Valdymo teisinių aktų savoka ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Valdymo teisinių aktų savoka ir rūšys

Valdymo teisinių aktų sąvoka ir rūšys

Turinys

Įžanga……………………………………………………………………………………………………………..3

1. Viešojo valdymo formos………………………………………………………………………………..4

2. Valdymo teisinių aktų sąvoka…………………………………………………………………………6

2.1. Valdymo teisinių aktų apibrėžimas……………………………………………………..6

2.2. Valdymo teisinių aktų požymiai………………………………………………………….7

2.3. Valdymo teisinių aktų juridinė reikšmė………………………………………………..8

3. Valdymo teisinių aktų skirtumas nuo kitų teisinių aktų………………………………………9

3.1. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo įstatymų………………………………………9

3.2. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo civilinių sutarčių…………………………10

3.3. Valdymo teisinių aktų ir teismų priimamų aktų skirtumai……………………..11

3.4. Valdymo teisinių aktų skirtumai nuo dokumentų…………………………………12

4. Valdymo teisinių aktų rūšys………………………………………………………………………….12

4.1. Klasifikavimas pagal juridines savybes………………………………………………13

4.2. Klasifikavimas pagal aktus priimančius subjektus ir priėmimo formą…….14

4.3. Kiti valdymo teisinių aktų klasifikavimo būdai……………………………………18

5. Valdymo teisinių aktų rengimo tvarka ir jiems keliami reikalavimai…………………20

6. Valdymo teisinių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka……………………………………..22

Išvados…………………………………………………………………………………………………………..23

Summary……………………………………………………………………………………………………….24

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………..25

Įžanga

Šis kursinis darbas skiriamas valdymo teisiniams aktams kaip pagrindinei viešojo valdymo formai apibūdinti, valdymo teisinių aktų sąvokai atskleisti bei jų klasifikavimo problematikai.

Valdymo teisinių aktų sąvokos ir klasifikavimo tema yra labai aktuali. Lietuvoje kiekvieną dieną, nenutrūkstamai daugybė viešojo valdymo subjektų leidžia įvairius valdymo teisinius aktus. Suprantama, kad tokia viešojo valdymų institucijų ir jų pareigūnų veikla negali vykti spontaniškai ir nekontroliuojamai. O kadangi leidžiamų valdymo teisinių aktų skaičius yra labai didelis, iškyla poreikis kuo geriau suprasti jų prigimtį ir klasifikavimo ypatumus, kad būtų galima kuo detaliau ir tobuliau reglamentuoti jų leidybą.Tai yra vienas iš administracinės teisės uždavinių.

Paprastai valdymo teisinių aktų leidyba reglamentuojama juos leidžiančių viešojo valdymo institucijų įstatymuose ar darbo reglamentuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme , Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir pan. Tačiau yra ir kitų teisės aktų, kurie skirti visų valdymo teisinių aktų leidybai reglamentuoti. Tarp jų: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas ; Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17d. įsakymo Nr. 104 „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ pakeitimo . Šių norminių aktų nuostatos taip pat bus aptartos šiame darbe.

Pastebėtina kad Lietuvos teisės mokslas neskiria pakankamai dėmesio šiai temai, kaip ir administracinei teisei apskritai. Iki šiol nepasirodė administracinės teisės vadovėlis, jau nekalbant apie veikalus skirtus tiktai valdymo teisiniams aktams. Štai kodėl šiame darbe bus atsižvelgta ir į Rusijos teisės teoretikų nuomonę bei lyginamuoju metodu ištirti abejų šalių praktikos skirtumai klasifikuojant valdymo teisinius aktus.

1. Viešojo valdymo formos

Prieš pradedant nagrinėti valdymo teisinių aktų sąvokos ir klasifikavimo klausimus, reikėtų iš pradžių atkreipti reikalingą dėmesį į viešojo valdymo formų sampratą bei nustatyti valdymo teisinių aktų vietą tarp įvairių viešojo valdymo formų.

