TURINYS
ĮVADAS 2
Vadybos ir verslo administravimo studijų aktualumas 3
Ekonominė situacija ir valstybės vaidmuo Prancūzijoje, įtakojant specialistų rengimą 3
“Naujos galimybės“ programa Prancūzijoje 5
Prancūzijos studentų sukilimas prieš reformas 7
Studentija – visuomenės veidrodis 8
Aukštojo mokslo ir užimtumo tendencijos Europoje 9
IŠVADOS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12
ĮVADAS
Šiuo metu vykstantis Senojo žemyno vienijimasis vis labiau ir negrįžtamai susieja ne tik Europos Sąjungos šalis, bet ir narystės šioje organizacijoje siekiančias valstybes. Naujos bendros taisyklės daro vis didesnę įtaką Europos šalių verslo, aukštojo mokslo ir kitoms valstybės ūkio sritims. Kartu vis didėja specialistų, išmanančių naująsias taisykles, poreikis: ne tik verslininkų, ekonomistų, teisininkų, bet ir vadybininkų.
Įmonių konkurencingumas Europos Sąjungos rinkoje, tiek kitose šalyse, tiek ir Prancūzijoje, yra tema, kuri apima aktualias vadybos mokslo ir praktikos problemas.
Verslininkų ir vadybininkų rengimo lankstumas yra būtinas konkurencingoje ir greitai besikeičiančioje rinkoje. Mokymo programos siekiant suteikti reikalingiausias žinias ir išmokyti kūrybingumo bei lankstumo neįprastose situacijose, prisideda prie ūkio konkurencingumo gerinimo, geresnio regioniniu ypatybių panaudojimo.
Darbo objektas: vadybos specialistų rengimo tendencijos Prancūzijoje.
Darbo tikslas: remiantis teoriniais aspektais išanalizuoti vadybos specialistų rengimo ypatumus Prancūzijoje.
Darbo uždaviniai:
1. Pagrįsti vadybos ir verslo administravimo studijų svarbą šiuolaikiniame verslo pasaulyje.
2. Aprašyti ekonominės ir politinės aplinkos įtaką specialistų mokymo sistemai Prancūzijos valstybėje.
3. Aptarti aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų problemas integruojantis į Prancūzijos darbo rinką.
4. Pateikti specialistų rengimo tendencijas Europoje.
Tyrimo metodai: darbe buvo panaudoti mokslinės literatūros analizės, lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo metodai.
Vadybos ir verslo administravimo studijų aktualumas
Verslo sėkmę rinkoje nulemia įvairūs veiksniai. Dalis jų visiškai nepriklauso nuo mūsų valios, kiti gi – tikslingai formuojami, siekiant strateginių tikslų. Tačiau visų jų akivaizdoje matome, kad vienos įmonės sugeba veikti sėkmingiau nei kitos. Tokie gebėjimai – tai profesionalaus valdymo rezultatas. Kiekviena organizacija – tai žmonių sistema, sudaryta iš įvairių sudėtinių dalių ir veikianti dinamiškoje aplinkoje. Svarbu, kaip valdomos tiek atskiros šios sistemos dalys, tiek visa organizacija – netgi atskiri procesai, kurių rezultatų visuma leidžia pasiekti norimus tikslus. Pasiekti profesionalumo šioje veikloje – reiškia sugebėti taip valdyti organizaciją ir joje vykstančius procesus, kad ji, kaip sistema, taptų puikiai veikiančiu mechanizmu, lanksčia ir nenuspėjama konkurentams, novatoriška ir patrauklia vartotojams bei darbuotojams.
Todėl šiandien sunku surasti kitą, tiek iššūkių kupiną sritį (mokslą), kaip vadyba, kurioje kuriamos ir perteikiamos žinios bei gebėjimai, reikalingi efektyviam valdymui. Specialistas, įgijęs ir įvaldęs šias žinias, gali kvalifikuotai dalyvauti organizacijos vadybinių sričių (rinkodaros, finansų, personalo, operacijų ir kt.) koordinavime, vadovauti žmonėms bei siekti profesionalumo veikloje, kurios pagrindinis uždavinys – verslo sėkmė rinkoje.
Vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijų programos tikslas – parengti bakalaurą, įvaldžiusį vadybos mokslo žinias, gebantį valdyti organizacijos procesus ir vadovauti žmonėms, pasirengusį priimti sprendimus, lanksčiai reaguojant į organizacijos bei aplinkos pokyčius ir poreikius, brandžią bei integralią asmenybę, turinčią poziciją, aiškią vertybių bei nuostatų sistemą.
Ekonominė situacija ir valstybės vaidmuo Prancūzijoje, įtakojant specialistų rengimą
Darbo ir jaunimo reikalų ministerijos duomenimis, per 6 2006m. mėnesius sukurta 81 tūkst. darbo vietų – daugiau nei per visus 2005. Vis dėlto pažymima, kad tai įvyko pirmiausiai dėka laikinų darbo vietų. Statybų sektoriuje sukurta 11 tūkst. darbo vietų (3,9 %. padidėjimas), tačiau pramonėje jų sumažėjo 19 tūkstančių. Analitikų nuomone, darbo vietų skaičiaus didėjimas galėtų būti dar didesnis atsižvelgiant į ekonomikos kilimą – antrąjį ketvirtį ekonomika kilo 1,1 %. Banko BNP PARIBAS ekspertai pastebi Prancūzijos švietimo sistemos trūkumus, ir visų pirma „diplomo kultą“. Pasak jo, įmonės nepasiruošusios prisiimti riziką ir stengiasi įdarbinti darbuotojus, kurių išsilavinimas tiksliai atitinka darbo pobūdį.
