VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
VADYBA IR VERSLO ADMINISTRAVIMAS
FINANSŲ KATEDRA
NAMŲ DARBAS
AB”Šatrija”finansinės būklės pateikimas
PRISTATĖ:VAV02
TIKRINO: doc. E.BUŠKEVIČIŪTĖ
KAUNAS
Įvadas
Finansų atskaitomybė – dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama apskaitos informacija, apibūdinanti įmonės finansų būklę įvairiais požiūriais, ir skirtas išoriniams, o iš dalies ir vidiniams vartotojams.
Finansų ataskaitos parengiamos remiantis veiklos tęstinumo principu, darant prielaidą, kad įmonė galės artimiausiu metu tęsti savo veiklą. Tai svarbiausias informacijos apie įmonę šaltinis.
Finansų atskaitomybės formos paremtos apskaitos standartais yra tokios:
Balansas,
Pelno(nuostolio) ataskaita,
Pinigų srautų ataskaita,
Nepaskirstyto pelno ataskaita.
Norėdami geriau suprasti šį darbą, reikia aptarti šių esminių finansų apskaitų ypatybes.
Pelno(nuostolio) ataskaita – finansų ataskaita, kurioje parodomas verslo įmonės veiklos rezultatas – pelnas, gautas per tam tikrą laiko tarpą, arba nuostolis, patirtas per nagrinėjamą laiką.
Balansas – finansų ataskaita, kurioje parodoma įmonės valdomo turto sudėtis ir šaltiniai konkrečiu laiku.
Pinigų srauto ataskaita – tai finansų ataskaita, kuri rodo pinigų apyvartą, t.y. kiek ir iš kur jų įplaukė, o taip pat, kam jie buvo išleisti per tam tikrą laiko tarpą.
Nepaskirstyto pelno ataskaita – finansų ataskaita, kuri pateikia informaciją, leidžiančią suvokti, kaip susidaro nepaskirstyto pelno suma.
Šiame darbe, nagrinėdama AB “Šartija” finansinę būklę, apžvelgsiu šios akcinės bendrovės finansines atskaitomybės formas, apskaičiuosiu finansinius santykinius rodiklius bei išvadose pateiksiu argumentus dėl šios įmonės tolesnės veiklos.
3
AB”Šatrija” finansinės būklės įvertinimas
Akcinė bendrovė ”Šatrija” įsteigta 1992 m. lapkričio 10 d. registracijos Nr.AB-92-61, kodas 7228503. Įmonės buveinės adresas Vilniaus 5, Raseiniai, Lietuvos Respublika.
Šios bendrovės įstatuose numatytos veiklos sritys yra: siuvimo gaminių gaminimas ir realizavimas, siuvimo paslaugų teikimas.
Ši akcinė bendrovė prekiauja savo gaminiais ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos ribų. “Šatrija” gaminius eksplotuoja į Angliją, Vokietiją, Švediją.
2000 metais siuvimo paslaugos sudarė didžiąją Bendrovės pardavimų dalį, t.y. 19,421 tūks. litų arba 67%.
Bendrovė finansinę atskaitomybę rengia vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais norminiais aktais. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.
Norėdama tiksliau atskleisti AB ”Šatrija” finansinę atskaitomybę vadovausiuosi žemiau išdėstytais svarbiausiais apskaitos principais.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialus turtas
Ilgalaikis nematerialus turtas pateikiamas įsigyjimo verte, sumažinta sukauptos amortizacijos suma ir yra amortizuojamas pagal tiesiogiai proporcingą metodą. Kompiuterinės programinės amortizacijos trukmė – 1 metai.
2000m. gruodžio 31d. parengtoje balanso ataskaitoje matyti, kad ilgalaikis nematerialus turtas sudaro 40,589 Lt. Jis yra sumažėjęs, jei lyginsime su 1999m.(123,647Lt) – 83058 Lt arba 33% .
Ilgalaikis materialus turtas
Ilgalaikis materialus turtas apskaitomas įsigijimo verte, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo suma. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas eksploatuoti. Iki 2000m. liepos 1 d. buvo taikomi šie ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo normatyvai:
Pastatai 25-100 metų
Mašinos ir įrengimai 10-35 metai
Transporto priemonės 4-10 metų
Kitas ilgalaikis materialus turtas 1,5-15 metų
Remiantis 1999 m. gruodžio 24 d. LR Ūkio ministro ir LR Finansų ministro įsakymu nuo 2000 m. liepos 1 d. Bendrovė sutrumpino ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpį ir pradėjo taikyti šiuos ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo normatyvus:
Pastatai 80 metų
Mašinos ir įrengimai 8-25 metai
Transporto priemonės 4-7 metai
Kitas ilgalaikis materialus turtas 2-10 metų
Sutrumpintas ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpis ataskaitinių metų turto nusidėvėjimo sąnaudoms ir ilgalaikio materialaus turto likutinei vertei reikšmingos įtakos neturėjo.
Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai ir įsigyjimo vertė yra ne mažesnė nei 300 Lt, išskyrus siuvimo technologinius įrengimus.
4
Ilgalaikis materialus turtas sudaro 9,629,118 Lt ir tai yra mažesnė suma nei praėjusiais finansiniais metais. 1999m. šio rodiklio sumą sudarė 9,788,530 Lt., kaip matyti iš balanso ataskaitos, sumažėjimą nulėmė įmonės įrenginių ir įrankių nusidėvėjimas, kurį lėmė nauji materialaus turto eksploatavimo normatyvai.
Taigi, visą ilgalaikį turtą sudaro 9,669,707 Lt (ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto suma). Jo mažėjimą (lyginant su praėjusiais finansiniais metais) lėmė trečdaliu sumažėjęs nematerialus turtas.
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys
Atsargos pateikiamos žemesne iš dviejų verčių: savikaina arba grynąja realizavimo verte. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų
savikainą sudaro tiesioginės žaliavų sąnaudos, tiesioginis darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Grynoji realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, atėmus jos užbaigimo savikainą bei pardavimų sąnaudas.
2000m. pabaigoje atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 3,712,057 Lt., arba 568553 litais mažesnė suma už 1999 metais buvusią sumą.
Gautinos sumos
Gautinos sumos pateikiamos verte, kurią tikimasi atgauti. Metų pabaigoje yra peržiūrimos ir įvertinamos visos abejotinos gautinos sumos. Beviltiškos skolos yra nurašomos tais metais, kuriais nustatoma, kad jos nebus atgautos.
Gautinos sumos per vienerius metus (2000m.) sudaro 4,824,434 Lt. iš kurių net 4,142,753 Lt. sudaro pirkėjų įsiskolinimas .Tai galima paaiškinti taip, kad pirkėjas gražina įmonei įsiskolinimą (pinigus už prekes) tuomet, kai pats parduoda jas.