Tačiau viešojo valdymo formų, kitaip dar vadinamų administracinės veiklos formomis, sąvokos, rūšių ir klasifikavimo kriterijų klausimai vis dar kaip ir anksčiau yra priskiriami prie diskusinių klausimų rato ir ne visada yra analizuojami bandant apibūdinti valdymo teisinius aktus. Būtent to aš ir pabandysiu išvengti šiame skyriuje, skirdamas ypatingą dėmesį viešojo valdymo formų sąvokos ir klasifikavimo klusimams.

Dar
1987 metais šia tematika labai tiksliai pasisakė vienas iš žinomų rusų teisininkų prof. R.F.Vasiljev: „Kartais teisinėje literatūroje pasirodantys pareiškimai dėl požiūrių vienybės šiais klausimai neatspindi tikrosios padėties. Kartais jie tučtuojau yra paneigiami pačių autorių, kai tik reikalas prieina prie konkrečių viešojo valdymo formų išvardijimo“ .

Po keturiolikos metų jam vis dar pritaria kiti teisininkai. Tarp jų yra ir prof. B.N.Gabričidze, kuris viename iš savo naujausių veikalų pareiškė, kad jis netgi abejoja, ar būtų visiškai teisinga skirti viešojo valdymo formas į teisines ir neteisines. Jo nuomone visas viešojo valdymo formas iš esmės būtų galima priskirti prie teisinių. Bet kadangi šiame skyriuje siekiama neprisijungti prie teisinių debatų, o tiesiog suprasti valdymo teisinių aktų vietą tarp įvairių viešojo valdymo formų. Aš pabandysiu čia išdėstyti tradicinį požiūrį į šiuos klausimus.

Viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai savo funkcijoms vykdyti pasirenka paprastai tokius veiksmus, būdus, kurie tam reikalui geriausiai tinka, yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Tačiau, atsižvelgiant į minėtų veiksmų, priemonių, būdų pobūdį bei jų giminingus išorinius požymius, galima pastebėti, kad jie įgauna tam tikrų specifinių formų. Pavyzdžiui, valdymo teisinių aktų priėmimas, įvairūs šių institucijų rengiami posėdžiai, pasitarimai, kuriais siekiama sėkmingai įgyvendinti tam tikrus įstatymus, yra savarankiškos viešojo valdymo veiklos formos.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad grupė tam tikrų išoriškai giminingai panašių veiksmų, kurie atliekami viešojo valdymo veikloje ir yra viešojo valdymo formos.

Viešojo valdymo subjektų veiksmai (nesvarbu ar tai vykdomosios valdžios institucija, savivaldybė ar kitas viešojo valdymo subjektas) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomi teisės normomis, kuriomis valstybė reglamentuoja viešojo valdymo subjektų veiklą. Paprastai viešojo valdymo formos fiksuojamos konkrečių vykdomosios valdžios institucijų ar savivaldybių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Kiekvienu konkrečiu atveju atitinkama viešojo valdymo forma priklauso nuo tam tikro viešojo valdymo subjekto, jo kompetencijos, sprendžiamų uždavinių specifikos ir pan.

Tam tikri viešojo valdymo subjektų veiksmai yra susiję su teisinėmis viešojo valdymo formomis, tai yra su teisės normų nustatymu, taikymu ir gynimu. Pavyzdžiui, kai vykdomosios valdžios institucijos ir savivaldybės priima valdymo teisinius aktus, taikydami jau nustatytas teisės normas.

Kitais atvejais teisės normos gali būti taikomos bei vykdomos ir nepriimant specialių valdymo aktų, o atliekant kai kuriuos, teisinę reikšmę turinčius veiksmus. Pavyzdžiui, kai tam tikros institucijos, turėdamos tam tikrus įgaliojimus, išduoda piliečiams asmens pasus ar vairuotojo teises, nepriimdami jokių specialių valdymo teisinių aktų.

Teisės normų gynimas paprastai pasireiškia atliekant tam tikrus tiesioginio administracinio poveikio veiksmus. Daugiausia tai prevencinių, kardomųjų priemonių taikymas ir administracinių nuobaudų skyrimas už administracinius teisės pažeidimus. Šie valdymo veiksmai apskritai gali būti niekaip neįforminami (pvz., leidimo verstis tam tikra veikla patikrinimas) arba juos atliekant surašomi reikiami procesiniai dokumentai – protokolas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir kt.

