Laboratorinis darbas
MALIO DĖSNIO PATIKRINIMAS
Jei įvairiuose erdvės taškuose išilgai šviesos spindulio visi vektoriai E virpa vienoje plokštumoje, tai tokią šviesą vadiname tiesiai polerizuota šviesa. Plokštuma Q, kurioje vyksta poliarizuoto spindulio elektrinio lauko vektoriaus E virpėjimai vadinama virpėjimų plokštuma, o plokštuma P statmena virpėjimų plokštumai ir einant per spindulį vadinama poliarizacijos plokštuma.
Natūralios šviesos spindulį Islandijos špatas ir kiti kristalai suskaido į du spindulius, poliarizuotus tarp savęs statmenose plokštumose. Šį reiškinį vadiname dvigubu šviesos lūžiu. Iš kristalo aštuonių erdvinių kampų yra du erdviniai kampai O1 ir O2, kurių kiekvieną sudaro trys buki kampai. Tiesė O1 O2 vadinama kristalografine ašimi. Kiekviena kryptis, lygegreti kristalografiniai ašiai yra vadinama optine ašimi. Plokštuma, išvesta per optinę ašį ir kritusį spindulį vadinama vyriausiojo pjūvio plokštuma. Šviesos spindulys, kritęs statmenai į kristalo sienelę ir praeidamas kristalą, išsiskaido į du spindulius. ABDo sklinda pirminio spindulio kryptimi ir vadinama paprastuoju (ordinariniu). Antrasis taške B lūžta, o išėjęs iš kristalo, eina lygegrečiai ABDo ir vadinamas nepaprastuoju (ekstraordinariniu). Abu spinduliai yra tiesiai poliarizuoti statmenose plokštumose. Dvigubas šviesos lūžimo reiškinys pritaikomas tiesiai poliarizuotai šviesai gauti. Kadangi paprastas ir nepaprastas spinduliai išėję iš kristalo, sklinda lygegrečiai ir arti vienas kito, tai jiems išskirti gaminamos Nikolio prizmės. Pirmoji vadinama poliarizatoriumi, antroji analizatoriumi.
Kai poliarizatoriaus vyriausiojo pjūvio plokštuma PP ir analizatoriaus vyriausiojo pjūvio plokštuma AA sudaro kampą , pro analizatorių A praėjusios šviesos intensyvumą surandame išskaidę į jį krintančios bpoliarizuotos šviesos elektrinio lauko stiprumo amplitudę į du, vienas kitam statmenus komponentus ir . Svyravimai statmeni AA krypčiai, pro analizatorių nepraeina. Iš pavyzdžio matyti, kad pro analizatorių A praėjusių virpesių amplitudė yra lygi: