Turinys
Įvadas…………………………………………………………………..3
1.Kreditas ir jo esmė……………………………………………………..4
2.Nacionalinio kredito formos……………………………….…………..5
3.Faktoringas………………………………………………….……….…6
3.1.Kas yra faktoringas?…………………………………………………………………..6
3.2.Faktoringo esmė………………………………………………………………………..6
3.3.Faktoringo rūšys ……………………………………………………………………….7
3.4.Faktoringas valstybės viduje……………………………………………………….7
3.4.1 Faktorigo paslaugos privalumai………………………………………………..8
3.4.2. Ekonominė nauda…………………………………………………………………..8
3.5. Tarptautinis faktoringas…………………………………………………………….9
3.5.1.Tarptautinio faktoringo privalumai……………………………………………9
3.5.2. Tarptautinio faktoringo schema………………………………………………10
4. Faktoringo suteikimo sąlygos šalies bankuose……………………………….10
4.1 Snoro bankas……………………………………………………………………………10
4.2 Parex bankas……………………………………………………………………………12
4.3 Šiaulių bankas………………………………………………………………………….13
4.4 Hanza lizingas………………………………………………………………………….14
4.5 Vilniaus bankas………………………………………………………………………..14
Išvados………………………………………………………………………………………..15
Literatūra………………………………………………………………………………………16
ĮVADAS
Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, ir perėjus prie rinkos ekonomikos dėsnių, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugelių įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti. Iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo problema.
Bankai yra ne tik paprastas pinigų surinkėjas ir atsiskaitymų tarpininkas, bet ir aktyvus rinkos subjektas. Bankai ne tik saugo pinigus, bet ir jais pasinaudoja, tapdami paskolų teikėjais. Firmoms
nuolat reikalingos papildomos lėšos už kurias jos bankams moka palūkanas. Toks lėšų perskirstymas naudingas abiem pusėms, nes bankas gauna papildomas pajamas, o skolininkai gali laikinai pasinaudoti jiems nepriklausančiais pinigais ir gauti naudą. Bankai šiandieninėje ekonomikoje atlieka labai svarbų strateginį vaidmenį.
Savo darbe norėčiau paaiškinti kreditavimą ir jo sudedamąsias dalis. Pagrindinį dėmesį norėčiau skirti faktoringui. Kadangi šiandieninėje ekonomikoje firmoms labai aktuali apyvartinių lėšų trūkumo problema.
Mano darbo tikslas – surinkti ir pateikti informacinę medžiagą apie mūsų bankuose tiekiamas faktoringo sąlygas.
1. KREDITAS IR JO ESMĖ
Ekonominėje literatūroje yra išskiriama daugybė kredito rūšių pagal įvairius kriterijus. Stambiausios iš jų:
· vidinis (nacionalinis);
· tarptautinis.
Per daug nesigilinant, kreditą būtų galima apibūdinti kaip materialinių vertybių (pinigine ar prekine forma) perdavimą kitam asmeniui laikinam naudojimui. Kreditai yra konkretūs sandoriai, kurie išsiskiria formų ir sąlygų įvairove, tačiau pati kredito esmė visuomet išlieka pastovi, nekintama.
Kreditas dažniausiai apibūdinamas kaip ekonominiai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko. Todėl jie į atskirus tipus dažnai skirstomi pagal kredito subjektų ir objektų ypatybes. Subjektais gali būti savarankiški juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys. Tuo pačiu metu šie subjektai yra ir daugelio kitų ekonominių santykių dalyviai.
Kredito grįžtamumas – išskirtinė kredito savybė. Jos nesilaikymas būtų kreditinių santykių išsigimimo priežastis.
Kredito vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas. Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia. Esant planinei ekonomikai kreditas buvo naudojamas kaip ekstensyvios ekonomikos vystymosi svertas. Jis atliko antistimuliatoriaus vaidmenį, kadangi dažniausiai gerai dirbančios įmonės turėdavo suteikti kreditą blogiau dirbančioms, kad pastarosios galėtų padengti patirtus nuostolius. Ne visuomet buvo paisomas ir kredito grįžtamumo principas. Toks kredito naudojimas paprasčiausiai trukdė ekonomikos augimui. Esant šiuolaikinėms ekonomikos sąlygoms kredito vaidmuo pasireiškia tiek mikro, tiek makro lygiu.