Taigi teisinėms viešojo valdymo formoms būdinga tai, kad tam tikri viešojo valdymo subjektų veiksmai yra tiesiogiai numatyti teisės normų, tie veiksmai yra susiję su teisinių valdymo aktų priėmimu, o šie aktai sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Tačiau kai kurie viešojo valdymo subjektų veiksmai nėra tiesiogiai susiję su teise. Tokie viešojo valdymo subjektų veiksmai nėra juridiniai faktai, jie neformuoja teisinių santykių, nesukelia juridinių pasekmių. Paprastai tokios viešojo valdymo formos yra pagalbinės ir aptarnaujančios, nes jų veiksmai reikalingi tik teisinėms viešojo valdymo formoms įgyvendinti.

Neteisinės viešojo valdymo formos yra dviejų pagrindinių rūšių: organizacinės ir materialinės-techninės.

Nors organizacinės bei materialinės-techninės viešojo valdymo formos yra pagalbinės bei aptarnaujančios, jos labai plačiai naudojamos ir turi svarbią reikšmę siekiant įgyvendinti teisines viešojo valdymo formas.

Taigi viešojo valdymo formas būtų galima klasifikuoti į teisines ir neteisines:

Teisinės viešojo valdymo formos yra:

1. Valdymo teisinių aktų priėmimas

2. kitų veiksmų, turinčių teisinę reikšmę atlikimas ( gimimo ir mirties faktų registravimas, asmens dokumentų išdavimas, tiesioginio administracinio poveikio veiksmai ir t.t.)

Neteisinės viešojo valdymo formos yra:

1. organizacinių priemonių vykdymas ( pasitarimų, susirinkimų, konferencijų organizavimas ir pan.)

2. materialinės-techninės operacijos ( raštvedybos, statistikos, apskaitos tvarkymas ir pan.)

Kaip matome valdymo teisiniai aktai užima toli gražu ne paskutinę vietą tarp viešojo valdymo

formų. Dar daugiau, galime teigti, kad valdymo teisiniai aktai yra pagrindinė viešojo valdymo forma. Sekančiuose skyriuose aš pabandysiu paremti šitą teiginį papildomais argumentais.

2. Valdymo teisinių aktų sąvoka

2.1. Valdymo teisinių aktų apibrėžimas

Žodis aktas (lot. actus) yra atėjęs į lietuvių kalbą iš lotynų kalbos ir gali būti suprantamas ir vartojamas įvairia prasme – veiksmas, poelgis. Galima teigti, kad viešojo valdymo institucijų veiksmai, nepriklausomai nuo jų išraiškos formos yra laikomi aktais. Jais stengiamasi sukelti tam tikras teisines pasekmes ar nustatyti, įtvirtinti ar pakeisti visuomeninius santykius.

Plačiąja prasme aktai – yra apskritai visi vykdomųjų institucijų veiksmai, kurie tiesiogiai yra susiję su šių institucijų pareigūnų vykdomąja, tvarkomąja veikla (įskaitant sutarčių sudarymą, skundų nagrinėjimą, dokumentų išdavimą ir pan.)

Tačiau valdymo teisiniai aktai yra savarankiška teisinių aktų rūšis. Jie paprastai turi rašytinę formą. Valdymo teisinius aktus priima viešojo valdymo subjektai (pareigūnai), remdamiesi įstatymais ir nustatyta tvarka bei forma juos vykdydami.

Vadinasi valdymo teisiniai aktai yra poįstatyminiai.

Valdymo teisiniais aktais viešojo valdymo subjektai nustato tam tikras teisės normas ir taiko jas, reguliuoja visuomeninius santykius viešajame valdyme, tiesiogiai, nenutrūkstamai ir operatyviai vadovauja ūkinei, socialinei-kultūrinei ir administracinei-politinei veiklai.

