TURINYS
REZIUME……………………………………………………………………………………………………………..3 ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………….4 Įmonės AB “Lietuvos draudimas” pristatymas…………………………………………………………..5
1. Verslo rizika ir draudimas…………………………………………………………………………………….8
2. Naujo produkto idėja ir apibūdinimas…………………………………………………………………..11
3. Naujo produkto strateginis planas………………………………………………………………………..15
3.1 Įmonės SWOT analizė……………………………………………………………………………………..15
3.2 Išorinės aplinkos veiksniai ir sąlygos…………………………………………………………………16
3.3 Įmonės vidiniai veiksniai ir sąlygos…………………………………………………………………..18
3.4 SWOT analizės išvados ir siūlymai…………………………………………………………………..19
3.5 Konkurencinės aplinkos analizė pagal M.Porterio metodą……………………………………19
3.6 Bendrovės tikslai ,susiję su naujos paslaugos įvedimu rinką………………………………..20
4. Įmonės bendrosios vystymo strategijos numatymas………………………………………………..22
4.1 Bendrosios vystymo strategijos numatymo metodika…………………………………………..22
4.2 AB “Lietuvos draudimas” bendrosios vystymo strategijos numatymas…………………..23
5. Naujo produkto įvedimas į rinką ir jo vystymas……………………………………………………..26
5.1 Vartotojų tyrimas, susijęs su naujo produkto įvedimu…………………………………………..26
5.2 Naujo produkto prekinis ženklas………………………………………………………………………..26
5.3 Naujo produkto pardavimo kaina……………………………………………………………………….27
5.4 Klientų stimuliavimas……………………………………………………………………………………….27
5.5 Naujo produkto pateikimo strategija……………………………………………………………………27
5.6 Naujo produkto rėmimo politika įvedant į rinką……………………………………………………28
6. Valdybos vaidmuo naujo produkto kūrimo ir jo įdiegimo į rinką procese…………………..28
7. Naujo produkto apsaugos teisinės priemonės………………………………………………………….28
8. Įmonės vizija ir misija………………………………………………………………………………………….29
8.1 Vizijos ir misijos samprata ir kūrimo metodika…………………………………………………….29
ŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………..30
LITERATŪRA……………….. …………………………………………………………………………………..31
PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………32
REZIUME
The type of work: The research.
The object of the research: The outside and inside surrounding conditions and the opportunities of producing the new product of AB „Lietuvos draudimas.
The purpose of work: to make a plan of the new product. The tasks of work: To analyze the outside surroundings and developing strategies; To make the mission, vision of making the new product; To improve the knowledge of management studying the literature.
The methods of the research: The analyses and selection of literature, the analysis is made using SWOT.
The author Monika Vaitkevičiūtė.
Full name of work: The new insurance product integration in to the market of AB „Lietuvos draudimas“.
The research adviser: Valdonė Darškuvienė.
This work was made in Kaunas, 2004. It consists of 31 pages and 7 tables.
Į V A D A S
Darbo pobūdis: taikomasis tyrimas.
Tyrimo objektas: AB “Lietuvos draudimas” išorinės ir vidinės aplinkos sąlygos bei galimybės įvedant naują produktą.
Darbo tikslas: parengti naujo produkto strateginį planą.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti išorinės aplinkos realių ir potencialių galimybių ir grėsmių bei vidinių pranašumų bei trūkumų analizę, verslo vienetų ir funkcinės įmonės vystymo strategijas.
2. Suformuoti įmonės viziją, misiją tikslus ir uždavinius kuriant naują produktą.
3. Pagilinti teorines inovacinės vadybos žinias literatūros šaltinių studijomis, įgyti praktinių planavimo įgūdžių.
Tyrimo metodai: literatūros atranka ir analizė, įmonės duomenų analizė taikant SWOT metodiką, strategijų numatymo metodikų taikymas.
ĮMONĖS AB “LIETUVOS DRAUDIMAS” PRISTATYMAS
AB
“Lietuvos draudimas” – didžiausia draudimo įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse –išlieka universaliu draudiku, teikiančiu plačiausią ne gyvybės , gyvybės ir kreditų draudimo paslaugų spektrą. Valstybinės draudimo priežiūros duomenimis, “Lietuvos draudimo” grupė užima 43.2 procentus ne gyvybės draudimo rinkų ir stabiliai išlaiko Lietuvos draudimo rinkos lyderio poziciją.
