man te
Vilniaus verslo kolegija
F I N A N S I N Ė A P S K A I T A
Metodinė mokymo priemonė
Dr. doc. Jonas Žaptorius
Vilnius, 2002 m.
TURINYS
ĮVADAS ……………………………………………………………… 4
1. PREKYBINĖS VEIKLOS APSKAITA………………………… 4
1.1. Pardavimų ir pirkimų esmė……………………………… 4
1.2. Pardavimų apskaita……………………………………… 9
1.3. Prekių apskaita…………………………………………… .. 11
1.4. Prekybinės ir kitos veiklos pajamų pripažinimas………… 15
1.5. Ypatingi pardavimų atvejai………………………………… 18
1.6. Pardavimo diskontų apskaita………………………………. 19
1.7. Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas…………….. 20
1.8.Valiutų kurso pasikeitimo įtaka pardavimams……………. 21
1.9. Pirkimų apskaita……………………………………………. 24
1.10. Prekybinės ir kitos veiklos sąnaudų pripažinimas………. 25
1.11. Pirkimo diskontų apskaita………………………………… 27
1.12. Pirktų prekių grąžinimas ir nukainojimas……………….. 29
1.13. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams……………… 30
2. PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO (PVM) APSKAITA………….. 33
2.1. Užsienio šalių praktika………………………………………… 33
2.2. PVM ypatumai Lietuvoje……………………………………… 35
2.3. PVM apskaičiavimas…………………………………………… 39
2.4. PVM apskaita………………………………………………….. 40
2.5. PVM deklaracija ………………………………………………. 42
2.6. Prekių grąžinimo įforminimo tvarka…………………………. 43
2.7. Negrąžinto (neįskaityto) PVM skirtumo grąžinimo tvarka…. 44
3. DARBO UŽMOKESČIO APSKAITA……………………………….. 46
3.1. Darbo užmokesčio rūšys, modeliai ir formos…………………. 46
3.1.1. Vienetinė darbo užmokesčio forma…………………………………….. 48
3.1.2. Laikinė darbo apmokėjimo forma……………………………………… 51
3.2. Darbo užmokesčio diferencijacija……………………………… 53
3.3. Minimalus darbo užmokestis…………………………………… 55
3.4. Darbo laiko ir išdirbio apskaita………………………………… 56
3.5. Darbo užmokesčio skaičiavimas………………………………… 57
3.6. Socialinio draudimo įmokų apskaita……………………………. 59
3.7. Atsiskaitymai ir mokėjimo žiniaraščiai…………………………. 61
3.8. Premijų ir kitų išmokų už darbą skaičiavimas…………………. 62
3.8.1. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas……………………………….. 63
3.8.2. Kasmetės atostogos………………………………………………………… 63
3.8.3. Viršvalandiniai darbai…………………………………………………….. 66
3.9. Darbo užmokesčio sąnaudų paskirstymas……………………… 68
4. TURTO APSKAITA…………………………………………………….. 69
4.1. Ilgalaikio turto reikšmė…………………………………………. 69
4.2. Ilgalaikio turto apskaita…………………………………………. 72
4.2.1. Ilgalaikio materialaus turto apskaita…………………………………….. 72
4.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija…………………. 74
4.3.1. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai………….. 75
4.3.2. Naudojamo materialiojo ilgalaikio turto sąnaudos…………………….. 75
4.3.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas…………………………….. 76
4.3.4. Ilgalaikio materialaus turto nurašymas………………………………… 79
4.3.5. Ilgalaikio materialaus turto pardavimas……………………………….. 80
4.3.6. Turto vertės padidėjimo pajamos……………………………………….. 80
4.3.7. Ilgalaikio materialaus turto keitimas…………………………………… 81
4.3.8. Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita……………………………….. 82
4.4. Ilgalaikio finansinio turto apskaita……………………………. 82
4.5. Trumpalaikio turto apskaita…………………………………… 83
4.6. Atsargų apskaita………………………………………………… 84
4.6.1. Atsargų įkainojimas……………………………………………………… 84
4.6.2. Atsargų apskaitos ypatumai prekybos įmonėse………………………… 86
4.6.3. Atsargų apskaitos ypatumai perdirbimo įmonėse……………………… 86
4.7. Piniginio turto apskaita…………………………………………. 87
4.8. Trumpalaikių skolų įmonei apskaita…………………………… 88
4.9. Nuosavo turto realizavimas…………………………………….. 89
5. KAPITALO APSKAITA…………………………………………………90
5.1. Akcinis
��……………………………… 90
5.2. Akcijų priedai……………………………………………………. 91
5.3. Rezervai………………………………………………………….. 91
5.4. Pelno paskirstymas……………………………………………… 92
6. SPECIALIEJI APSKAITOS BLANKAI………………………………. 92
Literatūros sąrašas…………………………………………………………. 98
ĮVADAS
Finansinė apskaita yra tas šaltinis, iš kurio informacijos semiasi visi vartotojai. Jie, remdamiesi finansinių ataskaitų duomenimis, daro ekonominius sprendimus. Norėdami, kad tie sprendimai būtų objektyvūs ir optimalūs, vartotojai visada tikisi iš finansinių ataskaitų gauti kuo daugiau naudos, t.y. vertingos informacijos. Turėdami vertingos (tikslios, teisingos, objektyvios ir gaunamos laiku) informacijos, vartotojai gali geriau įvertinti įmonės galimybes ir sugebėjimus.
