Klaipėdos nafta
5 (100%) 1 vote

Klaipėdos nafta

Po karo TSRS Vyriausybė, išanalizavusi naftos produktų eksporto kelius iš

Rusijos gamyklų į Vakarų rinkas, geografiniu požiūriu tinkamesnius

pripažino Klaipėdos uostą. 1956m. miesto valdžia pritarė Maskvos sprendimui

steigti naftos bazę esamo naftos uosto teritorijoje ir skyrė 6ha sklypą.

1959m. lapkričio 27d. Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė pradėjo

savo veiklą – tą dieną priimtas pirmasis geležinkelio sąstatas iš Rusijos

su mazuto cisternomis, o gruodžio 29d. iš Klaipėdos išplaukė pirmasis

tanklaivis su naftos produktų kroviniu. Naftos produktai buvo atgabenami iš

Jaroslavlio, Permės, Riazanės ir kitų naftos perdirbimo gamyklų.

Klaipėdos TSRS teritorijoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinė

mazuto eksporto bazė. Pagal projektą galintis apdoroti 4,5mln. tonų naftos

produktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982m. per

Klaipėdą buvo eksportuota 6,4mln. tonų naftos produktų, o dar po kelerių

metų pasiekta 10,8mln. tonų riba.

1982 metais buvo įrengta nauja technologinė linija „geležinkelis –

tanklaivis“ pramoniniams tepalams perpilti. Tačiau visa kita terminalo

įranga ilgus metus dirbo be kapitalinio remonto ir buvo fiziškai

susidėvėjusi, neatitiko ekologinių reikalavimų. Todėl 1989m. Žaliųjų

judėjimo reikalavimui buvo apribotas geležinkeliu pervežamo mazuto kiekis

ir tuomet Maskvoje buvo numatyta skirti lėšų įmonės rekonstrukcijai.XXa. Pradžioje naftos produktų poreikiai kasmet augo. Po to, kai 1916

metais „Asiatic Petroleum Company“, vėliau tapusi kompanijos „Shell“

dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste pastatytos

pirmosios naftos produktų saugyklos – rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdoje

pradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką.

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos rinkoje dominavo „Shell“ ir

rusiškais naftos produktais prekiavusi „Sojuzneft“. Jos abi turėjo

daugiausia antžeminių rezervuarų, kuriuose iš viso tilpo apie 10 tūkst.

tonų žibalo, automobilinio ir aviacinio benzino. 1930 – 1933 metais naftos

uostas pagilintas iki 7 metrų, tačiau tanklauviams to neužteko: iš jūrose

stovinčių laivų kurą tekdavo perpilti į mažesnius laivus.

1937 metais Lietuvos bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 rezervuarus bendros

5600m3 talpos, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Be to, buvo

pastatytos talpyklis naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje

ir Pagėgiuose, bei įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo

gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir

Tuopsės. „Lietūkis“ planavo turėti net savo tanklaivį. Tačiau civilinio

uosto veiklą nutraukė 1939 metais Klaipėdos krašto prijungimas prie

Vokietijos ir po to prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Baigiantis karui

Klaipėda virto mūšio lauku ir griuvėsiais. Po karo Naftos uostas veikė kaip

laivus kuru aprūpinanti bazė.Vokiečių Livonijos ordinas 1252m. neatsitiktinai nusprendė pastatyti pilį

ten, kur Kuršių marių vanduo įsilieja į jūrą. Strateginiu ir geografiniu

požiūriu tai buvo pati patogiausia rytinės Baltijos pakrantės vieta. Saugi

navigacija sudarė sąlygas 16a. antroje pusėje per Klaipėdą nutiesti Vakarų

ir Rytų Europos šalis jungiantį prekybos kelią.

Ypatingai sparčiai Klaipėdos uostas ėmė plėstis 19a. antroje pusėje. Tam

įtakos turėjo miesto pramonės augimas: 1857m. pradėjo dirbti laivų

statykla, 1861m. pastatytas dujų fabrikas, nutiestas geležinkelis į

Karaliaučius, 1900m. baigtas įrengti žvejybos uostas ir t.t. Lietuvoje

kartu su Klaipėdos kraštu 1900m. veikė 3677 pramonės įmonės. Šio amžiaus

technikos išradimai pasiekė ir Lietuvą. Pavyzdžiui, pirmasis keturratis

automobilis su vidaus degimo varikliu Vokietijoje buvo sukurtas 1886m., o

Lietuvoje pirmasis keturių vietų lengvasis automobilis „Panhard-Levasseur“

užregistruotas 1896m. Nuo 19a. pabaigos lietuviai apšvietimui vietoj žvakių

pradėjo naudoti žibalą, kurio paklausa sparčiai didėjo iki 1930m., o iki

1940m. tai buvo daugiausia vartojamas naftos produktas. Iš užsienio reikėjo

įvežti vis daugiau ir daugiau žibalo. Todėl 1857m. išgrįsta Klaipėdos uosto

Šiaurinė balasto krantinė buvo perduota žibalui perkrauti ir tais pačiais

metais jis pirmąkart buvo atgabentas laivu statinėse, o netrukus ir kiti

naftos produktai. Taip beveik prieš 150 metus per Klaipėdą pradėti gabenti

naftos produktai ir prie uosto vartų įrengtas Naftos uostas, kur ir dabar

įsikūrusi AB „Klaipėdos nafta“.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, lėšos terminalo rekonstrukcijai taip ir

liko Maskvos bankuose. Tačiau terminalo veikla įgavo naują prasmę – iškilo

alternatyvaus naftos produktų tiekimo būtinybė. 1993 m. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė pritarė ministerijų siūlymui organizuoti tamsiųjų ir

šviesiųjų naftos produktų perkrovimą Klaipėdos valstybinės naftos įmonės

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 732 žodžiai iš 2421 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.