AB “Lietuvos draudimo” pirmtakas – 1921 m. Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaiga. Jai buvo pavesta tvarkyti visus valstybinio draudimo reikalus, rengti pavienių draudimo rūšių taisykles ir prižiūrėti bei kontroliuoti kitas draudimo įstaigas. 1939 m. Lietuvos valstybinio draudimo įstaiga kontroliavo 36 procentus šalies draudimo rinkos. 1940 m. Sovietų valdžiai įvykdžius visų privačių draudimo įmonių nacionalizavimą, bendrovei buvo suteiktas draudimo paslaugų monopolis. Tais pačiais metais ji tapo sovietinio “Gosstrach” (Valstybinės draudimo įstaigos) dalimi. 1991 m. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bendrovė atgavo ūkinį savarankiškumą ir nustojo būti priklausoma nuo centralizuotos kontrolės š Maskvos. Ji įregistruojama kaip Lietuvos valstybinė draudimo įstaiga ir tampa didžiausia draudimo paslaugų tiekėja Baltijos šalyse. 1994 m.vykdant pirminio privatizavimo programą, 30 procentų bendrovės buvo privatizuota viešo akcijų pasirašymo būdu. 70 procentų akcijų liko Lietuvos Vyriausybės nuosavybėje, o kiti 30 procentų buvo parduoti bendrovės darbuotojams. 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pardavė turėtą 70 procentų bendrovės akcijų paketą strateginiam “Codan A/S” (Danija), priklausančiam pasaulinei draudimo grupei “Royal and Sun Alliance”. Tokiu būdu “Lietuvos draudimas” tapo visiškai privačia bendrove, pritraukusia 60milijonų litų dydžio investicijų. Vėliau dalis akcijų buvo parduota Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Taip “Lietuvos draudimas”sustiprino savo poziciją kaipo didžiausia ir geriausiai kapitalizuota universali draudimo bendrovė Baltijos šalyse.
Istorija ir dabartis
1921 metais vasario mėn. buvo įkurtas „Lietuvos draudimo“ pirmtakas – Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaiga. Tuometinė Valstybinio apdraudimo įstaiga buvo Vyriausybės įpareigota tvarkyti visus valstybinio draudimo reikalus, rengti pavienių draudimo rūšių taisykles ir prižiūrėti bei kontroliuoti kitas draudimo įstaigas.
1924 metais pasikeitė Bendrovės funkcijos ir pavadinimas – ją imta vadinti Lietuvos valstybiniu apdraudimu, ir ji neteko teisės prižiūrėti ir kontroliuoti kitas draudimo bendroves. Bendrovė tapo to meto turto draudimo nuo gaisro lydere ir surinkdavo apie 90 procentų šios draudimo rūšies įmokų šalyje. Bendrovė didino savo akcinį kapitalą ir toliau specializavosi, drausdama turtą nuo gaisro, kas leido jai išplėsti savo agentų tinklą, pasiekiant net mažiausius Lietuvos miestelius. 1939 metais Bendrovė užėmė 36% šalies draudimo rinkos.
1940 metais sovietų valdžiai nacionalizavus visas privačias draudimo įmones, Bendrovė įgijo draudimo paslaugų monopolį ir tapo sovietinio Gosstracho (valstybinės draudimo įstaigos) sudėtine dalimi.
1991 metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Bendrovė atgavo ūkinį savarankiškumą ir nustojo būti priklausoma nuo centralizuotos kontrolės iš Maskvos. Ji įregistruojama kaip Lietuvos valstybinė draudimo įstaiga ir tampa didžiausia draudimo paslaugų tiekėja Baltijos šalyse.
1994 metais, vadovaujantis pirminio privatizavimo programa, 30 procentų Bendrovės buvo privatizuota viešai pasirašant akcijas. 70 procentų akcijų liko Lietuvos Vyriausybės nuosavybėje, o kiti 30 procentų buvo parduoti Bendrovės darbuotojams. 1996 metais Valstybinė draudimo įstaiga buvo reorganizuota į akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“. 1997 metais AB „Lietuvos draudimas“ akcijomis imta prekiauti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.
1997 metais įsigijus dvi draudimo bendroves – UAB „Draudimo fondas“ ir UAB „Vaidra“, pirmoji kompanija tampa UAB „Lietuvos draudimo“ gyvybės draudimas, antroji – UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimas. Tokiu būdu buvo sukurta „Lietuvos draudimo“ grupė.
