BANKNOTŲ APSAUGOS ELEMENTŲ
IDENTIFIKAVIMAS
1. Darbo tikslas- susipažinti su banknotų apsaugos elementų identifikavimu.
2. Darbo eiga
Dokumentų apsaugos problema labai aktuali visame pasaulyje. Todėl kiekviena valstybė pinigams ir dokumentams apsaugoti nuo padirbinėjimo ir klastojimo sukuria dokumentų apsaugos būdaus bei priemones ir juos panaudoja konkrečių dokumentų apsaugai. Būtina pažymėti, kad kiekvienos valstybės piniginiai ženklai yra pats svarbiausias ir labiausiai technologiškai apsaugotas dokumentas.
Banknotų saugios produkcijos principai:
• unikalių medžiagų, neprieinamų atviroje rinkoje panaudojimas;
• ypatingų spausdinimo būdų bei jų kombinacijų panaudojimas;
• aukštos ir mokslui imlios gamybos technologijos panaudojimas;
• papildomų apsaugos priemonių panaudojimas.
Dar labai svarbu, kad kiekvienas pinigų apyvartos subjektas žinotų kaip atskirti originalą nuo falsifikato, nes vien tik banknotų spausdinimo bei naudojamų papildomų apsuagos priemonių aukšto techninio lugio nepakanka. Egzistuoja trys kontrolės lygiai:
1. Pinigų apyvartos subjektai, įskaitant piniginių ženklų susikaupimo vietas. Šiuo atveju atliekamas vizualinis identifikavimas ir bet kokios techninės priemonės naudojamos retai.
2. Įvairaus lygio bei statuso bankai, teisėtvarkos struktūros. Šiuo atveju be vizualinio identifikavimo naudojamos ir pirminės techninės identifikavimo priemonės: papildomas stiklas, projektorius, ultravioletinės šviesos šaltinis.
3. Centrinis bankas, teisminės ekspertizės institucija, išimtinu atveju piniginius ženklus gaminusi įmonė. Be paminėtų- naudojami analitiniai metodai bei prietaisai medžiagų elementinės sudėties nustatymui, atskirų poligrafinių fragmentų identifikavimas ir pan.
Suprantma, kad pats svarbiausias yra pirmasis lygis, todėl piniginiai ženklai privalo turėti pakankamą kiekį patikimų vizualinio identifikavimo apsaugos priemonių.
Banknotų apsaugos lygis vertinamas įvestų juose apsaugos priemonių kiekiu, kurių paprastai būna virš 10. Dauguma iš jų žinomi pirmam ir antram lygiui, likusieji yra valstybinė paslaptis.
Pagrindinė banknotų apsaugos padirbinėjimo nuostata- tai vizualinio identifikavimo apsaugos priemonės.
Viena iš jų yra popierius- tai daugiasluoksnė tarpusavyje sukibusių celiuliozės pluoštelių pynė. Popierius paprastai charatkerizuojamas kvadratinio metro mase, storiu, baltumu, drėgmės sugertimi, atsparumu lankstymui bei tempimui.
Banknotai privalo turėti vandens ženklą, kuris užtikrina patikima vizualinę kontrolę ir kuris yra trimatis, daugiatonis lietas. Į popieriaus masę gali būti įvesta polimerinė metalizuota plėvelė, kurioje gali būti užrašai mikrošrifto pavidale. Labai dažnai į banknotų popieriaus masę įvedami ultravioletiniame spektre švytintys plaušai, jie gali būti skirtingų spalvų.
Poligrafinės apsaugos priemonės banknotų gamyboje sudaro iki 70-80proc. visų naudojamų apsaugos elemntų. Banknotų spausdinimui naudojami keli skirtingi spaudos būdai bei technologijos.
Spausdinant banknotus lygiagrečiai su įprastais poligrafiniais dažais naudojami specialūs, pavyzdžiui matomi tik ultravioletiniame spektre, su feromagnetinėmis arba elektrolaidžiomis savybėmis.
Banknoto kompozicijoje turėtų būti ir mikroteksto elementai, kurie be padidinamo optikos prietaiso plika akimi suvokiami kaip plonos linijos. Matematiniu požiūriu, giljošiniai elementai sudaryti iš ištisinės plokščios kreivės, aprasomos matematine lygtimi. Giljošiniai elementai gali būti pozityviniai ir negatyvinai. Juose dažnai įkomponuojamas piniginio ženklo nominalas.