Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Vadybos katedra
ETIKA VIEŠAJAME SEKTORIUJE
Vadybos referatas
Darbą atliko
031 būrio kariūnas
Jonas Mažylis___________
(parašas)
Darbą tikrino
dėstytojas
doc. dr. Juozas Vijeikis______
(parašas)
Vilnius 2005
TURINYS:
1. ĮVADAS 3
2. SĄVOKOS 4
3. SVARBIAUSI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI 6
4. KORUPCIJA 7
5. DIDŽIOSIOS „E“ MODELIS 9
6. ETIKOS KODEKSAI 10
7. ETIKOS KOMISIJOS 12
8. IŠVADOS 14
ĮVADAS
Šiandien beveik kasdien per masinio informavimo priemones girdime, kad dar vienas valstybės tarnautojas pažeidė etikos normas, įsivėlė į kyšininkavimo skandalą ir t.t. Valstybės tarnautojo veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su valdžios institucijomis, įstaigomis, su visuomene. Valstybės tarnautojai, atlikdami tarnybines pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, privalo gerbti žmogų ir valstybę, būti teisingi, nesavanaudiški, padorūs, nešališki, pavyzdingi, vienodai tarnauti visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, kilmės, socialinės padėties ir kt., teisingai spręsti prašymus, nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis galiomis ir valdžia, atsakyti už priimtus sprendimus. Todėl iškyla problema, kaip svarbu atrinkti tinkamus pretendentus į valstybės tarnautojo pareigas, kurie gebės patenkinti visuomenės lūkesčius, gebės save kontroliuoti, nesinaudos tarnybine padėtimi, laikysis etikos reikalavimų, bus dorovingi.
Etika valstybės tarnyboje – tai valstybės tarnautojo tarnybinio elgesio norma. Etikos mus moko nuo mažų dienų, jos mokomės patys mus supančioje aplinkoje, tačiau nėra standarto šios moralės normos lygiui išmatuoti. Todėl šiuo metu tiek daug dėmesio yra skiriama etikos problemoms valstybės tarnyboje spręsti. Valstybės tarnautojų elgesį reglamentuoja valstybės tarnautojų veiklos etikos principai ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės bei kodeksai, tačiau šiandien dar yra sudėtinga teisiniu požiūriu įvertinti etikos taisyklių nesilaikymo lygį. Kai kurios įstaigos turi specialius elgesio kodeksus (pvz., Karininko etikos kodeksas projektas), etiško elgesio standartus, tačiau jie yra specifiniai ir taikomi siauram tarnautojų ratui. Manau, kad yra būtina suvienodinti visų valstybės tarnautojų etikos normas ir visiems valstybės tarnautojams nustatyti elgesio etikos principai, elgesio reikalavimai, atsakomybė už valstybės tarnautojo veiklos etikos pažeidimus, valstybės tarnautojo veiklos etikos reikalavimų laikymosi kontrolė ir priežiūra, aiškiai apibrėžtos kodekse vartojamos sąvokos, nustatytas valstybės tarnautojų elgesys ne tarnybos metu.
SĄVOKOS
Remdamasis Lietuvos respublikoje priimtais įstatymais, paaiškinsiu tas sąvokas kurios glaudžiai susijusios su nagrinėjama tema.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs valstybės tarnautojo statusą ir valstybės institucijose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.
Karjeros valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, konkurso būdu priimtas į tarnybą neribotam laikui, prisiekęs valstybei ir turintis galimybę nustatyta tvarka siekti aukštesnių ar kitų pareigų tarnyboje.
Statutinis valstybės tarnautojas – viešojo administravimo ar paslaugų valstybės tarnautojas (muitininkas, policininkas, kontrolierius, diplomatas, Lietuvos banko ar aukštojo mokslo įstaigos darbuotojas), kurio statusą nustato atskiras įstatymas ar statutas.
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, priimtas pareigoms, įrašytoms į patvirtintą politinio pasitikėjimo pareigybių sąrašą.
Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, atliekantis laikinai nesančio karjeros arba politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo funkcijas.
Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso ar politinio pasitikėjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės įstaigai nustatytos kadencijos laikotarpiui.
Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.
Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl
valstybės tarnautojo kaltės.
Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.
Viešasis administravimas – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, valstybės ir vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.
Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės valdžios, valdymo, savivaldybių, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administravimo įgaliojimus, taip pat asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, bei asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.
Privatūs interesai – kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Asmeninis suinteresuotumas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams.
SVARBIAUSI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI
Etikos standartų taikymo tikslas – užtikrinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, skatinti valstybės politikų ir tarnautojų sąžiningumą ir jų veiklos skaidrumą, apibrėžtumą ir efektyvumą. Valstybės politikų ir tarnautojų svarbiausi etikos principai yra šie:
pagarba žmogui ir valstybei – valstybės politikas ir tarnautojas privalo gerbti žmogų ir jo pagrindines teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, teisės aktus ir teismų sprendimus;
teisingumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;
nesavanaudiškumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams;