TURINYS
ĮVADAS 3
1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA 4
1.1. Organizavimo tikslai ir objektai 5
1.2. Teisių ir pareigų delegavimas 6
1.3. Valdymo organizavimas 7
2. ORGANIZACIJOS STRUKTŪROS SAMPRATA IR VALDYMO LYGIAI 8
3. ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS PARINKIMAS 10
IŠVADOS 18
LITERATŪROS SĄRAŠAS 19
ĮVADAS
Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą, kieno nors sandaros ar struktūros projektavimas ir sudarymas. Vadybos prasme – tai vientisų sistemų iš žmonių, įrengimų ir medžiagų projektavimas, tobulinimas ir, pasitelkus kitas vadybos funkcijas, įgyvendinimas. Darbas irgi yra tokių sistemų elementas. Darbus atlieka žmonės, o organizavimo funkcija yra nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą bei suteikti jam įgaliojimus, t.y. teises ištekliams panaudoti.
Organizavimo tikslas yra nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą (pareigas) bei suteikti jam įgaliojimus (teises) ištekliams panaudoti. Organizavimo objektas yra organizacija.
Organizacija – tai žmonių pastangomis suburta ar susibūrusi bendrija, kurią sieja bendras tikslas arba bendra veiksmų programa.
Kad būtų lengviau susigaudyti didesnėje organizacijoje ir kad įstaigos lankytojui būtų į ką kreiptis, braižomos valdymo struktūrų schemos, arba organigramos. Organigramos leidžia matyti hierarchinius ryšius bei analizuoti organizacijos struktūrą.
Tikslas: Apibūdinti organiziacijos valdymo struktūras.
Uždaviniai: Apibūdinti organizaciją ir jos valdymą;
Apibrėžti kas tai yra organizacinės valdymo struktūros ir kam jos reikalingos;
Išsiaiškinti kuo skiriasi kiekviena organizacinė valdymo struktūra ir nuo ko priklauso jos pasirinkimas.
1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA
Organizavimo procesas organizacijose vyksta neišvengiamai. Beveik kiekvieną organizaciją iš pradžių sudaro tik keli jos elementai – pavieniai žmonės. Bet kai žmonių susiburia daugiau, norėdami deramai dalyvauti bendrame darbo procese, žmonės jungiasi į tam tikras grupes, kurių paskirtis ir vieta organizacijoje yra nevienodos; jų visuma ir sudaro organizacijos valdymo struktūra. Organizacijos auga, nes žmonės dėl savo ribotų fizinių, psichologinių ir kitokių galimybių realizuoja poreikį kooperuotis į organizuotas struktūras.
Organizavimas, kaip ir planavimas, vadovavimas (motyvavimas) ir kontrolė, yra viena iš organizacijos valdymo funkcijų. Planavimo metu numatomos siektinos-pageidautinos užduotys, o organizavimo tikslas yra sukurti konkrečias šių uždavinių realizavimo struktūras.
Mokslininkai išskiria įvairius organizavimo funkcijos turinio elementus ar etapus, tačiau pagrindinės koncepcijos organizavimo procese yra organizacijos projektavimas ir organizacinė valdymo struktūra. Organizuojant paskirstoma valdžia, įvardijami organizacijos narių formalūs vaidmenys. Formuojami padaliniai, susieti tam tikrais ryšiais ir santykiais, vykdomas užduočių ir funkcijų paskirstymas visoms grandims, prisiimama atsakomybė, įgaliojimai ir teisės organizacijos viduje, atspindintys centralizacijos-decentralizacijos santykį organizacijos valdyme. Svarbūs organizacinių valdymo struktūrų formavimo elementai yra komunikacija, informacijos srautai bei organizacijos dokumentacija. Galų gale, struktūrizuodami organizaciją, kuriame elgesio sistemą, kurią sudaro žmonės ir jų grupės, turintys pastovių tarpusavio ryšių struktūrą, reikalingą spręsti bendroms organizacijos problemoms.