Laikinai laisvų lėšų perpaskirstymas kredito forma įmonėms ar atskiroms pramonės šakoms,
kurių šiuo metu joms reikia, užtikrina gamybos proceso nepertraukiamą ir tuo pačiu pagreitina fondų apyvartą.
Kreditas, drauge su nuosavomis lėšomis, dalyvauja įmonės ar šakos veikloje. Šiuo atveju jis panaudojamas kaip pagrindinių ir apyvartinių lėšų šaltinis. Kredito dėka įmonėms nereikia sukaupti didelio kiekio nuosavų lėšų ir dėl to pagreitėja jų veiklos apyvarta. Taigi užtikrindamas gamybos proceso nepertraukiamumą, kreditas tuo pačiu jį ir paspartina. Tačiau reikia suvokti, kad šis poveikis yra netiesioginis: jo dėka tik sutaupomas laikas reikiamas medžiagas ir žaliavas perkant skolon, o ne pagreitinamas pats produkto gamybos procesas. Šiuo atveju ypatingą svarbą turi piniginis kreditas pirkėjui ir komercinis kreditas, kurie tiesiogiai įtakoja prekių realizaciją. Kreditą gavęs subjektas priverstas imtis visų priemonių, kad gamyba vyktų sparčiai, kadangi jam reikia grąžinti skolą. Savaime suprantama, kad kredito įtaka fondų apyvartos pagreitinimui labiausiai pasireiškia vartotojiškoje sferoje, kur kreditinių lėšų įtraukimas pagreitina atsiskaitymus ir tuo pačiu tiesiogiai įtakoja apyvartos greitį. Kreditas ekonomikoje svarbus ir kaip reguliavimo priemonė. Planinės ekonomikos sąlygomis šis kredito vaidmuo buvo apribotas ir pajungtos planui. Tai kai kuriuos ekonomistus vertė apskritai suabejoti tokios kredito rolės egzistavimu. Tačiau pereinant rinkos ekonomiką reguliuojamoji kredito įtaka išauga. Jis tampa betarpiško gamybos proceso reguliavimo instrumentu. Šis vaidmuo pasireiškia per valstybės naudojamą pinigų – kredito politiką ir per prekybinius atsiskaitymus. Kreditas tampa laisvų lėšų perskirstymo įrankiu ir tuo pačiu užtikrina skolintų lėšų racionalų panaudojimą.
Ypatingą vaidmenį ekonomikos procesuose turi banko kreditas. Bankų veiklos ypatybė ta, kad suteikiamos paslaugos neduoda pelno – jis formuojamas iš klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis, pelno. Dėl to bankai suinteresuoti kreditą duoti tik pelningiems subjektams. Kitaip jie rizikuotų ne tik negauti pelno, bet ir prarasti dalį nuosavų lėšų. Taigi, banko kreditas turi įtakos ekonomikos pertvarkymo struktūrai.
2. NACIONALINIO KREDITO FORMOS
Tiek lietuvių autoriai, tiek užsienio šalių ekonomistai išskiria šias pagrindines vidaus kredito formas:
1. Bankinis.
2. Valstybinis.
3. Vartotojiškas.
4. Komercinis.
Taip pat šiam vidiniam kreditui kai kurie autoriai priskiria hipotetinį kreditavimą bei plačiau taikomą lizingą, faktoringą ir forfeitingą..
Šios kredito formos yra vienos iš plačiausiai taikomų kreditavimo formų ir tarptautiniuose atsiskaitymuose.
3. FAKTORINGAS
3.1 Kas yra faktoringas?
Faktoringas – tai viena iš plačiausiai taikomų kreditavimo formų. Faktoringas yra finansavimo forma, leidžianti patenkinti, tiek stambių, tiek ir smulkių įmonių augančius apyvartinių lėšų poreikius. Daugeliu atveju įmonės, pritraukti naujus ir išlaikyti senus pirkėjus, suteikia vis palankesnes apmokėjimo sąlygas, teikdamos nuolaidas, apmokėjimo atidėjimus ir panašiai. Tai reiškia, kad klientai už gautas prekes ar suteiktas paslaugas atsiskaito ne iš karto, todėl įmonės dažnai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Tai ypač aktualu, jeigu įmonė siekia didinti gamybos ir pardavimų apimtis, bei įsiskverbti į naujas rinkas.