Pateiktos makroekonominės prognozes 2007 metams. Nepriklausomų ekonomistų nuomone ekonomikos augimas mažės (2006 planuojamas 2,2-2,5 % augimas, 2007 – 1,7-2,2 %), tačiau mažės ir nedarbas (planuojamas 8,7 % 2006, 2007 – 8,3 %).
Vyriausybė pristatė 2007 m. biudžeto projektą. Pastebimi šie ryškiausi jo bruožai: valstybės skola sudarys 63,3 procentus BVP – 3 procentais mažesnė nei prieš du metus; biudžeto deficitas – 41,6 mlrd. eurų (palyginus su 42,7 mlrd. – pernai); valstybės tarnautojų skaičių planuojama sumažinti 15 000 – neskiriant naujų darbuotojų vietoje išeisiančių į
pensiją (pagrinde švietimo srityje); planuojama surinkti nuo 5 iki 10 mlrd. eurų privatizuojant valstybės turtą (parduodant turimas akcijas) (2006 uždirbta 17 mlrd. eurų pagrinde privatizuojant mokamų auto magistralių operatorius). Planuojama mažinti lėšas švietimui, didinti – teisingumo srityje.
Valstybės vaidmuo ekonomikoje. Vykdant plačias socialines programas per dešimtį metų viešojo sektoriaus išlaidos augo du kartus greičiau nei kitose ES šalyse. Tuo tarpu pagal didėjantį nedarbą šalis atsilieka tik nuo Graikijos.
Prancūzijoje leidžiamas metinis leidinys L’état de l’école (Švietimo būklė), kuriame jau dešimt metų spausdinamas 30 rodiklių rinkinys, apimantis turimus išteklius, veiklos sritis ir pasiektus rezultatus. Jį papildo regioninės reikšmės rodiklių rinkinys vadinamas Géographie de l’école (Mokyklų geografija). Siekdama išvengti nemalonių padarinių, kuriuos sukelia po baigiamųjų egzaminų rezultatų paskelbimo spaudoje pasirodančios lyginamosios švietimo įstaigų lentelės, Švietimo ministerija parengė taip vadinamus “pridėtinės vertės” rodiklius, kurie skaičiuojami atsižvelgiant į moksleivių sudėtį ir konkretaus licėjaus (vyresniosios vidurinės mokyklos klasės) taikomas atrankos procedūras. Be to, buvo parengti licėjams skirti bandomieji rodikliai, kurie turėtų suteikti objektyvios informacijos, reikalingos mokyklos planams rengti.
Galiausiai, mokslo metų pradžioje trimis svarbiausiais mokyklinio ugdymo etapais rengiami valstybiniai diagnostiniai moksleivių gebėjimų vertinimai (standartiniai testai). Taip siekiama išsiaiškinti, kokių sunkumų patiria moksleiviai ir atitinkamai keisti mokymo metodus. Iš pradžių dauguma mokytojų priešinosi minėtiesiems standartiniams testams, tačiau laikui bėgant vis daugiau jų pradėjo veiksmingai naudotis šių testų rezultatais, ypač pradinių mokyklų ir jaunesniųjų vidurinės mokyklos klasių lygiu.
Siekiant užtikrinti veiksmingą ir teisingumo principu grindžiamą mokyklos veiklą, gyvybiškai svarbu palaikyti tinkamą inspektorių ar auditorių komandų atliekamo kiekybinio (tikslais grindžiamo) ir kokybinio vertinimo santykį. Švietimo srityje neįmanoma visko išmatuoti vien rodiklių pagalba, todėl auditas, kurio pagrindą sudaro išorinė analizė ir savęs vertinimas, gali suteikti papildomos informacijos apie tai, kaip švietimo įstaigos valdomos, ir kokių rezultatų jos pasiekia.
Įvertinant „mokytojų poveikio“ ir „mokyklų poveikio“ svarbą, kurią įrodo švietimo srityje atliktų tyrimų rezultatai, švietėjiški mokyklų paramos tinklai susilaukia vis daugiau mokyklų ir konkrečių geografinių vietovių dėmesio. Prancūzijoje keletas pradinių ir kitų mokyklų buriasi į grupes, kurios vadinamos „švietimo bazėmis“ ir kurias sudarantys licėjai, pagrindinės ir pradinės mokyklos yra tam tikrais ryšiais susijusios su vienu konkrečiu pasirinktu licėjumi. Pagrindinis tokių švietimo bazių tikslas yra skatinti mokytojus keistis informacija ir geriau perprasti lūkesčius, standartus bei vertinimo kriterijus, kuriuos taiko skirtingos mokyklos, skirtingų dalykų mokytojai ar net to paties dalyko skirtingi mokytojai, bei tai, kas moksleiviams gali kelti daug nerimo. Inspektorių dalyvavimas pamokose ir jų patariamasis vaidmuo taip pat yra labai svarbi tokių paramos tinklų dalis.