Įvadas:
Šio kursinio darbo tikslas – išnagrinėti darbuotojų samdą.
1992 m. „Snaigė“ buvo įregistruota kaip akcinė bendrovė. Tačiau pati pradžia – 1963 m., kai šaldytuvų gamykloje buvo sukurti pirmieji septyni buitinių šaldytuvų modeliai. Keturiadešimties metų patirtis bei faktas, kad „Snaigė“ iki šiol yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja ne tik Lietuvoje, bet Baltijos šalyse, bendrovei atveria dideles galimybės. Personalas dažniausiai yra ir stiprioji, ir silpnoji organizacijos grandis, nes kiekvieno darbuotojo individualūs darbo rezultatai yra visos organizacijos veiklos veiksmingumo padrindas. Įmonėje dirba kvalifikuoti darbuotojai. Šiandien kompanijoje dirba 1850 žmonių. Darbuotojų kvalifikacijai kelti kasmet skiriama nemažai lėšų. „Snaigės“ techninis personalas nuolat domisi naujausiais mokslo pasiekimais, vadybininkai dalyvauja įvairiuose kursuose bei seminaruose. Be to, darbuotojai skatinami mokytis užsienio kalbų. Dėl šių investicijų kasdien gerėja darbo kokybė, įgyvendinama nemažai naudingų mokslo laimėjimų, nestinga kūrybiškų pasiūlymų.
Darbuotojo įdarbinimas pagal darbo sutartį apima labai daug aspektų. Jo priėmimas – atsakinga užduotis vadovui, nes su šiais žmonėmis jis turės dirbti ilgą laiką. Tai ir jų atranka, tam tikrų dokumentų pareikalavimas, darbo sutarties sudarymas, supažindinimas su būsimomis darbo sąlygomis, instruktavimas saugos darbe klausimais ir kt. Visų šių aspektų nežinojimas (ar nevykdymas) gali sukelti darbdaviui tam tikrų neigiamų padarinių (administracinės baudos, darbo ginčų pralaimėjimas).
Perskaičius šį darbą galima sužinoti su kokiais sunkumais susiduria įmonė, organizacija norinti priimti naują darbuotoją.
DARBUOTOJŲ SAMDOS SUNKUMAI IR PROBLEMOS
Darbdavys, norėdamas įdarbinti darbuotoją pagal darbo sutartį, turi daug galimybių
jam pasirinkti: gali paduoti į spaudą skelbimą, kad yra reikalingi darbuotojai, gali paskambinti pats pagal skelbimą ieškantiems darbo, pasinaudoti Darbo biržos arba privačių įdarbinimų biurų paslaugomis, skelbti konkursą tam tikroms pareigoms eiti ir pan. Suradus tinkamą kandidatą, su
juo sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją tvarką
nustato LR darbo sutarties įstatymas (toliau – DSĮ). Šio įstatymo 1 str. 2 ir 3 dalyse numatyta, kad darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su paslaugų valstybės tarnautojais, komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų darbuotojais, renkamaisiais darbuotojais, namudininkais, mokiniais (isskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta rvarka su jais sudaromos mokymo sutartys), stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys tokių darbuotojų darbo santykius, jeigu šis įstatymas to nedraudžia. Darbo santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse,
ypatumus nustato tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai ir kolektyvinės
sutartys. Kituose normimuose aktuose gali būti nustatyti ir kitų darbo teisinių santykių ypatumai (pavyzdžiui, dirbant viešuosius darbus; santykių, atsiradusių praktinio mokymo ir darbo praktikos metu).
Priėmus sprendimą dėl darbuotojo samdos, darbuotojų skyriuje tvarkomi formalumai, susiję su darbuotojo įdarbinimu organizacijoje:
q sudaroma darbo sutartis, priėmimą į darbą įforminant įsakymu;
q darbuotojas supažindinamas su būsimojo darbo pareigomis ir sąlygomis, kolektyvinio darbo sutartimi ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis;
q vedamas įvadinis darbo, priešgaisrinės ir civilinės saugos instruktavimas;
q atliekama medicininė apžiūra;
q remiantis darbuotojo pateiktais dokumentais (pasu arba leidimu nuolat gyventi Lietuvoje, išsimokslinimą ar profesinį pasirengimą patvirtinančiais atestatu, diplomu, kvalifikacijos
tobulinimo pažymėjimu, socialinio draudimo pažymėjimu ir kitais, kurių reikalauja darbuotojų skyrius), užpildoma asmens kortelė, kurioje nuolatos fiksuojama informacija apie darbuotoją.
Priėmimą į darbą reglamentuoja ,,Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas“,
kuris numato bendrąją darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką.
Darbo sutartis, kaip skelbia darbo sutarties įstatymas, yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu [LR DSĮ 4 str. 1d.].
