Kolpingo kolegija
Verslo vadybos katedra
Sėkmingas vadovavimas
(Verslo etikos referatas )
Darbą atliko:
F – 2kurso studentė
Tadas Linge
Darbą tikrino:
Dėst.A.Krasuckas
KAUNAS, 2004
TURINYS
ĮVADAS ………………………………………………………………3
1. ŽENGIANT Į DINAMIŠKŲ SANTYKIŲ ERĄ …………………..4
1.1. Organizacijos ir natūrali aplinka
……………………………………….4
1.2. Socialinė atsakomybė ir etika
…………………………………………..5
1.3. Globalizacija ir valdymas
………………………………………………..5
1.4. Organizacijų įkūrimas ir kūrimas iš naujo
………………………….5
1.5. Kultūros ir multikultūra
…………………………………………………..5
1.6. Kokybė
…………………………………………………………..
………………6
2. POSTMODERNIOS VADYBOS VYSTYMASIS ………………….6
2.1. Organizacijos kultūra
………………………………………………………6
2.2. Organizacijos strategija
……………………………………………………8
2.3. Organizacijos struktūra
…………………………………………………….9
2.4. 8 keliai siekiantiems sėkmės
……………………………………………..9
2.5. Globalizavimas, internacionalizavimas
………………………………13
3. SĖKMINGŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJOS
………………………..13
3.1. Reikalavimai konkurentabilioms organizacijoms
…………………16
3.2. Vadovų profiliai
…………………………………………………………..
…..18
4. ŠIUOLAIKINIŲ ORGANIZACIJŲ MODELIAI …………………..18
4.1. Besikeičianti organizacija
…………………………………………………..19
4.2. Virtuali organizacija
…………………………………………………………20
4.3. Mobili organizacija
…………………………………………………………..
20
IŠVADOS
…………………………………………………………..
…………………….21
LITERATŪRA
…………………………………………………………..
……………..22
ĮVADAS
Niekas negali tiksliai pasakyti, ką mums atneš besikeičiantys
tūkstantmečiai politikoje, visuomenėje, moksle ir kokią tai turės įtaką
rinkai ir organizacijoms. Dideli pasikeitimai globaliu ir regioniniu lygiu
jau beprasidedą: Europos Sąjunga plečiasi priimdama naujas valstybes –
nares, Europą apimantis nacionalinių rinkų dereguliavimas sudaro sąlygas
augančioms varžyboms, kuriose padidėja ir šansai, ir rizika. Pasikeitė
rinkos buvusiose rytų bloko šalyse, jos taip pat siekia įsijungti į šias
varžybas. Vis su didesniu pajėgumu braunamasi į globalią rinką.
Lenktyniavimo tempą paspartina technologijų vystymasis.
Postmodernybė ir ekonomika? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios dvi
temos turi mažai ką bendro. Tačiau jau vis daugiau autorių mano, kad
postmodernybė turi egzistuoti ne tik filosofiniame lygmenyje, ją būtina
panaudoti ir praktikoje. Šiuo nepaliaujamo progreso laikmečiu susiformavo
naujos organizacijos ir vadybos orientacijos poreikis. Naujos orientacijos
būtinybę labiausiai skatina informacijos visuomenės įgyvendinimas, kuris
sąlygoja ekonomikos globalizavimą, keičia gyvenimo bei darbo sąlygas.
Postmoderni organizacija nuo modernios skiriasi daugeliu faktorių.
Pirmiausiai į akis krenta žymiai pažangesnės naujos informacijos ir
komunikacijos technologijos, kurios skatina internacionalumą ir meta
iššūkius organizacijos viduje. Į nuolat atsinaujinančias vadybos
technologijas kartais žiūrima su nepasitikėjimu, tačiau pripažįstama, kad
žinių ištekliai turi tapti gyvybiškai svarbiais kiekvienai organizacijai.