Taigi, drąsiai galima teigti, kad finansinės ataskaitos yra svarbiausias įmonės valdymo instrumentas, kuriuo turi puikiai mokėti groti visi įmonės vadovai ir daugelis jų darbuotojų. Kiekvienas rimtas verslininkas turi žinoti visas finansinės atskaitomybės formas, bendruosius jų sudarymo principus, mokėti juos skaityti. Iš finansinių ataskaitų rodiklių verslo žmogus lengvai sužinos, koks yra jo ar kitos konkurencingos įmonės pelningumas, mokumas, veiklos efektyvumas. Tinkamai naudojantis finansinių ataskaitų rodikliais, galima padaryti objektyvias išvadas, priimti optimalius sprendimus, prognozuoti veiklos perspektyvas.
Kiekvienas vadybininkas (ir ne tik jis) privalo žinoti pagrindinius finansinės atskaitomybės straipsnius, bei mokėti juos skaityti, kad galėtų priimti teisingus sprendimus, o svarbiausia laiku. Juk finansinė atskaitomybė – įmonės veidrodis, parodantis, kokie pakitimai vyksta įmonėje, padedantys prognozuoti įmonės ateitį ir pan. Juo labiau, kad visi gyvenantys laisvos konkurencinės rinkos sąlygomis nori šį bei tą joje laimėti, todėl turi mokėti interpretuoti finansinėje ataskaitoje esančią informaciją ir ją panaudoti savo tikslams pasiekti.
Kiekviena įmonė sukuriama siekiant patenkinti tam tikrus materialinius ar dvasinius visuomenės poreikius. Kitaip visuomenė nepripažintų tos įmonės produktų, taigi ir nepirktų jų, todėl visą įmonės veiklos esmę sudaro tuos poreikius tenkinančių poreikių gamyba.
Gamyba apima:
pardavimą, kai vertybės perkamos norint vėliau jas parduoti kitiems pirkėjams, šių prekių neperdirbant, nebent kiek pagerinant jų vartojamąsias savybes ar prekių išvaizdą, pvz., surenkant stambių baldų detales į visumą baldų parduotuvėje.
paslaugų teikimą, kai įmonė tretiems asmenims (taip buhalteriai vadina visas kitas įmones išskyrus savąją ar piliečius) teikia nematerialias paslaugas, pvz., gydimo, mokymo, konsultavimo, teisines.
perdirbimą, kai iš pirminių žaliavų atliekant įvairias technologines operacijas, gaminami produktai – gatava produkcija, kuri vėliau parduodama kaip prekės tretiems asmenims.
Kalbėdami apie įvairias gamybos atmainas, vartojame pirkimo ir pardavimo terminus, kurie buhalterinėje apskaitoje įgyja labai konkrečią prasmę.
Pirkimo terminas vartojamas, kai norima pabrėžti, kad vertybės perkamos turint tikslą jas parduoti.
Pardavimo terminas vartojamas norint pabrėžti, kad parduodamos prekės, kurios buvo anksčiau nupirktos (pagamintos) turint tikslą jas parduoti tretiems asmenims.
Įsigijimo terminas vartojamas, kai norima pasakyti, kad materialinės vertybės neperkamos turint tikslą perparduoti jas tretiesiems asmenims, bet įsigyjamos, siekiant naudoti jas įmonės veikloje.
1. PREKYBINĖS VEIKLOS APSKAITA
1.1. Pardavimų ir pirkimų esmė
Kiekvienos įmonės veiklos tikslas – parduoti prekes ir iš to uždirbti pajamų bei pelno. Apskritai sąvoka “prekės” reiškia ne tik tai, kas guli parduotuvės vitrinoje ar sandėlyje arba ką pirkėjai nusipirkę išsineša. Tokiu atveju galvoje turimos prekės siaurąja prasme, kitaip sakant, prekės kaip materialinės vertybės. Schematiška prekės sąvoka apskaitoje atspindėta 1.1. schemoje.
1.1. Prekių sąvoka apskaitoje
Tik pardavus prekes galima tikėtis, jog padidės įmonės turtas, bus gauta pinigų arba susidarys pirkėjų įsiskolinimas, kurį vėliau jie turės padengti. Išimtis – tik išankstiniai pirkėjų apmokėjimai, kai pardavėjas gauna pinigus ne už prekes, o už įsipareigojimą jas pateikti.
Pardavimai yra svarbūs ir įvairūs, tad apskaitininkai turi jiems skirti itin daug dėmesio. Antra vertus, jie privalo nuolat kontroliuoti pirkėjų atsiskaitymus su įmone bei įmonės atsiskaitymus su tiekėjais. Kiekvienas pirkėjas stengiasi kuo ilgiau disponuoti pinigais, todėl neretai pasitaiko, kad už pirktas prekes atsiskaitoma pavėluotai. Savo ruožtu tiekėjai stengiasi kuo greičiau gauti uždirbtus pinigus iš pirkėjų. Uždelsti pirkėjų įsiskolinimai išieškomi per teismą, bet apskaitininkai turi nuolat stebėti šiuos įsiskolinimus, kad ieškiniai būtų pateikti laiku.