ETIKA
Etika – tai filosofijos mokslas apie dorovę. T. y. elgesio normų teorija ir pagrindimas.
Dorovė – tai principai, vertybės ir normos, kuriais žmonės grindžia savo elgesį ir kurių laikosi gyvenime.
Etosas – t. y. nusistovėjęs, antrąja prigimtimi tapęs elgesys.
Deontologinė teorija – poelgių etika. Pareigos, taisyklės greičiausiai yra įgimtos arba nustatytos aukštesnių būtybių (dekalogas – 10 Dievo įstatymų). Imperatyvas – tai, kas žmogui duota padaryti, pav. giminės pratęsimas. 2/3 slaugytojos darbo yra bendravimas.
Teleologinė teorija – padarinių arba pasekmių etika. Ji nagrinėja žmonių veiksmus pagal jų padarinius ar pasekmes. Ji teigia, kad visi teisingi ir vertingi vyksmai yra tie, kurie suteikia žmonėms galimybę gyventi pagal savo sveiką ir sudėtingą prigimtį.
Realiai gyvenime laikomės abiejų teorijų. Orumas – tai pagarba sau ir kitiems.
VISUOMENĖS ETIKOS PRINCIPAI
Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Elkis taip, kad išvengdamas agresyvumo kovotum su blogiu, patenkintum savo normalias reikmes, prisidėtum prie to, kad visa gyvoji gamta galėtų tenkinti normalius poveikius. Neagresyvumo principas turi būti dorumo kriterijus ir dorovės dėsnis (ir vilkas sotus, ir avelė sveika).
ŽMOGIŠKIEJI ETIKOS PRINCIPAI
1. Teisingumas
2. Gailestingumas.
3. Sąžiningumas.
MEDICINOS ETIKOS PRINCIPAI
1. Paciento autonomija. Medikas negali spręsti už pacientą, žmogus sprenžia pats. Reikia įtikinti pacientą priimti sprendimą.
2. Informuotumo sutikimas. Teisė atsisakyti informacijos. Kiekvienas pacientas, jei nori, turi gauti informacijos apie savo sveikatą.
3. Kitos nuomonės teisė.
4. Konfidencialumas. Paslapties išsaugojimas.
NORMATYVINĖ ETIKA
Medicinė etika yra viena normatyvinių etikos pagrindų. Remdamasi filosofijos prielaidomis ji pagrindžia ir svarsto teisingo elgesio taisykles ir principus. Ši etika bando pagrįsti ir teigti moralinius draudimus, liepimus, principus ir vertybes. Ji formuoja klausimus – kokia gyvenimo prasmė, koks gyvenimas yra geriausias, kas yra laimė, garbė, orumas, meilė, ko privalome siekti, kokių veiksmų turime atsisakyti. Nagrinėjo Sokratas, Diogenas, Epikūras, Markas Aurelijus, Tomas Akvinietis. Svarbu – pašaukimas. Jei iš pašaukimo eina į šią profesiją, jis įprasmina savo gyvenimą.
„Nėra taip buvę, kad nieko nebūtų.“(Hašekas.“Kareivis Šveikas“)
DESKRIPTYVIOJI ETIKA
Tai aprašomoji etika. Ji aprašo moralės reiškinius, remiasi empiriniais (stebėjimo) duomenimis.
SLAUGOS ETIKOS KRYPTYS PAGAL TST (patvirtinta Tarptautinės slaugytojų tarybos)
1. Slaugytojas ir pacientas.
2. Slaugytojas ir slaugos praktika.
3. Slaugytojas ir visuomenė.
4. Slaugytojas ir bendradarbiai.
5. Slaugytojas ir slaugytojo prestižas.
SLAUGYTOJO ATSAKOMYBĖ PAGAL SLAUGYTOJŲ PROFESINĖS ETIKOS KODEKSĄ
1. Slaugytojas asmeniškai atsakingas už teikiamų paslaugų kokybę.
2. Slaugytojas asmeniškai atsakingas už profesinę kompetenciją ir nuolatinį profesinį tobulėjimą.
3. Slaugytojas asmeniškai atsakingas už dalijimąsi žiniomis ir praktine patirtimi su kolegomis, slaugos studentais ir med. personalu.
4. Slaugytojas asmeniškai atsakingas už slaugytojo profesijos prestižą.
PAGRINDINIAI SLAUGOS ETIKOS PRINCIPAI PAGAL MN 20: 1994
1. Gailestingumo principas.
2. Nepakenkimo principas.
3. Autonomijos principas.
4. Lygybės principas.
5. Teisingumo principas.
NORMINIAI AKTAI. DOKUMENTAI.
Lietuvos medicinos norma MN: 20 1994. Slaugos etikos pagrindai.
Tarptautinis slaugų etikos kodeksas (1953 San Paulas Brazilijoje, 1965 Frankfurtas Vokietijoje, 1982 Ženeva Austrijoje).
Hipokrato priesaika apie 400 p. m. e.
Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija, patvirtinta Europos ministrų komitete 1996-11-19. Lietuvoje įsigaliojo 2003-02-01).
Europos medicinos kodeksas. 1987 m. pritarta Europos bendrijos.
Tarptautinis medicinos etikos kodeksas. PSO. Pasaulinės gydytojų asociacijos generalinė asamglėja 1949 m.
Lietuvoje med. etika – tai veiksmų laukas, kurio centre yra žmogus. Med. etika moko, kaip nepažeisti žmogaus teisių, integralumo ir autonomijos.
MEDICINOS ETIKOS LYGMENYS