Viena iš reikšmingiausių postmodernios organizacijos kultūros
sudėtinių dalių: taisyklė – turėk auksą galvoje! Tai reiškia, kad žinias
reikia nuolat atnaujinti ir inteligentiškai jas panaudoti. Senasis
industrinis valdymo tipas savo jau atgyveno. Tokioje sistemoje dominavo iš
valdžios gaunama informacija, griežti valdymo atsakomybės ir
hierarchiniai
sprendimų lygmenys.
1. ŽENGIANT Į DINAMIŠKŲ SANTYKIŲ ERĄ
Ribos tarp kultūrų ir tautų nyksta, o nauja ryšių technologija
įgalina pasaulį suvokti kaip “didelį kaimą”, taip tarptautinių ir
kultūrinių santykių apimtys greitai plečiasi. Organizacinės veiklos tempai
įspūdingai greitėja. Šios tendencijos liudija, jog organizacijų ir valdymo
intensyvumo lygis šiandien padidėjęs.
Klasikinė vadyba sudarė pagrindą atsirasti vėlesnėms teorijoms, nusakė
valdymo proceso esmę, funkcijas, būtinus vadovo sugebėjimus. Tačiau
klasikinės vadybos teorija turi ir trūkumų:
• ji tinka stabilioms ir nesudėtingoms organizacijoms, bet visiškai netinka
šių dienų dinamiškoms ir kompleksinėms organizacijoms;
• nors atskirais atvejais ir vertinamas žmogiškasis veiksnys, tačiau iš
esmės į žmogų žiūrima tik kaip į darbo įrankį. (4).
Kad pabrėžtume šiuolaikinių organizacijų santykių bei laiko įtampos,
reguliuojančios šiuos santnykius intensyvumą, šį naują valdymo teorijos
gūsį pavadinime dinamiškų santykių požiūriu. Terminas “dinamiški
santykiai” vartojamas, norint perteikti dabartinio mąstymo bei diskusijų
apie vadybą ir organizacijas nuotaiką. Dinamika – statikos priešybė –
reiškia nuolatinį pokytį, augimą, veiklą. Santykiai – atsiskyrimo priešybė
– reiškia intensyvius ryšius su kitais. “Dinamiškų santykių” terminas
geriausiai išreiškia veržlų daugelio sėkmingų vadovų metodą, kai dėmesys
telkiamas į žmonių santykius ir greitą prisitaikymą prie kintačių sąlygų.
Iš po “skėčio” vadinamo dinamiškais santykiais, išsirutulioja šešios
skirtingos temos apie vadybos teoriją.
1.1. Organizacijos ir natūrali aplinka
Organizacijos aplinka nėra koks nors nustatytas beasmenių jėgų
rinkinys. Tai greičiau sudėtingas, dinamiškas žmonių, bendraujančių
tarpusavyje tinklas.Todėl vadovams dera kreipti dėmesį ne tik į savo
reikalus, bet ir suprasti, kas svarbu kitiems vadovams tiek savoje, tiek
ir kitose organizacijose. Jie bendrauja su kitais vadovais, kad suvieniję
pastangas sukurtų sąlygas, kuriose jų organizacijos klestėtų ar kovotų.
Konkurencinės strategijos teorija, kurią sukūrė Michaelas Porteris, dėmesį
telkia į tai, kaip vadovai gali daryti įtaką sąlygoms pramonėje, kai jie
yra konkurentai, pirkėjai, tiekėjai. Kitame dinamiškų santykių požiūrio
variante, už kurį labiausiai pasisako Edwardas ir Jean Gerner Stead
veikale “Vadyba mažai planetai”, vadybos teorijos centre – ekologijos
problemos.
1.2. Socialinė atsakomybė ir etika
Dinamiškų santykių požiūrį taikantys vadovai didelį dėmesį skiria
vertybėms, kuriomis žmonės vadovaujasi organizacijose, bendrajai kultūrai,
kuriose tos vertybės įkūnytos, bei vertybėms, kurių žmonės laikosi ne
organizacijose. Ši idėja išpopuliarėjo 1982 metais pasirodžius Thomo
Peterso ir Roberto Watermano knygai “Tobulybės beieškant”. Savo “tobulų
kompanijų tyrime Petersas ir Watermanas priėjo prie išvados, jog
“aukščiausio lygio vadovai sukuria plačią bendrąją dvasinio pakilimo
kultūrą, aiškius rėmus, kuriuose žmonės stengiasi tinkamai prisiderinti.”