1999 metų birželio 11 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė pardavė turėtą 70% Bendrovės akcijų paketą strateginiam investuotojui Codan Insurance Ltd. iš Danijos, kuris savo ruoštu priklauso pasaulinei draudimo grupei Royal & SunAlliance. Tokiu būdu „Lietuvos draudimas“ tapo visiškai privačia draudimo bendrove.
1999 metų lapkritį „Lietuvos draudimas“ pritraukė 60 milijonų litų lėšų išleisdamas naujas akcijas ir parduodamas jas Codan. Šiek tiek vėliau, danų kompanija, norėdama pritraukti daugiau stambių investuotojų kapitalo, pardavė dalį akcijų Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankui bei Centrinės ir Rytų Europos investiciniam fondui, pasilikdama kontrolinį paketą ir šiuo metu valdo daugiau negu 51% bendrovės „Lietuvos draudimas“ akcijų. Taip „Lietuvos draudimas“ sustiprino savo poziciją kaip didžiausia ir geriausiai kapitalizuota universali draudimo bendrovė Baltijos šalyse.
2000 m. gruodžio 20 dieną UAB „Lietuvos draudimas“ pasirašė sutartį su viena pajėgiausių ir seniausių Europos kreditų draudimo bendrovių „Hermes Kreditversicherungs-AG“ (Vokietija) dėl dukterinės įmonės UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimo 49% akcijų
pardavimo. Ši Vokietijos kompanija turi daugiau nei 80-ties metų patirtį draudimo sferoje ir šiuo metu valdo 40% Vokietijos privataus kreditų draudimo rinkos bei 12,7% pasaulio kreditų draudimo rinkos. Kompanijos apyvarta 1999 metais sudarė daugiau nei 1 vieną milijardą Vokietijos markių.
2003-ųjų metų viduryje AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą koncentruotis į ne gyvybės draudimo verslą.
2003-ųjų m. spalio 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Hansabankas“ pasirašė UAB „Lietuvos draudimo“ gyvybės draudimas 100 proc. akcijų pardavimo – pirkimo sutartį.
AB „Lietuvos draudimas“ grupė – didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė Baltijos šalyse.
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos duomenimis pagal tiesioginio draudimo įmokas, pasirašytas per 2003 m. 9 mėnesius, AB „Lietuvos draudimas“ užima 33,46 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.
Akcininkai
AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai didžiuojasi solidžiais akcininkais, aktyviai dalyvaujančiais įmonės veikloje.
Ypatingai aktyvus bendradarbiavimas vyksta su mūsų pagrindiniu akcininku – Danijos draudimo rinkos lydere „Codan A/S“, tarptautinės draudimo grupės „Royal&SunAlliance“ nare. „Codan A/S“ aktyviai dalyvauja įmonės valdyme ir modernizavime bei noriai dalinasi turima patirtimi draudimo versle.
2001 metais įmonę aplankė vienos didžiausių mūsų akcininkių – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) – delegacija, vadovaujama prezidento p. Jean Lemierre. Tolimesniems darbams įkvėpė Vidurio ir Rytų Europos Investicijų fondo vadovaujančiojo direktoriaus p. Sven Riskar’o po apsilankymo mūsų bendrovėje pateiktas įvertinimas: „Esame laimingi akcininkai, dalyvaudami investicijose į „Lietuvos draudimą“. Mūsų fondo veiklai itin svarbu turėti rimtas kapitalo grąžos bei pelno garantijas. Jūsų bendrovė visiškai pateisino mūsų investicinius lūkesčius“.
AB „Lietuvos Draudimas“ akcininkų struktūra
(2004 m. sausio 1d.)
Kapitalo dalis
Codan A/S (Danija)
53,74 %
Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankas
21,63 %
Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas 21,63 %
Kiti 3,00 %
1. VERSLO RIZIKA IR DRAUDIMAS
Verslo sąlygų neapibrėžtumas
Apibrėžtumas – abejonių neturėjimas
Neapibrėžtumas – abejonės dėl sugebėjimo numatyti tam tikrų veiksmų rezultatus ateityje. Tai – savotiška žmogaus sąmonės būsena.
Neapibrėžtumo lygiai:
– Nėra neapibrėžtumas – galime numatyti tikslius rezultatus;
– 1 lygio neapibrėžtumas – kai rezultatai nustatomi ir žinomos galimybės (išlošimai, variantai);
– 2 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nustatomi, bet galimybės nežinomos (gaisro tikimybė, automobilio avarija, investicijos)
– 3 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nėra visiškai aiškūs ir galimybės nežinomos (kosmoso tyrinėjimai, kadastrogos – nukrito raketa, genetiniai tyrimai)
Rizikos klasifikavimo įpatumai
Rizika – tai potencialiai galimi laukiamų rezultatų pokyčiai. Priimti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų ir pasekmių. Priklauso nuo neapibrėžtumo lygio.
