Bendravimas1
5 (100%) 1 vote

Bendravimas1

Turinys1.

Įvadas…………………………………………………………

………………………………………………… 2

2. Konfliktų

klasifikacija………………………………………………….

………………………………… 3

3. Priežastys, dėl kurių kyla

konfliktai…………………………………………………….

…………… 4

4. Keturi konflikte dalyvaujančių asmenybių

tipai…………………………………………………. 5

5. Neišreikštas

konfliktas…………………………………………………….

……………………………… 6

6. Konfliktų

sprendimas…………………………………………………….

……………………………….. 7

1. Tiesioginiai ir netiesioginiai konfliktų sprendimo

būdai……………………………….. 7

2. Konflikto sprendimo

stiliai…………………………………………………….

…………………. 8

7. Kaip

klausyti?……………………………………………………..

………………………………………… 9

8. Kaip

kalbėti?………………………………………………………

…………………………………………. 10

9.

Išvados………………………………………………………..

………………………………………………. 12

10. Literatūros

sąrašas……………………………………………………….

…………………………………13

Įvadas

Bendravimas turi be galo didelę reikšmę žmogaus gyvenime. Mums yra svarbu

užmegsti, kurti ir išlaikyti gerus ir ilgalaikius santykius su kitais.

Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti tarpasmeninius santykius,

tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius, tiek artimus ar

romantiškus santykius. Kai tik vienas nebeklauso kito, nebebendrauja,

neatviras, nebemoka išreikškti savo jausmų ar poreikių, tarpasmeniniai

santykiai pradeda blogėti. Žmonės ima konfliktuoti. Paprasčiausias

konflikto apibrėžimas, kuris daugeliui turėtų būti priimtinas, yra toks:

tai situacija, kai du žmonės nesutaria dėl savo veiksmų, kurių vienas iš jų

imasi, arba kai jis ar ji nenori, kad tų veiksmų būtų imtąsi.

Gyvenimas be konfliktų neįmanomas. Jų vengti, kovoti su jais nereikia. Beto

konflikto dėka, mes galime daugiau sužinoti apie kito žmogaus poreikius ir

jų tenkinimą. Deja, konfliktai turi kur kas daugiau neigiamų aspektų.

Žmonės susipyksta, atrodo, iš nedidelio nesusipratimo, išpūsdami milžinišką

burbulą. Konfliktuoja prarasdami laiko perspektyvą, telkdami dėmesį tik į

tai, kas vyksta dabar, ginčydamiesi naudojasi tais pačiais argumentais,

nesistengdami į situaciją pažvegti nauju kampu. Gaila, bet ne visuomet

etiškomis priemonėmis. Konflikto misija – atkurti, normalizuoti, o idealiu

atveju – pagerinti situaciją ar pašlijusius santykius.

Šiame darbe į konfliktą bus pažvelgta iš teorinės pusės. Susipažinsime su

įvairiomis konfliktų klasifikacijomis, priežastimis, dėl kurių dažniausiai

jie kyla. Konfliktą būtina valdyti, spręsti konfliktines situacijas, todėl

bus išanalizuoti konflikto spendimo būdai ir stiliai. Įvardinti konflikte

dalyvaujančių asmenybių tipai, kurie daugiau ar mažiau persipina visuose

žmonėse. Suprasime kokie svarbūs yra klausymosi įgudžiai, koks reikšmingas

gali būti atviras pokalbis ir kokių klaidų reikėtų vengti pokalbyje, kad

nekiltų konfliktas. Rasite keletą naudingų patarimų ir pavyzdžių, kurie

iliustruoja teorinius apibrėžimus.

Konfliktų klasifikacija

Konfliktai klasifikuojami gana įvairiai:

Pagal formą:

• asmenybės konfliktus;

• tarpasmeninius konfliktus;

• konfliktus tarp grupių;

Pagal pobūdį:

• socialiniai;

• socialiniai psichologiniai;

• psichologiniai;

Populiariausias yra Appely klasifikavimas:

• individo viduje (asmeniniai);

• tarp asmenų (tarpasmeninai);

• tarp asmenų ir grupių;

• tarp grupių toje pačioje organizacijoje (tarpgrupiniai);

• tarp organizacijų;

Apibendrinant daugelio tyrimų duomenis, galima sudaryti konfliktų tipų

ratą:[pic]

Pseudokonfliktai – tai įvairūs nesusipratimai, dažniausiai dėl informacijos

stokos, juos taip pat gali sukelti ir klaidinga informacija;

Vertybių konfliktai – tai individualių esminių dorovinių, socialinių,

politinių, estetinių nuostatų sandūra;

Interesų konfliktai – būna psichologiniai, procedūriniai (tikslai tie

patys, bet
nesuderinami jų siekimo metodai) ir esminiai (asmenys siekia

skirtingų tikslų);

Struktūriniai konfliktai – būdingas tam tikromis aplinkybėms ar konflikte

dalyvaujančių žmonių grupėms. Kiekvienas struktūrinis konfliktas privalo

būti ir asmeninis, nes kitaip nebus ginčo eskalavimui reikalingos

energijos;

Tarpasmeniniai konfliktai – kyla dėl individualybių nesuderinamumo bei

įvairių bendravimo problemų (steriotipinio vertinimo, nesugebėjimo

išklausyti, nepriimtino elgesio, emocijų ir pan.);Konfliktai taip pat gali būti vienašaliai ir dvišaliai. Vienašalis

konfliktas – tai tokia situacija, kai nusiskundimų turi tik viena pusė.

