VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
REFERATAS
TEMA: KULTŪRINĖS ĮTAKOS VERSLE
ATLIKO: Daiva Žvikienė VVn 2/3 gr. studentė
TIKRINO: Doc. A. Lubys
Vilnius
2003
TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. Kultūros supratimas 4
2. Kultūriniai modeliai 5
3. Kultūrinio bendravimo įgūdžių ugdymas 8
IŠVADOS 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 11
Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje yra labai aktuali kultūrinių įtakų tema. Kiekvienas žmogus priklauso kelioms kultūroms. Bendriausia prasme, kiekvienas žmogus priklauso kultūrai, kuri būdinga jo šaliai. Stojant į Europos Sąjungą, atsiveria vis platesnės galimybės bei poreikiai bendrauti bei bendradarbiauti su kitų šalių žmonėmis, firmomis bei verslo partneriais. Todėl labai svarbu įvertinti bei žinoti kuo daugiau apie įvairių šalių kultūrą, papročius bei bendravimo ypatumus.
Tačiau esama ir kitokių kultūrinių grupių: etninių, religinių, brolijų, moterų draugijų ar net profesinių, turinčių specifinę kalbą ir papročius. Praktiškai neįmanoma nustatyti ribą, kur baigiasi viena kultūra ir kur prasideda kita kultūra. Kultūra – tai tam tikros, identiškos žmonių grupės tikėjimo, papročių, veiklos nusistovėjusių normų ir bendravimo modelių rinkinys.
Kultūrų skirtumai gali tapti labai svarbia verslą stimuliuojančia ar žlugdančia priežastimi dėl įvairių nuostatų, tokių kaip žmonių požiūris į materialinę gerovę, vadovavimą, politiką, religiją, moters vaidmenį visuomenėje, turto kaupimą, riziką, moralę, santykį su teise ir kitomis socialinėmis institucijomis. Tarpkultūrinis bendravimas yra susijęs su kultūrų pažinimo bei tarpkultūrinio bendravimo barjerų žeminimo bei jų skaičiaus mažinimo. Tarpkultūriniame bendravime svarbiausią vaidmenį atlieka pasaulio kalbų gausumas, atsižvelgiant, kad pasaulyje šiuo metu yra apie 3000 kalbų ir beveik 10000 dialektų. Tačiau bendravime taip pat didelę reikšmę turi ne tik verbalinė, bet ir kūno kalba. Tai, kad galvos linktelėjimas gali reikšti ir taip, ir ne, buvo įsitikinta seniai. Tas pat su galvos papurtymu į šonus, priimtina distancija tarp žmonių, pasisveikinimo maniera ir kita. Nežinant ar nekreipiant dėmesio į šias kultūrines ypatybes, galima labai klaidingai interpretuoti įvairius dalykus, kaip derybų eigą, derybininkų reakcijas ir nuotaikas jų metu, kas gali vesti prie nesusipratimų ar net derybų žlugimo.
Pagrindinė kultūros analizės dalis yra atskirų visuomenės grupių normų ir vertybių nustatymas. Grupių normos lemia jų narių elgesį ir kiekvienas svetimas jaučiasi nesaugiai ir nejaukiai, kol suvokia ir perima šias normas.
Taigi vienas iš būtinų tarptautinių korporacijų veiklos elementų yra kultūrinių skirtumų tyrimas ir atitinkamų išvadų bei sprendimų tyrimų pagrindu įvertinimas. Kultūriniai santykiai analizuoja tokius veiksnius, kaip žmogaus lojalumo ir įsipareigojimų jį įdarbinusiai kompanijai lygį, sprendimo priėmimo metodus, autoritetų sistemą, šeimyniškumo paplitimą organizacijose, motyvaciją, kyšių sistemą ir kt.
KULTŪROS SUPRATIMAS
Kai kam sąvoka kultūra gali reikšti paprasčiausią grupę nežinomų žmonių, gyvenančių tolimoje žemėje, kitiems kultūra reiškia ekonominius ar klasinius skirtumus bendruomenės viduje. Iš tiesų, ši sąvoka apima ir šiuos dalykus, tačiau ji turi ir daug platesnę reikšmę. Teoretikai pateikė daugiau kaip 150 kultūros apibrėžimų, tokių kaip kultūra – tai bendrų simbolių, tikėjimo, pažiūrų, vertybių, lūkesčių ir elgesio normų sistema ar kultūra – tai integruotas individų žinių, lūkesčių bei elgesio modelis, kuris priklauso nuo žmogaus pasiruošimo ir sugebėjimo perduoti patyrimą kitoms kartoms. Tačiau šie apibrėžimai nėra pritaikyti verslo aplinkai, todėl galutinis apibrėžimas, kurį patogu vartoti nagrinėjant dalykinį bendravimą, skamba taip:
Kultūra – tai tam tikros visuomenės ar socialinės aplinkos prasmių, reikšmių ir orientacijų sistema. (Nelson, 1990)
Ši sąvoka yra sudėtinė, nes kiekvienoje šalyje dažniausiai egzistuoja daug kultūrų. Verslo prasme, kultūros apibrėžimas yra problematiškas, nes šalies verslo kultūra paprastai skiriasi nuo bendros kultūros. Nelsono požiūriu, nacionalinę verslo kultūrą sudaro kalba, religija, vertybės ir pažiūros, teisė, išsilavinimas, politika, technologija bei socialinės organizacijos, kurios įvairiose šalyse yra skirtingos.
Doddas, tyrinėjęs kultūrą, nusprendė, kad iš esmės ji daugiau išmokstama negu paveldima. Žmogaus išsilavinimas, kalba ir interakcijos veikia jį visą gyvenimą. Daugumos žemesniųjų gyvūnų elgesys paremtas instinktais, tačiau žmogaus elgesys pirmiausia yra išmokstamas. Žmogus mokosi ne izoliuotas, bet socialinėje aplinkoje. Suprantama, kad kultūra yra grupinės orientacijos. Socialiniai reiškiniai išmokstami per padėties modelius, dažniausiai mokant pagal pavyzdžius.
Kultūra nustato pagrindines gėrio ir blogio vertybes, papročius ir ritualus, tačiau kultūra nėra vien tik papročių mozaika, nes kultūra moko elgtis.
Požiūrius į laiką, turtą, drabužius, maistą ir netgi tinkamą atstumą tarp besikalbančių žmonių lemia kultūra. Kultūra pasako, kas yra puiku, bjauru, nuostabu ar netinkama. Kultūra moko vertinti sunkų darbą, taupumą, privatumą, konkurenciją, nuoširdumą, sąžiningą atlyginimą. Taip pat natūraliai kaip ir šių dalykų, kultūra moko žmogų bendrauti.
Taigi svarbus kultūros bruožas yra paveldėtas bendravimo klimatas. Jo sąlygotas supratimas, modeliai, stiliai, ir manieros yra susiję su kultūra. Didelę dalį žmogaus kultūros patyrimo sudaro tinkamo elgesio taisyklių žinojimas ir jų laikymasis. Kultūroje esama tūkstančiai tokių taisyklių. Žmogus praleidžia daug laiko, mokydamasis veikti pagal šias taisykles ar netgi tobulindamas jas. Taigi, žmogus investuoja į kultūrą labai daug laiko, todėl nenuostabu, kad jis remiasi būtent savo kultūra kaip pagrindu, vertindamas kitus.