Valdymo teisinių aktų savoka ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Valdymo teisinių aktų savoka ir rūšys

Valdymo teisinių aktų sąvoka ir rūšys

Turinys

Įžanga……………………………………………………………………………………………………………..3

1. Viešojo valdymo formos………………………………………………………………………………..4

2. Valdymo teisinių aktų sąvoka…………………………………………………………………………6

2.1. Valdymo teisinių aktų apibrėžimas……………………………………………………..6

2.2. Valdymo teisinių aktų požymiai………………………………………………………….7

2.3. Valdymo teisinių aktų juridinė reikšmė………………………………………………..8

3. Valdymo teisinių aktų skirtumas nuo kitų teisinių aktų………………………………………9

3.1. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo įstatymų………………………………………9

3.2. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo civilinių sutarčių…………………………10

3.3. Valdymo teisinių aktų ir teismų priimamų aktų skirtumai……………………..11

3.4. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo dokumentų…………………………………12

4. Valdymo teisinių aktų rūšys………………………………………………………………………….12

4.1. Klasifikavimas pagal juridines savybes………………………………………………13

4.2. Klasifikavimas pagal aktus priimančius subjektus ir priėmimo formą…….14

4.3. Kiti valdymo teisinių aktų klasifikavimo būdai……………………………………18

5. Valdymo teisinių aktų rengimo tvarka ir jiems keliami reikalavimai…………………20

6. Valdymo teisinių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka……………………………………..22

Išvados…………………………………………………………………………………………………………..23

Summary……………………………………………………………………………………………………….24

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………..25

Įžanga

Šis kursinis darbas skiriamas valdymo teisiniams aktams kaip pagrindinei viešojo valdymo formai apibūdinti, valdymo teisinių aktų sąvokai atskleisti bei jų klasifikavimo problematikai.

Valdymo teisinių aktų sąvokos ir klasifikavimo tema yra labai aktuali. Lietuvoje kiekvieną dieną, nenutrūkstamai daugybė viešojo valdymo subjektų leidžia įvairius valdymo teisinius aktus. Suprantama, kad tokia viešojo valdymų institucijų ir jų pareigūnų veikla negali vykti spontaniškai ir nekontroliuojamai. O kadangi leidžiamų valdymo teisinių aktų skaičius yra labai didelis, iškyla poreikis kuo geriau suprasti jų prigimtį ir klasifikavimo ypatumus, kad būtų galima kuo detaliau ir tobuliau reglamentuoti jų leidybą.Tai yra vienas iš administracinės teisės uždavinių.

Paprastai valdymo teisinių aktų leidyba reglamentuojama juos leidžiančių viešojo valdymo institucijų įstatymuose ar darbo reglamentuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme , Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir pan. Tačiau yra ir kitų teisės aktų, kurie skirti visų valdymo teisinių aktų leidybai reglamentuoti. Tarp jų: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas ; Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17d. įsakymo Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ pakeitimo . Šių norminių aktų nuostatos taip pat bus aptartos šiame darbe.

Pastebėtina kad Lietuvos teisės mokslas neskiria pakankamai dėmesio šiai temai, kaip ir administracinei teisei apskritai. Iki šiol nepasirodė administracinės teisės vadovėlis, jau nekalbant apie veikalus skirtus tiktai valdymo teisiniams aktams. Štai kodėl šiame darbe bus atsižvelgta ir į Rusijos teisės teoretikų nuomonę bei lyginamuoju metodu ištirti abejų šalių praktikos skirtumai klasifikuojant valdymo teisinius aktus.

1. Viešojo valdymo formos

Prieš pradedant nagrinėti valdymo teisinių aktų sąvokos ir klasifikavimo klausimus, reikėtų iš pradžių atkreipti reikalingą dėmesį į viešojo valdymo formų sampratą bei nustatyti valdymo teisinių aktų vietą tarp įvairių viešojo valdymo formų.

Tačiau viešojo valdymo formų, kitaip dar vadinamų administracinės veiklos formomis, sąvokos, rūšių ir klasifikavimo kriterijų klausimai vis dar kaip ir anksčiau yra priskiriami prie diskusinių klausimų rato ir ne visada yra analizuojami bandant apibūdinti valdymo teisinius aktus. Būtent to aš ir pabandysiu išvengti šiame skyriuje, skirdamas ypatingą dėmesį viešojo valdymo formų sąvokos ir klasifikavimo klusimams.

Dar
1987 metais šia tematika labai tiksliai pasisakė vienas iš žinomų rusų teisininkų prof. R.F.Vasiljev: „Kartais teisinėje literatūroje pasirodantys pareiškimai dėl požiūrių vienybės šiais klausimai neatspindi tikrosios padėties. Kartais jie tučtuojau yra paneigiami pačių autorių, kai tik reikalas prieina prie konkrečių viešojo valdymo formų išvardijimo“ .

Po keturiolikos metų jam vis dar pritaria kiti teisininkai. Tarp jų yra ir prof. B.N.Gabričidze, kuris viename iš savo naujausių veikalų pareiškė, kad jis netgi abejoja, ar būtų visiškai teisinga skirti viešojo valdymo formas į teisines ir neteisines. Jo nuomone visas viešojo valdymo formas iš esmės būtų galima priskirti prie teisinių. Bet kadangi šiame skyriuje siekiama neprisijungti prie teisinių debatų, o tiesiog suprasti valdymo teisinių aktų vietą tarp įvairių viešojo valdymo formų. Aš pabandysiu čia išdėstyti tradicinį požiūrį į šiuos klausimus.

Viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai savo funkcijoms vykdyti pasirenka paprastai tokius veiksmus, būdus, kurie tam reikalui geriausiai tinka, yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Tačiau, atsižvelgiant į minėtų veiksmų, priemonių, būdų pobūdį bei jų giminingus išorinius požymius, galima pastebėti, kad jie įgauna tam tikrų specifinių formų. Pavyzdžiui, valdymo teisinių aktų priėmimas, įvairūs šių institucijų rengiami posėdžiai, pasitarimai, kuriais siekiama sėkmingai įgyvendinti tam tikrus įstatymus, yra savarankiškos viešojo valdymo veiklos formos.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad grupė tam tikrų išoriškai giminingai panašių veiksmų, kurie atliekami viešojo valdymo veikloje ir yra viešojo valdymo formos.

Viešojo valdymo subjektų veiksmai (nesvarbu ar tai vykdomosios valdžios institucija, savivaldybė ar kitas viešojo valdymo subjektas) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomi teisės normomis, kuriomis valstybė reglamentuoja viešojo valdymo subjektų veiklą. Paprastai viešojo valdymo formos fiksuojamos konkrečių vykdomosios valdžios institucijų ar savivaldybių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Kiekvienu konkrečiu atveju atitinkama viešojo valdymo forma priklauso nuo tam tikro viešojo valdymo subjekto, jo kompetencijos, sprendžiamų uždavinių specifikos ir pan.

Tam tikri viešojo valdymo subjektų veiksmai yra susiję su teisinėmis viešojo valdymo formomis, tai yra su teisės normų nustatymu, taikymu ir gynimu. Pavyzdžiui, kai vykdomosios valdžios institucijos ir savivaldybės priima valdymo teisinius aktus, taikydami jau nustatytas teisės normas.

Kitais atvejais teisės normos gali būti taikomos bei vykdomos ir nepriimant specialių valdymo aktų, o atliekant kai kuriuos, teisinę reikšmę turinčius veiksmus. Pavyzdžiui, kai tam tikros institucijos, turėdamos tam tikrus įgaliojimus, išduoda piliečiams asmens pasus ar vairuotojo teises, nepriimdami jokių specialių valdymo teisinių aktų.

Teisės normų gynimas paprastai pasireiškia atliekant tam tikrus tiesioginio administracinio poveikio veiksmus. Daugiausia tai prevencinių, kardomųjų priemonių taikymas ir administracinių nuobaudų skyrimas už administracinius teisės pažeidimus. Šie valdymo veiksmai apskritai gali būti niekaip neįforminami (pvz., leidimo verstis tam tikra veikla patikrinimas) arba juos atliekant surašomi reikiami procesiniai dokumentai – protokolas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir kt.

Taigi teisinėms viešojo valdymo formoms būdinga tai, kad tam tikri viešojo valdymo subjektų veiksmai yra tiesiogiai numatyti teisės normų, tie veiksmai yra susiję su teisinių valdymo aktų priėmimu, o šie aktai sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Tačiau kai kurie viešojo valdymo subjektų veiksmai nėra tiesiogiai susiję su teise. Tokie viešojo valdymo subjektų veiksmai nėra juridiniai faktai, jie neformuoja teisinių santykių, nesukelia juridinių pasekmių. Paprastai tokios viešojo valdymo formos yra pagalbinės ir aptarnaujančios, nes jų veiksmai reikalingi tik teisinėms viešojo valdymo formoms įgyvendinti.

