Sėkmingas vadovavimas
5 (100%) 1 vote

Sėkmingas vadovavimas

Kolpingo kolegija

Verslo vadybos katedra

Sėkmingas vadovavimas

(Verslo etikos referatas )

Darbą atliko:

F – 2kurso studentė

Tadas Linge

Darbą tikrino:

Dėst.A.Krasuckas

KAUNAS, 2004

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………3

1. ŽENGIANT Į DINAMIŠKŲ SANTYKIŲ ERĄ …………………..4

1.1. Organizacijos ir natūrali aplinka

……………………………………….4

1.2. Socialinė atsakomybė ir etika

…………………………………………..5

1.3. Globalizacija ir valdymas

………………………………………………..5

1.4. Organizacijų įkūrimas ir kūrimas iš naujo

………………………….5

1.5. Kultūros ir multikultūra

…………………………………………………..5

1.6. Kokybė

…………………………………………………………..

………………6

2. POSTMODERNIOS VADYBOS VYSTYMASIS ………………….6

2.1. Organizacijos kultūra

………………………………………………………6

2.2. Organizacijos strategija

……………………………………………………8

2.3. Organizacijos struktūra

…………………………………………………….9

2.4. 8 keliai siekiantiems sėkmės

……………………………………………..9

2.5. Globalizavimas, internacionalizavimas

………………………………13

3. SĖKMINGŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJOS

………………………..13

3.1. Reikalavimai konkurentabilioms organizacijoms

…………………16

3.2. Vadovų profiliai

…………………………………………………………..

…..18

4. ŠIUOLAIKINIŲ ORGANIZACIJŲ MODELIAI …………………..18

4.1. Besikeičianti organizacija

…………………………………………………..19

4.2. Virtuali organizacija

…………………………………………………………20

4.3. Mobili organizacija

…………………………………………………………..

20

IŠVADOS

…………………………………………………………..

…………………….21

LITERATŪRA

…………………………………………………………..

……………..22

ĮVADAS

Niekas negali tiksliai pasakyti, ką mums atneš besikeičiantys

tūkstantmečiai politikoje, visuomenėje, moksle ir kokią tai turės įtaką

rinkai ir organizacijoms. Dideli pasikeitimai globaliu ir regioniniu lygiu

jau beprasidedą: Europos Sąjunga plečiasi priimdama naujas valstybes –

nares, Europą apimantis nacionalinių rinkų dereguliavimas sudaro sąlygas

augančioms varžyboms, kuriose padidėja ir šansai, ir rizika. Pasikeitė

rinkos buvusiose rytų bloko šalyse, jos taip pat siekia įsijungti į šias

varžybas. Vis su didesniu pajėgumu braunamasi į globalią rinką.

Lenktyniavimo tempą paspartina technologijų vystymasis.

Postmodernybė ir ekonomika? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios dvi

temos turi mažai ką bendro. Tačiau jau vis daugiau autorių mano, kad

postmodernybė turi egzistuoti ne tik filosofiniame lygmenyje, ją būtina

panaudoti ir praktikoje. Šiuo nepaliaujamo progreso laikmečiu susiformavo

naujos organizacijos ir vadybos orientacijos poreikis. Naujos orientacijos

būtinybę labiausiai skatina informacijos visuomenės įgyvendinimas, kuris

sąlygoja ekonomikos globalizavimą, keičia gyvenimo bei darbo sąlygas.

Postmoderni organizacija nuo modernios skiriasi daugeliu faktorių.

Pirmiausiai į akis krenta žymiai pažangesnės naujos informacijos ir

komunikacijos technologijos, kurios skatina internacionalumą ir meta

iššūkius organizacijos viduje. Į nuolat atsinaujinančias vadybos

technologijas kartais žiūrima su nepasitikėjimu, tačiau pripažįstama, kad

žinių ištekliai turi tapti gyvybiškai svarbiais kiekvienai organizacijai.