Darbo sutartis atspindi ne tik darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimus, bet ir jų teises,
sutarties galiojimo terminą.
Būtinos darbo sutarties sąlygos:
Su darbuotoju turi būti sudaryta darbo sutartis pagal 1996 m. balandžio 17 d. LR Seimo patvirtintą tipinę darbo sutarties formą (patvirtinta forma su patikslinimais įsigaliojo 1996 m. liepos 7 d.). Si tipinė forma yra privaloma, jos keisti negalima.
Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Kolektyvinės darbo sutarties sudarymo atveju darbuotojams atstovauja
profesinė sąjunga. Darbuotojas – tai fizinis asmuo, kuris realizuodamas savo fizinius ir protinius sugebėjimus, atlieka sutartyje numatytą darbo funkciją. Darbuotojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų. [LR DSĮ 4 str. 2 d.] Tam tikriems darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, esantį šiame sąraše. Tokiu atveju nepilnamečius galima priimti tik su vieno iš tėvų ar kito faktiškai juos globojančio asmens ir mokyklos, kurioje mokosi nepilnametis, sutikimu, tik tada, jei darbas nekliudo jiems lankyti mokyklą.
Darbdavys yra ta darbo sutarties šalis, kuri turi suteikti darbą, mokėti sutartą užmokestį bei užtikrinti įstatyme ir kituose susitarimuose numatytas darbo sąlyga.
Darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Sudarant darbo sutartį, darbdaviai (jo įgalioti asmenys) dažnai sąmoningai ar nesąmomngai daro klaidų, kurios vėliau lemia potencialius ginčus. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalosulygt i dėl būtinųjų sutarties sąlygų. Lietuvos
Respublikos darbo sutarties įstatyme nurodytos trys būtinosios sąlygos:
q darbo vieta;
q darbo funkcija:
q darbo apmokėjimo sąlygos.
Darbo sutartyje būtina nurodyti darbuotojo darbo vietą. 1996 metų balandžio 7 dieną paskelbtame Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo papildyme buvo patvirtinta tipinė darbo
sutarties forma, kurioje reikalaujama nurodyti konkrečią darbo vietą (konkrečiau – padalinį). Iki tol buvo nurodoma tik darbovietė, o darbo vietą buvo būtina nurodyti tik esant šalių susitarimui.
Tipinėje darbo sutarties formoje darbo funkcija apibrėžiama nusakant darbo, pareigų pavadinimą, kvalifikacinę kategoriją; jei asmuo priimamas mokinio pareigomis, tai irgi turėtų būti pažymėta. Ši sąlyga sukelia šiokių tokių nesklandumų, nes darbdavys, siekdamas naudos sau, stengiasi, kad darbuotojo funkcijų sąrašas daugiau ar mažiau būtų nebaigtinis. Darbuotojas, savo ruožtu, siekia, kad funkcijų būtų kuo mažiau. Šias sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo vienašališkai keisti yra draudžiama. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio (darbo sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius darbus, ypatumai nustatyti LR Vyriausybës 1994 03 07 nutarime Nr. 154) ir kt.). Salių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti (išbandymas, ne visas darbo laikas it t.t.).
Dokumentai, būtini priimant į darbą:
Darbo sutarties formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 17 straipsnis. Pagal jį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų. Ji sudaroma raštu, pagal tipinę formą, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1996 metų balandžio 17 dienos pakeitimu. Sutarties sudarymas pagal šią formą turi trūkumų, nes įstatymas nenumato padarinių, nesilaikant rašytinės formos.
Kad darbuotojas galėtų sudaryti darbo sutartį, jis turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus. Visų pirma jis turi pateikti asmenį liudijantį dokumentą (asmenybės, teisinio statuso ir amžiaus nustatymui), taip pat, pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, darbdavys turi teisę pareikalauti iš darbuotojo, jei darbas į kurį jis bus priimtas, reikalauja tam tikro išsimokslinimo, profesinio pasirengimo ar sveikatos būklės, tai patvirtinančius dokumentus. O priimamas į darbą nepilnametis nuo 14 iki 16 metų – gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito jį faktiškai auginančio asmens raštišką sutikimą (asmenų nuo 13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki18 metų darbo sąlygas ir įdarbinimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1996 09 11 nutarimas Nr. 1055). Karo prievolininkai privalo pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vietą. [LR karo prievolės įstatymo 29 str. 1 d. 5 p.]
Darbuotojas taip pat turi pateikti ir socialinio draudimo pažymėjimą, kuriame darbdavys, nustatyta tvarka daro įrašus. Socialinio draudimo pažymėjimas yra svarbiausias dirbančio asmens dokumentas, jame yra visa informacija apie visus darbuotojo legaliai dirbtus darbus, jų stažą, socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Jei darbuotojas neturi socialinio draudimo pažymėjimo, darbdavys išduoda pažymą jam gauti. Darbdavys taip pat turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.