Valdymo aktai yra svarbi priemonė įstatymams ir vykdomosios valdžios institucijų bei savivaldybių veiklos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Priimdami valdymo teisinius aktus, viešojo valdymo subjektai priima tam tikrus sprendimus, numato konkrečias priemones savo uždaviniams realizuoti.

Valdymo teisiniai aktai – viešojo valdymo subjektų priemonė jų konkretiems sprendimams teisiškai įtvirtinti. Aktuose atsispindi vykdomosios veiklos uždaviniai, teisiniai įgalinimai, funkcijos, veiklos formos bei metodai.

Taigi iš viso šito galima daryti išvadą, kad valdymo teisiniai aktai siaurąja prasme yra tokie aktai, kuriuose yra dokumentiškai įtvirtinti, tam tikrų institucijų pareigūnų sprendimai, tam tikra valia. Tai vienašališko pobūdžio aktai, kuriuose įtvirtinamos tam tikros taisyklės, elgesio normos tam tikri reikalavimai.

Tokia valdymo teisinių aktų prigimtis ir nulėmė tą faktą, kad valdymo teisiniai aktai yra pagrindinė viešojo valdymo forma.

2.2. Valdymo teisinių aktų požymiai

Apibendrinant visus valdymo teisinių aktų bruožus, būtų galima išskirti tokius pagrindinius jų požymius:

1. valdymo teisiniai aktai – tai teisinio pobūdžio dokumentiškai įtvirtinti sprendimai, kuriuos priima ne visos valstybinės institucijos, o tik viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai.

2. šiuos aktus priima viešojo valdymo institucijos ir jų pareigūnai vykdomosios veiklos procese, kai nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas viešojo valdymo sferoje.

3. šie aktai yra poįstatyminiai, kadangi juos priima remiantis įstatymais, vykdant įstatymus.

4. tai valiniai teisiniai sprendimai, nes šių aktų pagalba išreiškiama valstybės ar jos institucijų valia.

5. šie aktai yra valdingo pobūdžio sprendimai.

6. valdymo teisiniai aktai yra imperatyvinio pobūdžio (jiems yra būdinga ką nors nustatyti, uždrausti, kažką įpareigoti, ko nors pareikalauti).

7. šių aktų įgyvendinimas yra paremtas tam tikromis valstybinės prievartos priemonėmis.

8. valdymo teisiniai aktai paprastai turi rašytinę formą ir priimami įstatymo nustatyta tvarka (pvz., Vyriausybės nutarimas).

2.3. Valdymo teisinių aktų juridinė reikšmė

Valdymo teisiniai aktai turi svarbią juridinę reikšmę ir visada sukelia tam tikras teisines pasekmes, nes jais visada siekiama tam tikrų reikšmingų padarinių viešojo valdymo sferoje.

Reikėtų paminėti ir ypatingai išskirti sekančias valdymo teisinių aktų savybes, kurios ir yra svarbios valdymo teisinių aktų juridinės reikšmės priežastys:

1. valdymo teisinių aktų turinį sudaro teisės normos, bendro elgesio taisyklės nustatančios institucijų, visuomeninių organizacijų, pareigūnų, piliečių teises ir pareigas.

2. valdymo teisiniai aktai gali nustatyti civilinių sandorių sudarymo tvarka (pvz., jie gali būti civilinių teisinių sandorių sudarymo ir galiojimo sąlyga)

3. valdymo teisiniai aktai gali būti, kaip tam tikri juridiniai faktai. Šiuo atveju jie yra aplinkybės, kurios sudaro, pakeičia arba nutraukia administracinius teisinius santykius.

4. valdymo teisiniai aktai gali būti pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti, kurie yra reguliuojami kitų teisės šakų (pvz., darbo, finansų arba šeimos teisės).

5. valdymo teisinis aktas gali būti pagrindas kitiems valdymo teisiniams aktams priimti; pavyzdžiui tai nutinka, kai žemesnės institucijos priima valdymo teisinius aktus remiantis
aukštesniųjų institucijų aktais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1987 žodžiai iš 6564 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.