Lietuvos Draustiniai
Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę.Dar viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirti medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse . Pažymėtinos Petro I valdant, įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miško apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai.Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiai tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo.
Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečios šalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas.
1) konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus – juose saugomas esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą.
2) Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;
3) Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus – juose tvarkomasi taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs gamtos ištekliai.
Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagal smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšių pavadinimus, arba nomenklatūrą.
Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius.
Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar 1960 metais. Geologiniai draustiniai steigiami apsaugoti pasižyminčiomis įdomia geologine sandara bei turinčioms mokslinę pažintinę reikšmę vietovėms ir kurioms nors geologinės vertybėms.
Šiuo metu turime 15 geologinių draustinių, apimančių 1430 ha plotą, arba 0,02 % respublikos teritorijos. Pagal saugomų vertybių savitumą išryškėjo 3 šių draustinių atmainos (rūšys):
1) atodangos, 2) karstinės , 3) riedulynai.
Būginga, kad dauguma mūsų geologinių draustinių yra palyginti nedideli – nuo kelių iki keliasdešimt ha ploto. Iš visų išsiskiria Šauklių draustinis, siekiantis visapusiškos apsaugos tikslų dėl ko ir tampa lygiaverčiu kraštovaizdžio draustiniams.
Kita negyvosios gamtos vertybių apsaugos forma yra hidrologiniai draustiniai. Jie steigiami siekiant apsaugoti ir tikslingai naudoti ūkiniu, moksliniu bei kultūriniu atžvilgiu vertingus upių baseinus , kuriuose yra tinkamos sąlygos natūraliam paviršiniam nuotekiui susidaryti. Šios rūšies draustiniai buvo įkurti 1980 m. Jų turime tris, užimančius bendrą 24121 ha plotą, arba 0,32 % respublikos teritorijos. Ypač išsiskiria Skroblaus draustinis , iš esmės visapusiškai apsaugantis kraštovaizdį. Šio draustinio gamtinės vertybės yra tokios retos, kad čia pageidautina taikyti, net griežtesnę rezervacinės apsaugos tvarką.
Hidrosferos apsaugai įsteigtas Klaipėdos kanalo hidrogeologinis draustinis , kuris apsaugo nuo užteršimo šioje srityje esančius gausius gamtinio vandens išteklius , naudojamus Klaipėdos ir kitų pajūrio miesto gyventojų. Šis 3981 ha ploto draustinis savo paskirtimi aiškiai nesiderina prie kitų mūsų draustinių ir iš tikrųjų tėra valstybinio draustinio pavadinimu įteisinta vandens ūkio išteklių apsaugos zona.
Gyvosios gamtoms vertybėms saugoti respublikoje plėtojamas botaninių, zoologinių bei mišrių draustinių tinklas. Botaniniai draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančių augalų augimvietėms, būdingoms Lietuvos augalų bendrijoms bei ištisų ekologinių sistemų tipams, taip pat tinkamiausioms spanguolių augimvietėms , jų ištekliams bei ekologinės sistemoms. Beje, šie draustiniai pagal dabartinius nuostatus sudaro net atskirą rūšį, vadinamą botaniniais spanguolynų draustiniais. Pirmieji botaniai draustiniai mūsų respublikoje buvo įkurti dar 1960 metais, o spanguolynų draustiniai atsirado tik 1974 metais.