Darbo sutarties laikotarpis:
Darbo sutartis gali būto neterminuota arba tenrminuota. Pastaruoju atveju, rerniantis DSĮ 9 straipsniu, laikotarpis negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip. Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuojas arba tai nustato kiti įstatymai. Darbo
laikotarpis gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorines datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Terminuota darbo sutartis, kuri darbuotojui nenaudinga, nes jos nutraukimas, jei inicijuojamas iš darbuotojo pusės, yra labai komplikuotas; darbdavys, besibaigiant sutarties galiojimo terminui, gali ją nutraukti, nesilaikydamas jokių garantijų. Maksimalus tokios sutarties terminas yra penki metai. [LR DSĮ 9 str. 1 d.] Jis nustatomas šalių susitarimu arba yra numatytas įstatymuose. Jeigu darbo surartyje jos laikotarpis nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis . [LR DSĮ 10 str.]
AB “Snaigė” išbandymas priimant į darbą:
Darbo sutartyje galima nustatyti ir išbandymo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip trys menesiai (į išbandymo terminą laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe, neįskaitomas). [LR DSĮ 13 str. 1 d. ]. Išbandymas gali būti nustatomas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, taip pat darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje. Išbandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas priimant Į darba: asmenis, kuriems nesukako 18 metų, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės, asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių, asmenis priimtus konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus, kitais įstatymų numatytais atvejais. [LR DSĮ 12 str. 3 d.] Ši sąlyga vienareikšmiškai naudinga darbdaviui, nes jis, esant nepatenkinamiems darbuotojo darbo rezultatams, supaprastinta tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 14 straipsniu, gali nutraukti darbo susitarimą (sutartį), nemokant išeitinės pašalpos.
Kitos darbo sutarties sąlygos:
Darbuotojui susitarus su darbdaviu, gali būti nustatytas ne visas darbo laikas – ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė. Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1995 01 09 nutarimas Nr. 21. Jeigu šalys susitarė, kad darbuotojas dirbs ne visą darbo laiką, darbo sutartyje būtina nurodyti, kas sutrumpinama (darbo savaitė, darbo diena) ir sutrumpinimo trukmę.
Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą 7 straippsnį šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato LR įstatymai. [LR DSĮ 7 str. 2 d.] Jeigi tokios sąlygos ir buvo nustatytos, jos negalioja ir vietoj jų reikia taikyti tam tikras darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose.
Darbo pradžia:
Nuo 2000 m. liepos 26 d. įsigaliojo Darbo sutarties įstatymo pakeitimas (2000 07 11 Nr. VIII-1 823), kuris nustato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t. y. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta darbdavio ir darbuotojo“. Kol šis pakeitimas nebuvo įsigaliojęs, darbdavys (jo įgaliotas asmuo) galėjo leisti darbuotojui pradeti dirbti be darbo sutarties. Tokiu atveju darbo sutartis buvo laikoma sudaryta ir darbdavys privalejo nedelsdamas ją įforminti.
Darbo sutartis tą pačią dieną įregistmojama įmonės darbo sutarčių registracijos žurnale, kurio forma ir darbo sutarčių registravimo taisykles patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausvbė 1996 07 30 nutarimu Nr. 912. Registruoti darbo sutartis žurnale neprivaloma, kai darbdavvs yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Darbuotojas jas privalo pradeti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys
įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumenta – darbo pažymėjimą (reikalavimas įsigaliojo nuo 2000 m. rugsėjo 26 d.). DSĮ nereglamentuoja šio pažymėjimo formos, tačiau nurodo, kad jame turi būti darbuotojo nuotrauka, vardas, pavardė, asmens kodas ir, aišku, įmonės, kurioje dirba darbuotojas, pavadinimas, darbdavio (ar jo įgalioto asmens) pareigos, vardas, pavardė, parašas bei antspaudas. Įrašyti kitus rekvizitus (pavyzdžiui, darbuotojo pareigas, darbo sutarties sudarymo datą ir jos numerį, galiojimo laiką, išdavimo datą) DSĮ nedraudžia. Kadangi šis įstatymas nepatvirtino darbo pažymėjimo tipinės formos ir neįgaliojo kitos institucijos tai padaryti, formą parenka pats darbdavys. Valstybinė darbo inspekcija yra paskelbusi darbuotojo darbo pažymėjimo formą, tačiau ji yra tik rekomendacino pobudžio. Darbo pažymėjimą darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Jeigu darbuotojas nesilaiko šios tvarkos (būdamas su ja supažindintas pasirašytinai), jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė.