1. Prekės samprata
Prekės apibrėžimas marketingo požiūriu teigia, kad preke galima laikyti, daiktą, kuris gali būti parduodamas rinkoje, tenkinti kieno nors norus ir poreikius. Kita vertus, prekę reikia pažinti bei vertinti ir kaip marketingo komplekso elementą.
Prekė – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susiėjusius su pardavimo objekto kūrimu bei kitimu.
Šie sprendimai ir veiksmai apima prekių kūrimą ir tobulinimą, jų identifikavimą ir įpakavimą, asortimento valdymą ir t.t. norint priimti tinkamus sprendimus, daug ką apie prekę reikia išmanyti išsamiau.
Prekės turi daug įvairių savybių, kurias galima skirstyti į 3 lygmenis:
• Pirminė prekė;
• Apčiuopiama prekė;
• Išplėstinė prekė.
Pirminė prekė – tai pačios pagrindinės prekės savybės, atspindinčios prekės paskirtį. Tačiau beveik neįmanoma rasti prekės, kuri turėtų tik pačią esmę. Drauge atsiranda tam tikrų apčiuopiamų savybių, kurios priskiriamos antrajam prekės lygmeniui – apčiuopiamai prekei. Ji apima prekės formą lemiančias savybes, pakuotę, ženklą ir kt. trečiajam lygmeniui – išplėstinei prekei priskiriamos savybės, kurių vizualiai pastebėti neįmanoma, tačiau kaip tik jos dažnai nulemia prekės savitumą ir išskirtinumą. Būtent jomis ( įvaizdžiu, garantijomis ir pan.) pirkėjai dažnai pagrindžia savo pasirinkimą pirkti vieną ar kitą iš konkuruojančių prekių.
2. Prekių klasifikavimo būdai
Šiuolaikiniam marketingo mokslui yra žinoma keletas prekių skirstymo į grupes požymių, kurie padeda verslo vadovams bei specialistams rengti ir įgyvendinti marketingo planus. Tradiciškai prekės skirstomos pagal jų apčiuopiamumą, pirkimą, vartojimą, ar naudojimą. Apžvelkite kai kurios rinkai būdingus prekių grupavimo pagal jų pirkimą ir naudojimą būdus.
Daiktinės prekės ir nematerialios prekės bei paslaugos
Turi matomą ir apčiuopiamą Neturi daiktinio pavidalo, nesandėliuojamos.
pavidalą.
Vartojimo prekės ir gamybinės paskirties prekės
Skirtos asmenims ir namų Skirtos kitų daiktinių prekių ar paslaugų
ūkio poreikiams tenkinti. Gamybai.
Vienkartinio vartojimo ir naudojimo prekės
Suvartojamos per vieną kartą Skirtos daugkartiniam naudojimui
(pvz:. maistas). (pvz:. spausdintuvai, mašinos ir pan.).
Viešo naudojimo ir asmeninio naudojimo prekės
Negali būti naudojama tik Gali būti naudojamos tik vieno asmens.
vieno asmens. Tie, kurie nenori Tie kurie už prekės naudojimą mokėti
mokėti kainos už prekės naudo- nenori, gali būti išskirti iš jos naudotojų.
jimą, negali būti išskirti iš jos Šias prekes dažniausiai gamina verslo
naudotojų. Šias prekes siūlo įmonės (pvz:. batai, akiniai).
visuomeninio ir privataus ūkio
įmonės(pvz:. gatvių valymas,
apšvietimas).
Nominalios ir realios prekės
Pinigai arba teisė į juos leidžia Visos kitos prekės.
įsigyti norimų prekių.
Vienarūšės ir įvairiarūšės prekės
Laikomos vienodomis (pvz:. Laikomos įvairiarūšėmis (pvz:. auto-
degtukai). mobiliai).
Pakeičiamos ir vieną kitą papildančios prekės
Gali viena kitą pakeisti (pvz:. kitos prekės yra bevertės(pvz:. žibin-
dešra arba sūris sumuštiniams). tuvėlis be baterijų).
3. Naujų prekių kūrimas
Kalbant apie naujų prekių kūrimą pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kaip suprantamas prekės naujumas. Norint tiksliau apibrėžti naujumo sąvoką, reikia atsakyti į šiuos klausimus:
• Kam tai nauja? (subjektyvus kriterijus)
• Iki kada tai nauja? (laiko kriterijus)
• Kiek tai nauja?(intensyvumo kriterijus)
Subjektyvus kriterijus apima du aspektus: vartotojo ir gamintojo. Vartotojas ir gamintojas – tai du skirtingi poliai. Kas vienam gali atrodyti nauja, kitam gali būti seniai žinoma. Todėl reikia sutelkti dėmesį į rinkos segmentą, kuriam bus skirta nauja prekė. Jei su pateikta ar jai analogiška preke tame segmente vartotojas niekada nebuvo susidūręs, tai prekę galima laikyti nauja.
Bet ir tai dar nevisiškai tikslu, nes vartotojas gali būti girdėjęs apie naują prekę, bet pats su ja nesusidūręs. Tik vartotojo patirtis leidžia prekę tame segmente laikyti nauja.