Viena iš reikšmingiausių postmodernios organizacijos kultūros

sudėtinių dalių: taisyklė – turėk auksą galvoje! Tai reiškia, kad žinias

reikia nuolat atnaujinti ir inteligentiškai jas panaudoti. Senasis

industrinis valdymo tipas savo jau atgyveno. Tokioje sistemoje dominavo iš

valdžios gaunama informacija, griežti valdymo atsakomybės ir
hierarchiniai

sprendimų lygmenys.

1. ŽENGIANT Į DINAMIŠKŲ SANTYKIŲ ERĄ

Ribos tarp kultūrų ir tautų nyksta, o nauja ryšių technologija

įgalina pasaulį suvokti kaip “didelį kaimą”, taip tarptautinių ir

kultūrinių santykių apimtys greitai plečiasi. Organizacinės veiklos tempai

įspūdingai greitėja. Šios tendencijos liudija, jog organizacijų ir valdymo

intensyvumo lygis šiandien padidėjęs.

Klasikinė vadyba sudarė pagrindą atsirasti vėlesnėms teorijoms, nusakė

valdymo proceso esmę, funkcijas, būtinus vadovo sugebėjimus. Tačiau

klasikinės vadybos teorija turi ir trūkumų:

• ji tinka stabilioms ir nesudėtingoms organizacijoms, bet visiškai netinka

šių dienų dinamiškoms ir kompleksinėms organizacijoms;

• nors atskirais atvejais ir vertinamas žmogiškasis veiksnys, tačiau iš

esmės į žmogų žiūrima tik kaip į darbo įrankį. (4).

Kad pabrėžtume šiuolaikinių organizacijų santykių bei laiko įtampos,

reguliuojančios šiuos santnykius intensyvumą, šį naują valdymo teorijos

gūsį pavadinime dinamiškų santykių požiūriu. Terminas “dinamiški

santykiai” vartojamas, norint perteikti dabartinio mąstymo bei diskusijų

apie vadybą ir organizacijas nuotaiką. Dinamika – statikos priešybė –

reiškia nuolatinį pokytį, augimą, veiklą. Santykiai – atsiskyrimo priešybė

– reiškia intensyvius ryšius su kitais. “Dinamiškų santykių” terminas

geriausiai išreiškia veržlų daugelio sėkmingų vadovų metodą, kai dėmesys

telkiamas į žmonių santykius ir greitą prisitaikymą prie kintačių sąlygų.

Iš po “skėčio” vadinamo dinamiškais santykiais, išsirutulioja šešios

skirtingos temos apie vadybos teoriją.

1.1. Organizacijos ir natūrali aplinka

Organizacijos aplinka nėra koks nors nustatytas beasmenių jėgų

rinkinys. Tai greičiau sudėtingas, dinamiškas žmonių, bendraujančių

tarpusavyje tinklas.Todėl vadovams dera kreipti dėmesį ne tik į savo

reikalus, bet ir suprasti, kas svarbu kitiems vadovams tiek savoje, tiek

ir kitose organizacijose. Jie bendrauja su kitais vadovais, kad suvieniję

pastangas sukurtų sąlygas, kuriose jų organizacijos klestėtų ar kovotų.

Konkurencinės strategijos teorija, kurią sukūrė Michaelas Porteris, dėmesį

telkia į tai, kaip vadovai gali daryti įtaką sąlygoms pramonėje, kai jie

yra konkurentai, pirkėjai, tiekėjai. Kitame dinamiškų santykių požiūrio

variante, už kurį labiausiai pasisako Edwardas ir Jean Gerner Stead

veikale “Vadyba mažai planetai”, vadybos teorijos centre – ekologijos

problemos.

1.2. Socialinė atsakomybė ir etika

Dinamiškų santykių požiūrį taikantys vadovai didelį dėmesį skiria

vertybėms, kuriomis žmonės vadovaujasi organizacijose, bendrajai kultūrai,

kuriose tos vertybės įkūnytos, bei vertybėms, kurių žmonės laikosi ne

organizacijose. Ši idėja išpopuliarėjo 1982 metais pasirodžius Thomo

Peterso ir Roberto Watermano knygai “Tobulybės beieškant”. Savo “tobulų

kompanijų tyrime Petersas ir Watermanas priėjo prie išvados, jog

“aukščiausio lygio vadovai sukuria plačią bendrąją dvasinio pakilimo

kultūrą, aiškius rėmus, kuriuose žmonės stengiasi tinkamai prisiderinti.”

