkcijos yra glaudžiai tarp savęs susijusios, o kiekviena atskirai yra specifinė veiklos sritis. Paprastai visi šie etapai vyksta iš eilės nurodyta tvarka, tačiau veiklos procese gali būti šokinėjama nuo vieno prie kito. Kontrolė skirstoma pagal valdymo hierarchijos lygį organizacijoje.
Žemiausiajame lygyje operacijų kontrolė apima gamybos procesą, kur organizacijos ištekliai paverčiami produktais ir paslaugomis . Elgesio kontrolė- tai darbuotojų veilos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo pareigas, o finansų kontrolė siejasi su organizacijos finansiniais ištekliais.
Aukštesniajame lygyje struktūros kontrolė siejasi su tuo, kaip organizacijos struktūros elementai (padaliniai) atlieka funkcijas.
Aukščiausiajame lygyje strategijos kontrolė seka, kaip efektyviai organizacijos veiklos strategijos padeda jai siekti tikslų.
Skirtingi lygiai lemia specifinius kontrolės proceso etapų ypatumus, todėl analizuosime visus kontrolės proceso etapus ir su jais susijusias problemas bei kontrolės procesą visuose lygiuose.
Kontrolės procesų tipai
Apibendrintai galima pateikti dvi kontrolės proceso sistemas.
Pirmoji- tai kompleksinė profilaktinės, lygynamosios ir grįžtamosios kontrolės sistema. Visose veiklos srityse yra trys skirtingi kontrolės taikymo laikotarpiai.