Dievo būties, pasaulio ir žmogaus santykis Aurelijaus Augustino ir Tomo Akviniečio filosofijoje
,,Tame, ką mes teigiame apie Dievą, gali būti dviejų rūšių tiesa. Yra dalykų, kurie, būdami Dievo atžvilgiu teisingi, peržengia bet kokią žmogaus proto galią, kaip antai, kad Dievas yra triasmenis, tačiau yra nemaža ir tokių dalykų, kuriuos prigimtinis protas gali suvokti vienas pats, kaip antai, kad Dievas yra, kad Dievas yra vienas, ir kiti panašaus pobūdžio dalykai, kuriuos filosofai yra įrodę savo samprotavimais apie Dievą, kai juos vedė prigimtinė proto šviesa.”
Tomas Akvinietis
Viduramžiais formuojantis švietimo sistemai bažnyčia uždaro Platono Akademiją, stiprėjanti krikščionybė skverbiasi į žmonių širdis, iškyla klausimas, ar galima suderinti tikėjimą ir žinojimą? Šio laikmečio prieštaringumai negalėjo nepateikti filosofinių pažiūrų įvairovės. Bažnyčia užvaldo visas dvasinio gyvenimo sritis. Visa krikščioniškoji filosofija orientuojasi į Šventąjį Raštą. Retas viduramžių filosofas buvo pasaulietis, pagrinde – įvairių ordinų vienuoliai.
Šiais amžiais ontologinės teorijos mažiau prieštaringos. Jas vienija teologinė nuostata: pasaulį sukūrė arba kuria Dievas. Viduramžių teologijoje Dievas pasitraukia iš šio pasaulio, jis atskiriamas nuo jo. Dievas ir pasaulis – dvi tikrovės, dvi realybės. Teologijos mokyklos veikiančios ir kaip filosofinių tyrinėjimų centrai, Dievą ir jo santykį su tikrove aiškina remdamosios Apreiškimo, Šventojo Rašto tiesomis. Tačiau aklo, neklausančio tikėjimo filosofų tarpe nebuvo.
Du iškiliausi viduramžių filosofai – Aurelijus Augustinas ir Tomas Akvinietis gvildena Dievo būties problemą.
Aurelijus Augustinas (354 – 430) – krikščioniškosios filosofijos pirmtakas. Jam visi daiktai kalba apie Dievą. Daiktai yra Dievo pėdsakas. Aurelijaus Augustino filosofijoje Dievas yra tai, kas kuria, kas sutveria būtį, pasaulį. Taigi Dievas yra, kadangi yra tai, kas jo sukurta. Kadangi visas pasaulis sutelktas žmogaus sieloje, tai ir Dievo reikia joje ieškoti. Kelias – savęs pažinimas: ,,Pažįstu save, pažįstu ir Tave”. Tačiau Dievą žmogaus protas gali pažinti tiktai tuomet, kai suvokia, kad pats žmogus yra Dievo paveikslas ir panašybė, kai suvokia, kad Dievas yra davęs žmogui valią – dieviškosios visagalybės kibirkštį.
Ir pasaulis, ir žmogus Augustino filosofijoje jau pajungti Dievui, tačiau antra vertus, žmogaus ir Dievo santykiai dar ne bejausmis monarcho ir pavaldinio bendravimas, o dviejų vienas kitą mylinčių būtybių bendrumas: štai kokį aš tau sukūriau pasaulį! – O aš, jį mylėdamas, tave dar geriau pažinsiu ir pamilsiu!
Tomas Akvinietis (1225 – 1274) už XIII amžiuje sukurtą naują teologiją bei filosofiją paskelbiamas šventuoju ir bažnyčios mokytoju. Jis sukūrė rimtą, savo metą visiškai patenkinančią teoriją apie būtį ir buvimą , kurioje derama vieta buvo skirta ir dievui, ir pasauliui, ir žmogui.