Dinamišku požiūriu vadovams nepkanka daryti kaip visada ar taip kaip

konkurentai. Dešimtajame dešimtmetyje pagrindiniu organizacijų tikslu tapo

nuolatinis tobulumo siekimas. Kadangi vertybės, tarp jų ir tobulumas, yra

etikos sąvokos, tai dinamiškų santykių požiūriu etika tapo pagrindine

vadybos teorijos tema.

1.3. Globalizacija ir valdymas

Informacijos demokratizavimas pakeitė komunikacijos vadybininkų

darbą, o kartu ir organizacijų struktūrą. Auga pasaulinė ekonomika ir

tarptautinis darbo pasidalijimas.

Dešimto dešimtmečio pasaulis stovi prie vadovo durų. Pasaulio finansų

rinkos dirba 24 valandos per parą ir net tolimiausius planetos kampelius

galima pasiekti telefonu, todėl vadovai privalo galvoti apie save kaip

apie pasaulio piliečius. Kenichi Ohmae atkreipia dėmesį į šį faktą, kai

aprašo pasaulį “be sienų”, kuriame vadovai visus vertina kaip “lygiai

nutolusius” nuo jų organizacijų.

1.4. Organizacijų įkūrimas ir kūrimas iš naujo

Vadovai, pripažįstantys dinamiškų santykių požiūrį, nuolat ieško būdų

atskleisti darbuotojų bei savo kūrybines galias. Vis daugėja teoretikų,

raginančių vadovus permąstyti įprastą standartinę organizacijų srtuktūrą.

1.5. Kultūros ir multikultūra

Įvairios idėjos bei vertybės, kurias žmonės, atstovaujantys

skirtingoms kultūroms, atneša į organizacijas – ne tik gyvenimo faktas,

bet ir žymaus indėlio šaltinis. Skirtybės sukuria iki šiol negirdėtus

iššūkius dabarties vadovams. Charlesas Tayloras – garsus vadinamojo

“bendruomeninio” judėjimo šalininkas – teigia, jog žmonės gali išsaugoti

savo unikalumą tik
atveju, jei vertins tai, ką turi bendro ir ieškos

būdų praplėsti bendąsias vertybes tose organizacijose, kur dirba, bei

bendruomenėse, kuriose gyvena. Multikultūra – kintanti problema, nes vis

daugiau ir daugiau žmonių įsisąmonina savas ypatingas kultūrines

tradicijas ir sąsajas.

1.6. Kokybė

Sąvoka “visapusės kokybės vadyba” turėtų būti kiekvieno vadovo

žodyne. Visiems vadovams derėtų galvoti apie tai, kaip tvarkyti kiekvieną

organizacinį procesą, kad pateikiami gaminiai ir paslaugos atitiktų vis

griežtesnius vartotojų reikalavimus bei konkurencijos standartus. Šiuo

aspektu tvirti ir ilgalaikiai santykiai gali būti vaisingi šalutiniai

“kokybiško” mąstymo ir veikimo produktai. Visapusės kokybės vadyba dar

vienu aspektu papildo dinamišką valdymą, nes kokybė – taip pat nuolat

kintantis tikslas. (3).

2. POSTMODERNIOSIOS VADYBOS VYSTYMASIS

Postmodernios vadybos vystymuisi svarbios 3 sritys: organizacijos

kultūra, strategija ir struktūra.

2.1. Organizacijos kultūra

Sėkminga organizacijos kultūra laikoma tuomet, kai ji pasižymi

sugebėjimais motyvuoti, spręsti problemas, rasti naujus mąstymo ir veiklos

būdus. Svarbu tai, kokias vertybes, principus, apribojimus kultūra ugdo.

Be to:

• tai turi būti efektyvumo ir pasiekimų kultūra;

• svarbi ne tik motyvacija, bet ir elgesys;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1250 žodžiai iš 4146 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.