Turinys1.
Įvadas…………………………………………………………
………………………………………………… 2
2. Konfliktų
klasifikacija………………………………………………….
………………………………… 3
3. Priežastys, dėl kurių kyla
konfliktai…………………………………………………….
…………… 4
4. Keturi konflikte dalyvaujančių asmenybių
tipai…………………………………………………. 5
5. Neišreikštas
konfliktas…………………………………………………….
……………………………… 6
6. Konfliktų
sprendimas…………………………………………………….
……………………………….. 7
1. Tiesioginiai ir netiesioginiai konfliktų sprendimo
būdai……………………………….. 7
2. Konflikto sprendimo
stiliai…………………………………………………….
…………………. 8
7. Kaip
klausyti?……………………………………………………..
………………………………………… 9
8. Kaip
kalbėti?………………………………………………………
…………………………………………. 10
9.
Išvados………………………………………………………..
………………………………………………. 12
10. Literatūros
sąrašas……………………………………………………….
…………………………………13
Įvadas
Bendravimas turi be galo didelę reikšmę žmogaus gyvenime. Mums yra svarbu
užmegsti, kurti ir išlaikyti gerus ir ilgalaikius santykius su kitais.
Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti tarpasmeninius santykius,
tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius, tiek artimus ar
romantiškus santykius. Kai tik vienas nebeklauso kito, nebebendrauja,
neatviras, nebemoka išreikškti savo jausmų ar poreikių, tarpasmeniniai
santykiai pradeda blogėti. Žmonės ima konfliktuoti. Paprasčiausias
konflikto apibrėžimas, kuris daugeliui turėtų būti priimtinas, yra toks:
tai situacija, kai du žmonės nesutaria dėl savo veiksmų, kurių vienas iš jų
imasi, arba kai jis ar ji nenori, kad tų veiksmų būtų imtąsi.
Gyvenimas be konfliktų neįmanomas. Jų vengti, kovoti su jais nereikia. Beto
konflikto dėka, mes galime daugiau sužinoti apie kito žmogaus poreikius ir
jų tenkinimą. Deja, konfliktai turi kur kas daugiau neigiamų aspektų.
Žmonės susipyksta, atrodo, iš nedidelio nesusipratimo, išpūsdami milžinišką
burbulą. Konfliktuoja prarasdami laiko perspektyvą, telkdami dėmesį tik į
tai, kas vyksta dabar, ginčydamiesi naudojasi tais pačiais argumentais,
nesistengdami į situaciją pažvegti nauju kampu. Gaila, bet ne visuomet
etiškomis priemonėmis. Konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu
atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius.
Šiame darbe į konfliktą bus pažvelgta iš teorinės pusės. Susipažinsime su
įvairiomis konfliktų klasifikacijomis, priežastimis, dėl kurių dažniausiai
jie kyla. Konfliktą būtina valdyti, spręsti konfliktines situacijas, todėl
bus išanalizuoti konflikto spendimo būdai ir stiliai. Įvardinti konflikte
dalyvaujančių asmenybių tipai, kurie daugiau ar mažiau persipina visuose
žmonėse. Suprasime kokie svarbūs yra klausymosi įgudžiai, koks reikšmingas
gali būti atviras pokalbis ir kokių klaidų reikėtų vengti pokalbyje, kad
nekiltų konfliktas. Rasite keletą naudingų patarimų ir pavyzdžių, kurie
iliustruoja teorinius apibrėžimus.
Konfliktų klasifikacija
Konfliktai klasifikuojami gana įvairiai:
Pagal formą:
• asmenybės konfliktus;
• tarpasmeninius konfliktus;
• konfliktus tarp grupių;
Pagal pobūdį:
• socialiniai;
• socialiniai psichologiniai;
• psichologiniai;
Populiariausias yra Appely klasifikavimas:
• individo viduje (asmeniniai);
• tarp asmenų (tarpasmeninai);
• tarp asmenų ir grupių;
• tarp grupių toje pačioje organizacijoje (tarpgrupiniai);
• tarp organizacijų;
Apibendrinant daugelio tyrimų duomenis, galima sudaryti konfliktų tipų
ratą:[pic]
Pseudokonfliktai – tai įvairūs nesusipratimai, dažniausiai dėl informacijos
stokos, juos taip pat gali sukelti ir klaidinga informacija;
Vertybių konfliktai – tai individualių esminių dorovinių, socialinių,
politinių, estetinių nuostatų sandūra;
Interesų konfliktai – būna psichologiniai, procedūriniai (tikslai tie
patys, bet
nesuderinami jų siekimo metodai) ir esminiai (asmenys siekia
skirtingų tikslų);
Struktūriniai konfliktai – būdingas tam tikromis aplinkybėms ar konflikte
dalyvaujančių žmonių grupėms. Kiekvienas struktūrinis konfliktas privalo
būti ir asmeninis, nes kitaip nebus ginčo eskalavimui reikalingos
energijos;
Tarpasmeniniai konfliktai – kyla dėl individualybių nesuderinamumo bei
įvairių bendravimo problemų (steriotipinio vertinimo, nesugebėjimo
išklausyti, nepriimtino elgesio, emocijų ir pan.);Konfliktai taip pat gali būti vienašaliai ir dvišaliai. Vienašalis
konfliktas – tai tokia situacija, kai nusiskundimų turi tik viena pusė.