Rizika gali būti susieta su teigiamais ir neigiamais rezultatais.
Vertinant riziką reikia išskirti dvi jos prasmes (puses):
– objektyvioji – pavojai, netikrumas, neapibrėžtumas – pavojai, kurie slypi pačioje ekonomikoje ir dėl kurių galima patirti nuostolius;
– subjektyvioji – susijusi su individais (savininkais, vadovais, specialistais)
Individus galima suskaidyti į grupes:
– antipatiją jaučia verslo rizikai – vengia rizikos;
– abejinguosius – nejautrūs pokyčiams, jiems nesvarbu, per daug pasitiki informacija;
– teikiantys pirmenybę rizikai – prisiima riziką, megsta rizikuoti, siekia aukštesnių rezultatų.
Rizikos klasifikavimas:
1. Grynoji (egzistuoja tada, kai yra tikimybė patirti nuostolius, bet nėra pelno tikimybės – pvz, tikimybė patekti į avariją)
2. Spekuliatyvioji (egzistuoja esant tokiai pat nuostolių tikimybei -50% laimi, 50% pralaimi, pvz. Investicijos).
Dažnai rizika turi ir gynojo ir spekuliatyvaus požymių, sunku atskirti vieną nuo kitos.
Atskirų rizikos rūšių sudėtis ir įpatumai
Verslo rizika gali būti skaidoma pagal:
1) Pasireiškimo sritis:
– gamybinę
– rinkos arba komercinė;
– finansinė;
– investicijų arba projektų: išskirtinė, vidinė, rinkos arba ;
– politinė, juridinė;
– vartotojų;
2) atsiradimo šaltinį
– ūkinė, komercinė veikla;
– gamtos veiksniai (užšalo uostas);
– politiniai veiksniai;
3) atsiradimo priežastis:
– rinkos neapibrėžtumas,
– nenusako partnerių riziką;
– informacijos stoka, perteklius;
4) rizikos laipsnį:
– leistina rizika;
– kritinė;
– kadastrofinė;
5) trukmę:
– trumpalaikė;
– nuolatinė;
6) apsidraudimo galimybę:
– apdarausta;
– neapdarausta;
7) pagal veiksnių dinamiškumą:
– statinė (negalima kontroliuoti – stichinės nelaimės)
– dinaminė ( įtakojamos verslo sąlygos, pats verslas).
8) sukeliančių veiknių prigimtis:
– sisteminga (infliacijos, valiutos, politinė, kapitalo, rinkų, palūkanų normomis, pinigų pasiūla, paklausa, ekonominės plėtros rizika (ypatingų situaciju – streikų, gaisrų). Sisteminės rizikos neįmanoma suskaidyti į dalis, panaikinti arba sumažinti. Rizikos lygis nustatomas pagal koeficientą)
– nesisteminga (nesisteminė,
arba specifinė) (daugiau priklauso nuo įmonės atskirų vidinių veiksnių (sugebėjimo organizuoti darbą, pardavimo paslaugų kainos ir kiekio santykio). Vidutinė nesisteminės rizikos reikšmė artėja prie 0. Didėjant diversifikacijai (veiklos įvairovei) irgi artėja prie 0. Gali būti pašalinta arba sumažinta, sudarant įvairius portfelius.
Vienodą sisteminę riziką turintis kapitalas turi teikti ir vienodą laukiamą pelningumą (pajamų lygį). Bet koks rizikingas vertybinių popierių rinkinys, kurio 1, turi tą patį pelningumą. Taip pat kaip ir visai nerizikingas kapitalas, 0, turėtų užtikrinti visai nerizikingas pajamas (pelningumą).
Projektų rizikos tipai:
1. Išskirtinė – gresia turtui, jei jis yra vienintelė nuosavybė ar pajamų šaltinis. Nustatoma pagal laukiamą įplaukų šaltinio kitimą;
2. Vidinė – susidaro, kai neatsižveigiama į investuotojų vykdomos diversifikacijos riziką. Nustatome pagal projekto poveikio kitimą įmonės pelnui;
3. rinkos (arba ) rizika – negali būti pašalinta, gali būti tik nustatyta koeficientu.