Neteisinės viešojo valdymo formos yra dviejų pagrindinių rūšių: organizacinės ir materialinės-techninės.

Nors organizacinės bei materialinės-techninės viešojo valdymo formos yra pagalbinės bei aptarnaujančios, jos labai plačiai naudojamos ir turi svarbią reikšmę siekiant įgyvendinti teisines viešojo valdymo formas.

Taigi viešojo valdymo formas būtų galima klasifikuoti į teisines ir neteisines:

Teisinės viešojo valdymo formos yra:

1. Valdymo teisinių aktų priėmimas

2. kitų veiksmų, turinčių teisinę reikšmę atlikimas ( gimimo ir mirties faktų registravimas, asmens dokumentų išdavimas, tiesioginio administracinio poveikio veiksmai ir t.t.)

Neteisinės viešojo valdymo formos yra:

1. organizacinių priemonių vykdymas ( pasitarimų, susirinkimų, konferencijų organizavimas ir pan.)

2. materialinės-techninės operacijos ( raštvedybos, statistikos, apskaitos tvarkymas ir pan.)

Kaip matome valdymo teisiniai aktai užima toli gražu ne paskutinę vietą tarp viešojo valdymo

formų. Dar daugiau, galime teigti, kad valdymo teisiniai aktai yra pagrindinė viešojo valdymo forma. Sekančiuose skyriuose aš pabandysiu paremti šitą teiginį papildomais argumentais.

2. Valdymo teisinių aktų sąvoka

2.1. Valdymo teisinių aktų apibrėžimas

Žodis aktas (lot. actus) yra atėjęs į lietuvių kalbą iš lotynų kalbos ir gali būti suprantamas ir vartojamas įvairia prasme – veiksmas, poelgis. Galima teigti, kad viešojo valdymo institucijų veiksmai, nepriklausomai nuo jų išraiškos formos yra laikomi aktais. Jais stengiamasi sukelti tam tikras teisines pasekmes ar nustatyti, įtvirtinti ar pakeisti visuomeninius santykius.

Plačiąja prasme aktai – yra apskritai visi vykdomųjų institucijų veiksmai, kurie tiesiogiai yra susiję su šių institucijų pareigūnų vykdomąja, tvarkomąja veikla (įskaitant sutarčių sudarymą, skundų nagrinėjimą, dokumentų išdavimą ir pan.)

Tačiau valdymo teisiniai aktai yra savarankiška teisinių aktų rūšis. Jie paprastai turi rašytinę formą. Valdymo teisinius aktus priima viešojo valdymo subjektai (pareigūnai), remdamiesi įstatymais ir nustatyta tvarka bei forma juos vykdydami.

Vadinasi valdymo teisiniai aktai yra poįstatyminiai.

Valdymo teisiniais aktais viešojo valdymo subjektai nustato tam tikras teisės normas ir taiko jas, reguliuoja visuomeninius santykius viešajame valdyme, tiesiogiai, nenutrūkstamai ir operatyviai vadovauja ūkinei, socialinei-kultūrinei ir administracinei-politinei veiklai.

Valdymo aktai yra svarbi priemonė įstatymams ir vykdomosios valdžios institucijų bei savivaldybių veiklos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Priimdami valdymo teisinius aktus, viešojo valdymo subjektai priima tam tikrus sprendimus, numato konkrečias priemones savo uždaviniams realizuoti.

Valdymo teisiniai aktai – viešojo valdymo subjektų priemonė jų konkretiems sprendimams teisiškai įtvirtinti. Aktuose atsispindi vykdomosios veiklos uždaviniai, teisiniai įgalinimai, funkcijos, veiklos formos bei metodai.

Taigi iš viso šito galima daryti išvadą, kad valdymo teisiniai aktai siaurąja prasme yra tokie aktai, kuriuose yra dokumentiškai įtvirtinti, tam tikrų institucijų pareigūnų sprendimai, tam tikra valia. Tai vienašališko pobūdžio aktai, kuriuose įtvirtinamos tam tikros taisyklės, elgesio normos tam tikri reikalavimai.

Tokia valdymo teisinių aktų prigimtis ir nulėmė tą faktą, kad valdymo teisiniai aktai yra pagrindinė viešojo valdymo forma.

2.2. Valdymo teisinių aktų požymiai

Apibendrinant visus valdymo teisinių aktų bruožus, būtų galima išskirti tokius pagrindinius jų požymius:

1. valdymo teisiniai aktai – tai teisinio pobūdžio dokumentiškai įtvirtinti sprendimai, kuriuos priima ne visos valstybinės institucijos, o tik viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai.

2. šiuos aktus priima viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai vykdomosios veiklos procese, kai nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas viešojo valdymo sferoje.

3. šie aktai yra poįstatyminiai, kadangi juos priima remiantis įstatymais, vykdant įstatymus.

4. tai valiniai teisiniai sprendimai, nes šių aktų pagalba išreiškiama valstybės ar jos institucijų valia.

5. šie aktai yra valdingo pobūdžio sprendimai.

6. valdymo teisiniai aktai yra imperatyvinio pobūdžio (jiems yra būdinga ką nors nustatyti, uždrausti, kažką įpareigoti, ko nors pareikalauti).

7. šių aktų įgyvendinimas yra paremtas tam tikromis valstybinės prievartos priemonėmis.

8. valdymo teisiniai aktai paprastai turi rašytinę formą ir priimami įstatymo nustatyta tvarka (pvz., Vyriausybės nutarimas).

2.3. Valdymo teisinių aktų juridinė reikšmė

Valdymo teisiniai aktai turi svarbią juridinę reikšmę ir visada sukelia tam tikras teisines pasekmes, nes jais visada siekiama tam tikrų reikšmingų padarinių viešojo valdymo sferoje.

Reikėtų paminėti ir ypatingai išskirti sekančias valdymo teisinių aktų savybes, kurios ir yra svarbios valdymo teisinių aktų juridinės reikšmės priežastys:

1. valdymo teisinių aktų turinį sudaro teisės normos, bendro elgesio taisyklės nustatančios institucijų, visuomeninių organizacijų, pareigūnų, piliečių teises ir pareigas.

2. valdymo teisiniai aktai gali nustatyti civilinių sandorių sudarymo tvarka (pvz., jie gali būti civilinių teisinių sandorių sudarymo ir galiojimo sąlyga)

3. valdymo teisiniai aktai gali būti, kaip tam tikri juridiniai faktai. Šiuo atveju jie yra aplinkybės, kurios sudaro, pakeičia arba nutraukia administracinius teisinius santykius.

4. valdymo teisiniai aktai gali būti pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti, kurie yra reguliuojami kitų teisės šakų (pvz., darbo, finansų arba šeimos teisės).

5. valdymo teisinis aktas gali būti pagrindas kitiems valdymo teisiniams aktams priimti; pavyzdžiui tai nutinka, kai žemesnės institucijos priima valdymo teisinius aktus remiantis
aukštesniųjų institucijų aktais.

6. valdymo teisiniai aktai labai dažnai gali būti kaip atitinkamas įrodymas teismui nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas; tam paprastai jie turi būti rašytinės formos.

Kaip matome valdymo teisiniai aktai turi savo ypatingą vietą viešojo valdymo sferoje, bet kuo gi jie skiriasi nuo kitų teisinių aktų? Atsakymas į šitą klausimą bus pateiktas sekančiame skyriuje.

3. Valdymo teisinių aktų skirtumas nuo kitų teisinių aktų

Kaip jau anksčiau buvo minėta valdymo teisiniai aktai yra savarankiška teisinių aktų rūšis. Jiems yra būdingi tam tikri ypatumai, kurie padeda atribuoti juos nuo kitų teisinių aktų.

Šiame skyriuje bus nurodyti pagrindiniai valdymo teisinių aktų skirtumai nuo:

1) įstatymų;

2) civilinių sutarčių;

3) teismų aktų;

4) ir kitų aktų (dokumentų).

3.1. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo įstatymų

Pirmiausia valdymo teisiniai aktai skiriasi nuo įstatymų. Įstatymų pagrindiniai bruožai yra:

1. įstatymai visuomet yra teisinio reguliavimo aktai; bet kuriuo įstatymu yra nustatomos, keičiamos, panaikinamos teisės normos; įstatymai visada yra norminio pobūdžio; įstatymais reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai.

2. įstatymus priima nedidelis subjektų ratas : Seimas ir tautos referendumas.