Pvz.: Jei buto nuomininkas dėl nepateisinamų priežasčių nesumoka nuomos,
galima teigti, kad buto šeimininkas atsidūrė vienašalio konflikto
situacijoje. Kita vertus dvišaliame konflikte kiekviena pusė ko nors nori
iš kitos. Jei nuomininkas nemoka nuomos todėl, kad butas nešildomas, arba
jei prakiurus stogui į butą laša vanduo, tada buto šeimininkas ir
nuomininkas atsiduria dvišalio konflikto situacijoje.
Priežastys, dėl kurių kyla konfliktai
Visada galima išsiaiškinti kiekvieno konflikto ištakas, nes kiekvienas
konfliktas turi savo sąmoningai suvokiamas ir pasąmonėje glūdinčias
priežastis. Jos dažniausiai būna tokios:
• Nesusipratimai. Nesusipratimai kyla tada, kai kita pusė visai kitaip,
nei buvo tikėtasi, supranta kitą pusę ir reaguoja į pastarosios
elgesį.
Pvz.: Sutuoktinių pora išgyveno kartu du metus. Žmona niekuomet labai
nesirūpindavo savo išvaizda, tačiau staiga ji pakeitė savo aprangos
stilių, šukuoseną, pradėjo vaikščioti į sporto klubą. Taigi vyrui tai
sukelia įtarimų, jog ji turi meilužį. O sužinojęs apie pietus su
bendradarbiu iškelia pavydo sceną. Ir žmonai niekaip nepavyksta jo
įtikinti, kad pasikeitimai yra skiti jam, o pietūs tik dalykiniai. Taigi,
pyktis ir baimė yra geri pagalbininkai konfliktui.
• Nesąžiningumas. Nesąžiningumas yra pats tikriausias konflikto
šaltinis. Kai žmonės vienas kitam nesako tiesos, atsiranda didelė
tikimybė, jog anksčiau ar vėliau kils konfliktų. Kad konfliktas
iškiltų, visai nebūtina akiplėšiškai meluoti: kartais konfliktai kyla
ne todėl, kad meluojama, bet todėl, kad sakoma tik pusiau tiesa,
tačiau neišsakyti dalykai yra tokie pat pavojingi ar bent jau gerokai
pakenkia santykiaims.
• Aplaidumas. Daug konfliktų kyla dėl paprasčiausio aplaidumo. Pasakyti
žodžiai, netesėti pažadai, atsakomybė, kurios stengiamės išvengti yra
potencialūs konfliktų šaltiniai.
Pvz.: Draugui prižadi išlaikyti paslaptį, o paskui nerūpestingai išplepi
viską bendram pažįstamui, kuris paskambina tavo draugui ir šaukštas
deguto pagadina medaus statinę. Arba, tarkime, mama, gal jau tūkstantąjį
kartą, prašo dukters sutvarkyti kambarius, o pastaroji to vis nepadaro.
Vadinasi, tai, ko nepadarome, gali lygiai taip pat sukelti konfliktą,
kaip ir tai ką darome.
• Nuostatos. Kai esame nusiteikę suprasti kitus ir elgtis taip, kad
visiems būtų gerai, konflikto beveik visada galima išvengti. Tačiau
jei esame nusiteikę kam nors pakenkti, darome viską, kad nebeliktų
taikos.
• Ypatingas pasitikėjimas savo nuomone ir įsitikinimais. Kadangi esame
tvirtai prisirišę prie savo ,,ego” ir savo tapatybės, dažnai
prisirišame ir prie filosofinių, politinių ir moralinių požiūrių į
gyvenimą. Dėl to kyla įvairių susikirtimų.
• Nesugebėjimas nustatyti tam tikrų ribų. Jei nenustatome tam tikrų ribų
arba jos nėra aiškios, kiti gali jas peržengti ir greičiausiai taip
pasielgs. Leisdami kitam pasinaudoti savimi, galime tikėtis, kad
ilgainiui pradėsite to žmogaus nekęsti. O nuo neapykantos tik vienas
žingsnis iki konflikto. Svarbiausia, jog mes patys žinotume, kokie yra
mūsų požiūriai, poreikiai ir galimybės. Ir reikia sugebėti tuos
dalykus ramiai ir aiškai išsakyti kitai pusei tinkamu laiku.
Pvz.: Dvi draugės studentės turi tą pačią paskaitą, tačiau viena iš jų
niekada neateina į paskaitą ir užrašų prašo savo draugės, lankančios
paskaitą. Ilgainiui pirmoji pasijunta išnaudojama.
• Netinkamas konflikto sprendimas. Kone pats didžiausias visų konfliktų
šaltinis yra nenoras tiesiai ir atvirai reaguoti į konfliktą. Ir
kadangi daugelis žmonių nežino, kaip reaguoti į iškilusią konfliktinę
situaciją, jie pridaro daugybę klaidų. Dažniausiai pernelyg anksti
nutariame, jog jau pakliuvome į bėdą, nors iš tiesų tos bėdos dar