Po karo TSRS Vyriausybė, išanalizavusi naftos produktų eksporto kelius iš
Rusijos gamyklų į Vakarų rinkas, geografiniu požiūriu tinkamesnius
pripažino Klaipėdos uostą. 1956m. miesto valdžia pritarė Maskvos sprendimui
steigti naftos bazę esamo naftos uosto teritorijoje ir skyrė 6ha sklypą.
1959m. lapkričio 27d. Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė pradėjo
savo veiklą – tą dieną priimtas pirmasis geležinkelio sąstatas iš Rusijos
su mazuto cisternomis, o gruodžio 29d. iš Klaipėdos išplaukė pirmasis
tanklaivis su naftos produktų kroviniu. Naftos produktai buvo atgabenami iš
Jaroslavlio, Permės, Riazanės ir kitų naftos perdirbimo gamyklų.
Klaipėdos TSRS teritorijoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinė
mazuto eksporto bazė. Pagal projektą galintis apdoroti 4,5mln. tonų naftos
produktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982m. per
Klaipėdą buvo eksportuota 6,4mln. tonų naftos produktų, o dar po kelerių
metų pasiekta 10,8mln. tonų riba.
1982 metais buvo įrengta nauja technologinė linija „geležinkelis –
tanklaivis“ pramoniniams tepalams perpilti. Tačiau visa kita terminalo
įranga ilgus metus dirbo be kapitalinio remonto ir buvo fiziškai
susidėvėjusi, neatitiko ekologinių reikalavimų. Todėl 1989m. Žaliųjų
judėjimo reikalavimui buvo apribotas geležinkeliu pervežamo mazuto kiekis
ir tuomet Maskvoje buvo numatyta skirti lėšų įmonės rekonstrukcijai.XXa. Pradžioje naftos produktų poreikiai kasmet augo. Po to, kai 1916
metais „Asiatic Petroleum Company“, vėliau tapusi kompanijos „Shell“
dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste pastatytos
pirmosios naftos produktų saugyklos – rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdoje
pradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos rinkoje dominavo „Shell“ ir
rusiškais naftos produktais prekiavusi „Sojuzneft“. Jos abi turėjo
daugiausia antžeminių rezervuarų, kuriuose iš viso tilpo apie 10 tūkst.
tonų žibalo, automobilinio ir aviacinio benzino. 1930 – 1933 metais naftos
uostas pagilintas iki 7 metrų, tačiau tanklauviams to neužteko: iš jūrose
stovinčių laivų kurą tekdavo perpilti į mažesnius laivus.
1937 metais Lietuvos bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 rezervuarus bendros
5600m3 talpos, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Be to, buvo
pastatytos talpyklis naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje
ir Pagėgiuose, bei įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo
gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir
Tuopsės. „Lietūkis“ planavo turėti net savo tanklaivį. Tačiau civilinio
uosto veiklą nutraukė 1939 metais Klaipėdos krašto prijungimas prie
Vokietijos ir po to prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Baigiantis karui
Klaipėda virto mūšio lauku ir griuvėsiais. Po karo Naftos uostas veikė kaip
laivus kuru aprūpinanti bazė.Vokiečių Livonijos ordinas 1252m. neatsitiktinai nusprendė pastatyti pilį
ten, kur Kuršių marių vanduo įsilieja į jūrą. Strateginiu ir geografiniu
požiūriu tai buvo pati patogiausia rytinės Baltijos pakrantės vieta. Saugi
navigacija sudarė sąlygas 16a. antroje pusėje per Klaipėdą nutiesti Vakarų
ir Rytų Europos šalis jungiantį prekybos kelią.
Ypatingai sparčiai Klaipėdos uostas ėmė plėstis 19a. antroje pusėje. Tam
įtakos turėjo miesto pramonės augimas: 1857m. pradėjo dirbti laivų
statykla, 1861m. pastatytas dujų fabrikas, nutiestas geležinkelis į
Karaliaučius, 1900m. baigtas įrengti žvejybos uostas ir t.t. Lietuvoje
kartu su Klaipėdos kraštu 1900m. veikė 3677 pramonės įmonės. Šio amžiaus
technikos išradimai pasiekė ir Lietuvą. Pavyzdžiui, pirmasis keturratis
automobilis su vidaus degimo varikliu Vokietijoje buvo sukurtas 1886m., o
Lietuvoje pirmasis keturių vietų lengvasis automobilis „Panhard-Levasseur“
užregistruotas 1896m. Nuo 19a. pabaigos lietuviai apšvietimui vietoj žvakių
pradėjo naudoti žibalą, kurio paklausa sparčiai didėjo iki 1930m., o iki
1940m. tai buvo daugiausia vartojamas naftos produktas. Iš užsienio reikėjo
įvežti vis daugiau ir daugiau žibalo. Todėl 1857m. išgrįsta Klaipėdos uosto
Šiaurinė balasto krantinė buvo perduota žibalui perkrauti ir tais pačiais
metais jis pirmąkart buvo atgabentas laivu statinėse, o netrukus ir kiti
naftos produktai. Taip beveik prieš 150 metus per Klaipėdą pradėti gabenti
naftos produktai ir prie uosto vartų įrengtas Naftos uostas, kur ir dabar
įsikūrusi AB „Klaipėdos nafta“.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, lėšos terminalo rekonstrukcijai taip ir
liko Maskvos bankuose. Tačiau terminalo veikla įgavo naują prasmę – iškilo
alternatyvaus naftos produktų tiekimo būtinybė. 1993 m. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė pritarė ministerijų siūlymui organizuoti tamsiųjų ir
šviesiųjų naftos produktų perkrovimą Klaipėdos valstybinės naftos įmonės