Dinamišku požiūriu vadovams nepkanka daryti kaip visada ar taip kaip
konkurentai. Dešimtajame dešimtmetyje pagrindiniu organizacijų tikslu tapo
nuolatinis tobulumo siekimas. Kadangi vertybės, tarp jų ir tobulumas, yra
etikos sąvokos, tai dinamiškų santykių požiūriu etika tapo pagrindine
vadybos teorijos tema.
1.3. Globalizacija ir valdymas
Informacijos demokratizavimas pakeitė komunikacijos vadybininkų
darbą, o kartu ir organizacijų struktūrą. Auga pasaulinė ekonomika ir
tarptautinis darbo pasidalijimas.
Dešimto dešimtmečio pasaulis stovi prie vadovo durų. Pasaulio finansų
rinkos dirba 24 valandos per parą ir net tolimiausius planetos kampelius
galima pasiekti telefonu, todėl vadovai privalo galvoti apie save kaip
apie pasaulio piliečius. Kenichi Ohmae atkreipia dėmesį į šį faktą, kai
aprašo pasaulį “be sienų”, kuriame vadovai visus vertina kaip “lygiai
nutolusius” nuo jų organizacijų.
1.4. Organizacijų įkūrimas ir kūrimas iš naujo
Vadovai, pripažįstantys dinamiškų santykių požiūrį, nuolat ieško būdų
atskleisti darbuotojų bei savo kūrybines galias. Vis daugėja teoretikų,
raginančių vadovus permąstyti įprastą standartinę organizacijų srtuktūrą.
1.5. Kultūros ir multikultūra
Įvairios idėjos bei vertybės, kurias žmonės, atstovaujantys
skirtingoms kultūroms, atneša į organizacijas – ne tik gyvenimo faktas,
bet ir žymaus indėlio šaltinis. Skirtybės sukuria iki šiol negirdėtus
iššūkius dabarties vadovams. Charlesas Tayloras – garsus vadinamojo
“bendruomeninio” judėjimo šalininkas – teigia, jog žmonės gali išsaugoti
savo unikalumą tik
atveju, jei vertins tai, ką turi bendro ir ieškos
būdų praplėsti bendąsias vertybes tose organizacijose, kur dirba, bei
bendruomenėse, kuriose gyvena. Multikultūra – kintanti problema, nes vis
daugiau ir daugiau žmonių įsisąmonina savas ypatingas kultūrines
tradicijas ir sąsajas.
1.6. Kokybė
Sąvoka “visapusės kokybės vadyba” turėtų būti kiekvieno vadovo
žodyne. Visiems vadovams derėtų galvoti apie tai, kaip tvarkyti kiekvieną
organizacinį procesą, kad pateikiami gaminiai ir paslaugos atitiktų vis
griežtesnius vartotojų reikalavimus bei konkurencijos standartus. Šiuo
aspektu tvirti ir ilgalaikiai santykiai gali būti vaisingi šalutiniai
“kokybiško” mąstymo ir veikimo produktai. Visapusės kokybės vadyba dar
vienu aspektu papildo dinamišką valdymą, nes kokybė – taip pat nuolat
kintantis tikslas. (3).
2. POSTMODERNIOSIOS VADYBOS VYSTYMASIS
Postmodernios vadybos vystymuisi svarbios 3 sritys: organizacijos
kultūra, strategija ir struktūra.
2.1. Organizacijos kultūra
Sėkminga organizacijos kultūra laikoma tuomet, kai ji pasižymi
sugebėjimais motyvuoti, spręsti problemas, rasti naujus mąstymo ir veiklos
būdus. Svarbu tai, kokias vertybes, principus, apribojimus kultūra ugdo.
Be to:
• tai turi būti efektyvumo ir pasiekimų kultūra;
• svarbi ne tik motyvacija, bet ir elgesys;