Finansinė rizika skirstoma į:
1. Kreditinė;
2. Valiutinė;
3. palųkanų;
4. refinansavimo.
Rizikos veiksniai ir analizė
Rizikos veiksniai klasifikuojami:
– tiesioginius – įstatymai, norminiai aktai, kurie reguliuoja. Priskiriami muito, mokesčių sistemos, savivaldybių nutarimai. Tiesioginę įtaką turi partnerių elgesys, konkurencija, korupcija, reketas;
– netiesioginius – politinė situacija, tarptautiniai įvykiai, stichinės nelaimės.
Gali būti klasifikuojami išoriniai (netiesioginiai…) ir vidiniai (įmonės veiklos principai, vidaus politika, naudojami ištekliai, darbuotojų vidinės savybės).
Rizikos valdymas
Valdymas yra jau tada, kai žinome, kad rizika yra, kai ji įvardijama, kai žinome, kas sukelia riziką.
Galimos įvairios mažinimo ir įvardijimo proemonės:
– atsiskaitymų už prekes ir paslaugas formų taikymas:
1) atsiskaitymas pinigais ir čekiais;
2) išankstinis atsiskaitymas;
3) avansiniai mokėjimai;
4) akrediniai atsiskaitymai;
5) vekselinė atsiskaitymų forma;
– sutarčių, prelių, paslaugų, veiklos organizacijų, darbuotojų draudimas;
– užstatai, garantijos;
– skolų padengimas su nuolaida, skolų grąžinimas prekėmis ir paslaugomis;
– uždelsto įsiskolinimo paskelbiant bankrotą;
– turto perdavimas naudojant lizingą;
– ilgalaikiai verslininkų ryšiai;
– trečiųjų asmenų įsipareigojimai padengti įsiskolinimus;
– veiklos diversifikacija;
– veiklos draudimas;
– monitoringas;
– rezervų sudarymas;
– apsaugos techninės priemonės;
– apskaitos atskaitomybės kontrolės didinimas;
– įvairių rizikos subjektų apjungimas;
– rizikos perteikimas savo partneriams; tt
Panaudota medžiaga iš : AB “Lietuvos draudimas” duomenų bazė.
2. NAUJO PRODUKTI IDĖJA IR APIBŪDINIMAS:
VERSLO NUTRŪKIMO DRAUDIMAS
Atsitikus draudiminiam įvykiui, pvz. gaisrui, įmonė dažnai patiria nuostolius ne tik dėl apgadinto ar sunaikinto turto, bet taip pat ir dėl nutrūkusio ar pristabdyto verslo: negalėjimo gaminti ar tiekti produkcijos, mažėjančios rinkos dalies, fiksuotų kaštų (tokių kaip darbuotojų atlyginimai, paskolų palūkanos). Nuostoliai dėl nutrūkusio verslo kompensuojami iš apyvartinių lėšų, kurios galų gale išsenka. Įmonės pelnas, be abejo, lieka tik planuose – anksčiau sudarytame biudžete.
Net jei įmonė yra apdraudusi savo turtą, finansiniai nuostoliai dėl gamybos nutraukimo yra dengiami tik tuo atveju, jei jie yra apdrausti verslo nutraukimo draudimu.
Verslo nutrūkimo draudimo esmė: Verslo nutraukimo draudimu yra apdraudžiamos pajamos, kurių įmonė netenka, kai dėl apdrausto nuostolio yra sugadinamas / sunaikinamas jos turtas.
Kaip veikia verslo nutrūkimo draudimas? Įprastinės įmonės metinės veiklos pajamos gali būti pavaizduotos šiuo grafiku:
1 pav. Įmonės metinių pajamų ir išlaidų pvz.
Grafikuose pavaizduota žala įvyko prieš pat sezoninį piką, ir net po pilno sunaikinto turto atstatymo (rugpjūčio mėnesį) apyvarta dar kurį laiką negrįžta poziciją, kurioje ji būtų buvusi, jei nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.
2 pav. Įmonės metinių pavamų ir išlaidų pvz. Po įvykio.
Esant verslo nutraukimo draudimui, draudimo bendrovė garantuoja tą įmonės pajamų lygį, kurį ji būtų turėjusi jei žala nebūtų įvykusi. Žemiau pavaizduotame grafike žalia linija rodo draudimo bendrovės kompensuojamą sumą, atsitikus konkrečiam aptariamam verslo nutraukimui.