ELEKTRINIŲ DYDŽIŲ MATAVIMAS IR MATAVIMO PAKLAIDOS
Variantas 20
Studentas: Donatas Budzinauskas
Grupė: IF-2/9
Vertintojai: doc. Petras Povilas Žvirblis
doc. R. Brazdžiūnas
Data: 2003-02-20
1. Darbo tikslas.
Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas
2. Darbo metodika.
Laboratoriniams darbams dažniausiai naudojami arba rodykliniai, arba skaitmeniniai matavimo prietaisai. Įtampos kritimas U matuojamas voltmetrais, kilovoltmetrais (1 kV = 103 V), milivoltmetrais (1 mV = 10-3 V) ir kt.
Elektros srovės stiprumas I dažniausiai matuojamas ampermetrais, miliampermetrais (1 mA = 10-3 A) ir mikroampermetrais (1 A = 10-6 A).
Varža R matuojama ommetrais, kiloometrais (1 k 103 ), megaometrais (1 M 106 ).
Matavimo prietaiso vienos padalos vertė n0 randama ribinę vertę xrib dalinant iš skalės padalų skaičiaus N, t.y.
(1)
Išmatuoto dydžio skaitinė vertė:
(2)
čia n – rodyklės rodomų padalų skaičius.
Tiksliau matavimo tikslumą apibūdina redukuotoji santykinė paklaida, kitaip dar vadinama prietaiso tikslumo klase. Ji išreiškiama absoliutinės paklaidos ∆x su xrib, t.y. dydį:
(3)
Rodyklinio prietaiso absoliutinė sisteminė matavimo paklaida ∆x visur skalės ribose yra vienoda. Ji vertinama iš prietaiso tikslumo klasės apibrėžimo (3):
(3a)
Tuomet santykinė sisteminė paklaida yra
, arba (4)
čia x – išmatuotoji dydžio vertė.
3. Darbo rezultatai.
1. Darbe yra pateikiamos 4 schemos. Kiekvienam variantui „ išmatavę“ srovės stiprumą I bei įtampos kritimą U, apskaičiuojame rezistoriaus varžą R =U/I .
2. Kiekvienam variantui įvertinę srovės stiprumo bei įtampos kritimo nustatymo absoliutines paklaidas ∆I ir ∆U , apskaičiuojame santykines paklaidas ∆I/I bei ∆U/U.