3. yra nustatytos gana sudėtingos įstatymų projektų rengimo, jų svarstymo ir priėmimo procedūros.

4. įstatymai visada priimami kolegialiai, t.y. Seimas balsuoja priimant vieną ar kitą įstatymą kaip ir tauta referendumo metu.

Valdymo teisinių aktų bruožai:

1. dalis jų yra norminiai valdymo aktai, t.y. norminio pobūdžio ( apie tai plačiau bus pasakyta kitame skyriuje) ; tačiau dalis yra individualūs valdymo teisiniai aktai, t.y. jais nėra sukuriamos teisės normos.

2. valdymo teisinius aktus turi teisę leisti daugybė teisės subjektų ( vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir kiti subjektai)

3. neretai valdymo teisinių aktų priėmimo procedūra yra žymiai paprastesnė negu įstatymų.

4. skiriasi jų teisėtumo priežiūros būdai; įstatymus prižiūri Konstitucinis Teismas, o valdymo teisinių aktų teisėtumą prižiūri Konstitucinis teismas, administraciniai teismai, viešojo valdymo subjektai ir kiti.

Kaip matome įstatymai ir valdymo teisiniai aktai reikšmingai skiriasi. Įstatymas yra aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios pasireiškimo forma ir visų kitų teisinių aktų šaltinis. Valdymo teisinis aktas, kaip ir įstatymas yra teisinis aktas, reguliuojantis visuomeninius teisinius santykius, tačiau jis galioja tik tada, kai yra išleistas sutinkamai su įstatymu.

Įstatymu valdymo teisinis aktas gali būti panaikintas. Be to, jis sąlygoja valdymo teisinio akto turinį ir juridinę galią. Ir apskritai valdymo teisinis aktas yra poįstatyminis.

3.2. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo civilinių sutarčių

Skirtumai:

1. Valdymo teisiniai aktai taip pat skiriasi nuo civilinių sutarčių. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą 6.154 straipsnį: „Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius…“ .

Valdymo teisiniai aktai savo ruožtu dažniausiai yra priimami institucijos vadovo iniciatyva. Čia jokio susitarimo nėra.

2. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarčių laisvės principas: „Šalys turi teisę pačios laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas…“ .

Valdymo teisiniais aktais paprastai teisiniai santykiai yra nustatomi, pakeičiami arba nutraukiami vienašališkai, be antrosios šalies sutikimo. Tačiau kai kurių susitarimo elementų galima rasti ir čia. Pavyzdžiui, kai kelios žinybos išleidžia bendrą valdymo teisinį aktą – kelios ministerijos išleidžia bendrą įsakymą (pvz., žemės ūkio ir aplinkosaugos ministerijų aktas liečia ir žemės ūkio ir aplinkos sritis). Tačiau susitarti ministrams yra jų pareiga, o ne teisė, to reikalauja jų valdymo sritys.

Panašumai:

Naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse galima surasti taip vadinama „viešąją sutartį“. Senajame kodekse to nebuvo. Pagal LR CK 6.161 straipsnį: „Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos)“ . Kitaip tariant jis privalo sudaryti sutartį ir suteikti atitinkamas paslaugas. Tačiau čia randame ir civilinės teisės ir administracinės teisės elementus. Taigi – galime teigti, kad taip vadinama viešoji sutartis nėra grynai civilinė sutartis.

3.3. Valdymo teisinių aktų ir teismų priimamų aktų skirtumai

Šia tema įdomiai pasisakė vienas iš rusų teisės mokslininkų J.M.Kozlov: „Valdymo teisiniai aktai daugiausia skiriasi nuo valstybinės valdžios teisminių organų aktų savo pozityviniu pobūdžiu, kuris pasireiškia tuo, kad su jų pagalba organizuojasi vykdomosios valdžios funkcionavimo mechanizmo
kurio tikslas yra tvarkomasis poveikis įvairioms valstybinio ir visuomeninio gyvenimo sferoms“ .

Taip pat reikėtų pridurti, kad teismų priimami aktai naujų teisės normų nenustato. Tai yra individualaus pobūdžio teisiniai aktai, priimami siekiant byloje išspręsti atitinkamą klausimą, teisinį ginčą, pritaikyti teisės normą konkrečiu atveju, o ne sukurti naują teisinę normą. Šis skirtumas lieka ir šiandien, nes Lietuvoje precedentas nėra pripažįstamas. Teismas įstatymo nustatyta tvarka bylose priima sprendimą, nuosprendį ar kitą aktą iš šalies nesikišant jokioms kitoms institucijoms. Tuo tarpu viešojo valdymo subjektas priima aktus ne tik remdamasis įstatymais, bet ir vykdydamas tiesioginius aukštesnių institucijų nurodymus. Pastarieji turi teisę įsikišti į pavaldžių viešojo valdymo subjektų veiklą, įsakyti jiems atitinkamai veikti.

3.4. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo dokumentų

Galiausiai valdymo teisiniai aktai skiriasi nuo asmens ir įvairių panašių dokumentų (asmens liudijimo, diplomo, gimimo liudijimo, vairuotojo teisių ir pan.). Minėti dokumentai nenustato teisės normų, nesukuria, nepakeičia ir nenutraukia administracinių teisinių santykių. Dokumento paskirtis – paliudyti tapatybę, patvirtinti konkretų faktą. Dokumentai tam tikrais atvejais gali būti pagrindas valdymo aktui priimti.

4. Valdymo teisinių aktų rūšys

Valdymo teisiniai aktai būna įvairūs. Jie turi tam tikrų specifinių tik jiems požymių. Atsižvelgiant į tai, tie aktai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Vienas iš jų yra jų forma.

Apskritai valdymo teisiniai aktai gali turėti įvairią formą ir paprastai daugkartiniam taikymui skirti aktai turi rašytinę formą. Jeigu įstatymu numatyta privaloma rašytinė forma tai, jos nesilaikant, nėra ir akto. Šia tema plačiau bus pakalbėta skyriuje specialiai skirtam valdymo teisiniams aktams keliamiems reikalavimams. Tačiau neretai naudojama ir žodinė forma, pavyzdžiui, pareigūnų operatyvinėje veikloje (kariuomenėje, policijoje ir kitur). Taip pat yra skiriami konkliudentiniai valdymo aktai kurie neturi nei rašytinės, nei žodinės formos (pvz., šviesoforo signalai, kelių ženklai, policininko reguliuojančio transporto eismą gestai).

Dėl jų išskirtinio vaidmens viešojo valdymo sferoje ir svarbios juridinės reikšmės, šiame ir sekančiame skyriuose bus skirtas ypatingas dėmėsys rašytiniams valdymo aktams: jų klasifikacijai, rengimo tvarkai, jiems keliamiems reikalavimams bei jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkai.

Lietuvos teisės mokslininkai dažniausiai rašytinius valdymo teisinius aktus klasifikuoja taip:

1) pagal juridines savybes;

2) pagal aktus priimančius subjektus ir priėmimo formą.

4.1. Klasifikavimas pagal juridines savybes.

Pagal savo juridines savybes rašytiniai valdymo teisiniai aktai, kurie yra dar vadinami administracinio reglamentavimo aktais, tradiciškai skirstomi į norminius valdymo aktus ir individualius (nenorminius) valdymo aktus.

Norminiai valdymo aktai, dar kitaip vadinami norminiais administraciniais aktais, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą apbrėžiami taip: „Norminis administracinis aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei“ . Tačiau toks apibrėžimas yra truputi ne pilnas.

Norminiai valdymo aktai yra tokie aktai , kurių turinį sudaro tam tikros teisės normos, t. y. visiems ar daugeliui asmenų privalomos elgesio taisyklės, kurios yra daugiau ar mažiau bendro pobūdžio ir skirtos tam tikriems visuomeniniams santykiams reguliuoti. Pavyzdžiui priešgaisrinės apsaugos taisyklės paprastai priimamos ne vienu kokiu nors konkrečiu atveju ir galioja ilgesnį laiką.

Vienas iš būdingų norminių valdymo aktų požymių yra tai, kad juose paprastai nenurodamas konkrečiai apibrėžtas administracinių-teisinių santykių subjektas, o tik bendrai nurodomi tam tikros kategorijos asmenys ( apskritai piliečiai, pareigūnai, organizacijos ir pan.). Norminiai valdymo aktai reguliuoja labai įvairius visuomeninius santykius.

Taigi galima būtų išskirti tokius pagrindinius norminių valdymo aktų bruožus:

1. nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintiems teisės subjektams, t. y. juose įtvirtintos teisės normos adresuojamos arba visiems piliečiams apskritai, arba subjektų grupei.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3310 žodžiai iš 6564 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.