Pvz.: Jei buto nuomininkas dėl nepateisinamų priežasčių nesumoka nuomos,

galima teigti, kad buto šeimininkas atsidūrė vienašalio konflikto

situacijoje. Kita vertus dvišaliame konflikte kiekviena pusė ko nors nori

iš kitos. Jei nuomininkas nemoka nuomos todėl, kad butas nešildomas, arba

jei prakiurus stogui į butą laša vanduo, tada buto šeimininkas ir

nuomininkas atsiduria dvišalio konflikto situacijoje.

Priežastys, dėl kurių kyla konfliktai

Visada galima išsiaiškinti kiekvieno konflikto ištakas, nes kiekvienas

konfliktas turi savo sąmoningai suvokiamas ir pasąmonėje glūdinčias

priežastis. Jos dažniausiai būna tokios:

• Nesusipratimai. Nesusipratimai kyla tada, kai kita pusė visai kitaip,

nei buvo tikėtasi, supranta kitą pusę ir reaguoja į pastarosios

elgesį.

Pvz.: Sutuoktinių pora išgyveno kartu du metus. Žmona niekuomet labai

nesirūpindavo savo išvaizda, tačiau staiga ji pakeitė savo aprangos

stilių, šukuoseną, pradėjo vaikščioti į sporto klubą. Taigi vyrui tai

sukelia įtarimų, jog ji turi meilužį. O sužinojęs apie pietus su

bendradarbiu iškelia pavydo sceną. Ir žmonai niekaip nepavyksta jo

įtikinti, kad pasikeitimai yra skiti jam, o pietūs tik dalykiniai. Taigi,

pyktis ir baimė yra geri pagalbininkai konfliktui.

• Nesąžiningumas. Nesąžiningumas yra pats tikriausias konflikto

šaltinis. Kai žmonės vienas kitam nesako tiesos, atsiranda didelė

tikimybė, jog anksčiau ar vėliau kils konfliktų. Kad konfliktas

iškiltų, visai nebūtina akiplėšiškai meluoti: kartais konfliktai kyla

ne todėl, kad meluojama, bet todėl, kad sakoma tik pusiau tiesa,

tačiau neišsakyti dalykai yra tokie pat pavojingi ar bent jau gerokai

pakenkia santykiaims.

• Aplaidumas. Daug konfliktų kyla dėl paprasčiausio aplaidumo. Pasakyti

žodžiai, netesėti pažadai, atsakomybė, kurios stengiamės išvengti yra

potencialūs konfliktų šaltiniai.

Pvz.: Draugui prižadi išlaikyti paslaptį, o paskui nerūpestingai išplepi

viską bendram pažįstamui, kuris paskambina tavo draugui ir šaukštas

deguto pagadina medaus statinę. Arba, tarkime, mama, gal jau tūkstantąjį

kartą, prašo dukters sutvarkyti kambarius, o pastaroji to vis nepadaro.

Vadinasi, tai, ko nepadarome, gali lygiai taip pat sukelti konfliktą,

kaip ir tai ką darome.

• Nuostatos. Kai esame nusiteikę suprasti kitus ir elgtis taip, kad

visiems būtų gerai, konflikto beveik visada galima išvengti. Tačiau

jei esame nusiteikę kam nors pakenkti, darome viską, kad nebeliktų

taikos.

• Ypatingas pasitikėjimas savo nuomone ir įsitikinimais. Kadangi esame

tvirtai prisirišę prie savo ,,ego” ir savo tapatybės, dažnai

prisirišame ir prie filosofinių, politinių ir moralinių požiūrių į

gyvenimą. Dėl to kyla įvairių susikirtimų.

• Nesugebėjimas nustatyti tam tikrų ribų. Jei nenustatome tam tikrų ribų

arba jos nėra aiškios, kiti gali jas peržengti ir greičiausiai taip

pasielgs. Leisdami kitam pasinaudoti savimi, galime tikėtis, kad

ilgainiui pradėsite to žmogaus nekęsti. O nuo neapykantos tik vienas

žingsnis iki konflikto. Svarbiausia, jog mes patys žinotume, kokie yra

mūsų požiūriai, poreikiai ir galimybės. Ir reikia sugebėti tuos

dalykus ramiai ir aiškai išsakyti kitai pusei tinkamu laiku.

Pvz.: Dvi draugės studentės turi tą pačią paskaitą, tačiau viena iš jų

niekada neateina į paskaitą ir užrašų prašo savo draugės, lankančios

paskaitą. Ilgainiui pirmoji pasijunta išnaudojama.

• Netinkamas konflikto sprendimas. Kone pats didžiausias visų konfliktų

šaltinis yra nenoras tiesiai ir atvirai reaguoti į konfliktą. Ir

kadangi daugelis žmonių nežino, kaip reaguoti į iškilusią konfliktinę

situaciją, jie pridaro daugybę klaidų. Dažniausiai pernelyg anksti

nutariame, jog jau pakliuvome į bėdą, nors iš tiesų tos bėdos dar

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1133 žodžiai iš 3759 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.